3 dalių choreografinių miniatiūrų spektaklis
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui 
2022-ųjų vasarą atšventus Klaipėdos miesto įkūrimo 770-ąsias metines ir Lietuvos Respublikos Seimui 2023-uosius paskelbus Klaipėdos krašto metais, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ėmėsi įgyvendinti ypatingą šioms progoms skirtą projektą – choreografinių miniatiūrų koliažą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“. Jame universalia judesių, šokio, muzikos, vaizdų kalba pasakojama apie Klaipėdos krašto unikalumą ir amžių tėkmėje bei istorinių pervartų akivaizdoje kintančią šio krašto gyventojų tapatybę.
2022 m. vykusio parengiamojo projekto etapo metu KVMT baleto trupės artistai gilinosi į Klaipėdos krašto istoriją, dabarties aktualijas ir drauge kūrė šio unikalaus krašto ateities viziją, padedami projekto konsultantų (tarp jų – Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius, Klaipėdos universiteto profesorius Valentinas Masalskis; kompozitorė, LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros docentė Nijolė Sinkevičiūtė; Klaipėdos etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė, tautinio kostiumo ekspertė, dizainerė dr. Elena Matulionienė). Kūrybinėse dirbtuvėse gimė ir buvo plėtojamos devynių 3–10 minučių trukmės choreografinių miniatiūrų meninės koncepcijos – siužetai, choreografinis piešinys, parenkamos lokacijos, kostiumai, kuriama ir įrašoma muzika, vaizdo projekcijos – siekiant, kad visi minėti elementai atspindėtų autentišką, tik Klaipėdos kraštui būdingą pasaulėjautą, galvoseną, gyvenimo būdą.
Kūrybiniam projekto procesui vadovavo KVMT vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas ir buvusi KVMT baleto meno vadovė Jelena Lebedeva. Jiems talkino asistentės choreografijai Oleksandra Borodina ir Daria Verovka, vaizdo medžiagos kūrėjas Imantas Boiko, garso takelio kūrėjas ir prodiuseris Kristijonas Lučinskas, kostiumų stilistė Ernesta Venckutė, grimo ir šukuosenų dailininkė Aira Braždienė. „Ieškojome ir radome sąsajų tarp judesio, kalbos, istorijos,“ – pasakoja vienas projekto meno vadovų Aurelijus Liškauskas. „Klaipėdos praeitis, dabartis ir ateitis neatsiejama nuo gamtos, jūros, jūreivių... Išvysite senoviniais autentiškais rūbais pasipuošusius žmones, atliekančius senovines apeigas, geriančius kafiją, nes tik Klaipėdos krašte ja mėgautasi jau prieš šimtą metų. Visas dalis jungia jūra, kuri šio krašto žmones maitino, susiejo jų gyvenimus per bendrą veiklą, išskyrė išvykusius į tolimas keliones ar visam laikui pasiglemžė iš jos negrįžusius. Ir, žinoma, vaizduojamos šį kraštą purčiusios negandos, žemių dalybos, kurios, laimei, atvedė į Klaipėdos krašto gražinimą Lietuvai, kuo mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės“.
Kūrybinėse dirbtuvėse išplėtotų choreografinių miniatiūrų fragmentai įamžinti trijuose penkių minučių trukmės trumpametražiuose šokio filmuose. Kiekvienas jų nufilmuotas vis kitoje istorinėje Klaipėdos krašto vietoje, žyminčioje kraštui svarbius įvykius, o juose besifilmuojantys šokėjai puošėsi stilizuotais tradiciniais klaipėdiečių kostiumais, atspindinčiais ilgą istorinio kostiumo raidos kelią – nuo senųjų Rytprūsių žvejų, ūkininkų ir jų šeimų kasdienių drabužių iki šiuolaikinių miestiečių kosmopolitinės aprangos ir futuristinės mados vizijų. Kiekvieno vaizdo klipo koncepcijos pagrindu tapo vienas spalvinis koloritas, vienodas istorinis kontekstas, aplinka, gamtos elementai. Dar vienas vaizdo klipų dėmuo – kinematografiškas ir įtraukus elektroninės muzikos audinys, kurio garsyną kūrė garso menininkas ir kompozitorius Kristijonas Lučinskas. Pasak jo, „muzikiniame audinyje išgirsite liaudies instrumentus – kankles, birbynę, taip pat KVMT atlikėjų įrašytas muzikines partijas, o viską apjungs Klaipėdos miesto garsovaizdžiai“. Rengiant trumpametražių šokio filmų projektą KVMT bendradarbiavo su lietuviškos mados prekės ženklu „2ru2ra“, Pajūrio regioninio parko direkcija, Kretingos muziejaus žiemos sodu, Klaipėdos etnokultūros centru, Lietuvos jūrų muziejumi. Gintaro papuošalus skolino Gintaro muziejus ir parduotuvė „Amber Queen“. Maistą filmavimui tiekė UAB „Pasažo smuklė“.
Dar kitoks projekto pavidalas – gyvai atliekamų pilnos trukmės choreografinių miniatiūrų ir vaizdo projekcijų koliažas – buvo pristatytas publikai Klaipėdos Žvejų rūmuose, Tarptautinei šokio dienai ir Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečio progai skirtuose renginiuose. Sceniniame variante trumpametražiai šokio filmai virto vaizdo projekcijomis, o KVMT baleto trupės šokėjų bei jaunosios solistės Safinos Judinos atliekamas miniatiūras papildė vyriausiojo choreografo Aurelijaus Liškausko kuriamos teatrinės intervencijos, žadančios daug smagių netikėtumų ir aliuzijų į Klaipėdos krašto praeitį, dabartį bei numanomą ateitį.
VAKAR
THE SONG WE WON’T FORGET
Choreografė Kirstin Ann Zahradnick
Garso takelis: paukščių giesmių įrašai
Šokėjai: Mykhailo Mordasov
WITHOUT THE RIGHT TO CHOOSE
Choreografė Viktorija Galvanauskienė
Muzika: Zack Hemsey – „The Pursuit of Knowledge“ (iš įrašo)
Šokėjai: Oleksandra Borodina, Anna Chekmarova, Seojung Yun, Ksenija Jermakova, Paulius Jonikas, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Laura Carolina Figueroa Orduz, Tymur Orobchenko, Brayan Steven Valencia Sarmiento, Roman Semenenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko, Daria Verovka
<<459>>
Choreografas Roman Budko
Muzika: Dirk Maassen – „Ocean“ (iš įrašo)
Šokėjai: Yuliia Kovalenko, Roman Budko
BORN BY THE SEA
Choreografė Daria Verovka
Muzika: Johnny Klimek, Reinhold Heil, Tom Tykwer – „The girl with the plums“ iš muzikos filmui „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“, rež. Tom Tykwer, 2006 (iš įrašo)
Šokėjos: Oleksandra Borodina, Anna Chekmarova, Yuliia Kovalenko
ŠIANDIEN
SO WHAT?
Choreografė Yuliia Kovalenko
Muzika: Kevin MacLeod – „Stomp Dance“ (iš įrašo)
Šokėjai: Oleksandra Borodina, Anna Chekmarova, Mykhailo Mordasov, Laura Carolina Figueroa Orduz, Tymur Orobchenko, Brayan Steven Valencia Sarmiento, Roman Semenenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko
MENTALITY
Choreografė Daria Verovka
Muzika: Jóhann Jóhannsson – „A Song for Europa“ (iš įrašo)
Šokėja: Safina Judina (studijos „Baleto erdvė“ Viktorijos baleto klasės auklėtinė)
HERE’S THAT RAINY DAY
Choreografas Roman Semenenko
Muzika: Jimmy Van Heusen, Johnny Burke – „Here’s That Rainy Day“ (iš įrašo)
Šokėjai: Oleksandra Borodina, Roman Budko, Anna Chekmarova, Yuliia Kovalenko, Mykhailo Mordasov, Tymur Orobchenko, Roman Semenenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko
CAN’T FORGET
Choreografė Daria Verovka
Muzika: Ryuichi Sakamoto – „The Revenant Main Theme“ iš muzikos filmui „Hju Glaso legenda“, rež. Alejandro González Iñárritu, 2015 (iš įrašo)
Šokėjai: Oleksandra Borodina, Roman Semenenko
RYTOJ
POR QUINTA VEZ
Choreografai: Laura Carolina Figueroa Orduz, Brayan Steven Valencia Sarmiento
Muzika: Héctor Rivera – „Mujer Divina“ (iš įrašo)
Šokėjai: Roman Budko, Yullia Kovalenko, Mykhailo Mordasov, Tymur Orobchenko
SEVERANCE
Choreografas Roman Semenenko
Muzika: Hildur Guðnadóttir – „Mortar“ iš muzikos filmui „Tár“, rež. Todd Field, 2022 (iš įrašo)
Šokėjai: Yuya Aoki, Yan Malaki
INTENTION
Choreografė Viktorija Galvanauskienė
Muzika: Zack Hemsey – „The Runner“ (iš įrašo)
Šokėjai: Oleksandra Borodina, Roman Budko, Anna Chekmarova, Ksenija Jermakova, Yuliia Kovalenko, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Laura Carolina Figueroa Orduz, Tymur Orobchenko, Brayan Steven Valencia Sarmiento, Roman Semenenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko, Daria Verovka
NEXT ONE
Choreografė Daria Verovka
Muzika: Max Richter – „Sarajevo“ (iš įrašo)
Šokėja: Daria Verovka
PAVANA
Choreografė Aušra Krasauskaitė
Muzika: Giedrius Puskunigis – „Asmik Pavana“ sopranui ir styginių orkestrui (iš įrašo)
Šokėjai: Oleksandra Borodina, Roman Budko, Anna Chekmarova, Seojung Yun, Ksenija Jermakova, Yuliia Kovalenko, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Laura Carolina Figueroa Orduz, Tymur Orobchenko, Brayan Steven Valencia Sarmiento, Roman Semenenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko, Daria Verovka
Projektą finansiškai parėmė:
Klaipėdos miesto savivaldybė
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto trupė, kovą parodžiusi šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai“ premjerą, netrukus susitelkė į naujo projekto pristatymą. „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ – toks pavadinimas šiemet suteiktas choreografinių miniatiūrų programai, skirtai Tarptautinei šokio dienai ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
Faktai ir statistika
Prieš pasidalijant savitomis įžvalgomis apie naująją programą ir kiek konkrečiau apibūdinant kūrybinius darbus, įgyvendintus balandžio 29-osios vakarą Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų Didžiojoje salėje, maga apžvelgti svarbiausius projekto raidos faktus ir statistiką.
Pirminio KVMT projekto, pavadinto „Dėmesio! Baletas“, tikslas buvo (ir tebėra) paminėti Tarptautinę šokio dieną, o idėjos prasmė – atskleisti ir skatinti jaunųjų choreografų bei veržlių ir iniciatyvių baleto trupės atlikėjų kūrybinį potencialą.
Dar 2020-ųjų pavasarį sumanytas projektas dėl pandemijos ir karantino buvo parodytas tik rudenį. Spalį buvo pristatyta 15 šokio kompozicijų, sukurtų 10-ies savų bei kviestinių choreografų. Sulaukus gausios publikos dėmesio (rodytas gyvai, transliuotas tiesiogiai teatro paskyroje socialiniuose tinkluose ir per informacinių partnerių kanalus), nuspręsta tęsti ir kasmet kartoti šį unikalų projektą.
Antrajame choreografinių miniatiūrų vakare (2021-ųjų pavasarį) parodyta 14 choreografinių miniatiūrų, sukomponuotų 9-ių kūrybinio proceso dalyvių, tarp kurių – ir jau daugiau ar mažiau žinomi choreografai, ir debiutuojantys šiame amplua baleto trupės artistai. Pernykščiame projekte (2022 m.), taip pat pristatytame Tarptautinę šokio dieną – balandžio 29-ąją, šokio gerbėjų dėmesiui buvo pateikta 13 septynių kūrėjų sukomponuotų šokio miniatiūrų. Lygiai tiek, kiek ir šiemet. Tik choreografų dabar – kiek daugiau (9): tai lietuvės Aušra Krasauskaitė ir Viktorija Galvanauskienė, kolumbiečiai Laura Carolina Figueroa Orduz ir Brayanas Stevenas Valencia Sarmiento, ukrainiečiai Romanas Semenenka, Daria Verovka, Romanas Budko, Yuliia Kovalenko ir amerikietė Kirstin Ann Zahradnick.
Dar norisi akcentuoti aktyviausių, nuolatinių kūrėjų vardus, pateikti jų sukurtų miniatiūrų skaičių (apimant visus keturis kartus). Čia lyderiauja D. Verovka, pristačiusi dešimt kompozicijų, aštuonias parodė A. Krasauskaitė, V. Galvanauskienė – septynias (tiesa, viena jų pakartota iš 2021 m.). Taurūno Baužo indėlis – penki kūrybiniai darbai, R. Semenenkos – keturi. Tokie „sausi“ rodikliai.
Naujos programos ypatybės
Šiųmetis projektas įgavo naują koncepciją (dedikuotas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui) bei įvardijimą – „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“. Matyt, pradinis pavadinimas („Dėmesio! Baletas“) ir nebetiktų – vien todėl, kad dauguma miniatiūrų sukurta remiantis ne baleto, o šiuolaikinio šokio stilistika bei leksika.
Šįkart ir programos struktūra – kitokia, ne ištisinė, o sudaryta iš trijų dalių. Kiekvienoje jų atitinkamai, gana tolygiai išdėstyti solo pasirodymai, duetai, grupinės kompozicijos. Beje, pastarųjų šiemet kiek daugiau (penkios), panašu, kaip ir anksčiau, pateiktos keturios duetinės, dvi solinės, po vieną – merginų kvarteto ir mišrios penkių šokėjų sudėties atliekamos miniatiūros.
Kita nauja ypatybė – prieš kiekvieną scenoje gyvai rodomų kūrybinių darbų dalį didžiuliame avanscenos ekrane demonstruojami iš anksto parengti trumpametražiai filmai. Kūrybinėje komandoje – meno vadovai Aurelijus Liškauskas ir Jelena Lebedeva, choreografo asistentės Oleksandra Borodina ir D. Verovka, videografas Imantas Boiko, garso takelio kūrėjas Kristijonas Lučinskas, kostiumų stilistė Ernesta Venckutė, grimo ir šukuosenų dailininkė Aira Braždienė, projekto koordinatorė V. Galvanauskienė.
Išties įspūdingas vaizdo koliažas erdvėje ir laike, savitai interpretuojantis deklaruotą temą ir deramai subalansuotas. Intensyvus atlikėjų judėjimas, natūraliai susiliejantis su gamtos vaizdiniais ir muzikiniais garsais, su tautiniais niuansais, bangų ošimu. Šokama prie jūros, Kretingos muziejaus žiemos sode, Pajūrio regioninio parko, Palangos gintaro muziejaus, Klaipėdos etnokultūros centro teritorijose, Lietuvos jūrų muziejaus požemiuose, betonuotose aikštelėse tarp konteinerių.
Įtikina, užburia, įtraukia ir šviesios, pakilios, ir nervingai, desperatiškai perteikiamos būsenos, atspindinčios istorijos štrichus, nacionalinio tapatumo bruožus, globalių problemų akcentus. Ypač raiški solistė D. Verovka – jungiamoji grandis, įkūnijanti prasmę tarp skirtingų dalių ir epizodų, kuriuos dar vienija ir juose dominuoja jūros pakrantę vaizduojantys kadrai.
Kiek vėliau tapo akivaizdu – videomedžiagoje užfiksuoti choreografiniai fragmentai ryškesni, nes labiau įprasminti (ir ne vien tematiškai), palyginti su kai kuriomis sceninėmis kompozicijomis. O iš 13-os pamatytų gyvai išskirčiau miniatiūras, labiausiai pritraukusias dėmesį, sukėlusias kiek stipresnes emocijas, ilgėliau išlikusias atmintyje.
Solo ir duetų įvairovė
Solo iš ateities (dalyje „Rytoj“) – tai pavyzdys, kaip mintys, jausmai ir emocijos gali būti virtuoziškai išreikšti pagrindiniu šokio instrumentu – kūno kalba. Švytinti elegancija, tvirta laikysena, subtili, kartu ekspresyvi eisena, „iškalbinga“ nugara – juntamas vidinis intelektas (turint omenyje prasmę). Skoningo, estetiško judesio, aistros ir seksualumo kupinas derinys. Sukeltas jaudulys neatslūgsta visą miniatiūrą – išlaiko įtampą nuo pradžios iki pabaigos. Moteriškai jausmingas, brandus, aukštos prabos kūrybinis darbas. Svarbi ir puikiai perteikta mintis, atitinkanti pavadinimą „Kitas“ / „Next one“ (muzika – Maxo Richterio „Sarajevo“). Aplodismentai skamba D. Verovkai – ir kaip kūrėjai, ir kaip atlikėjai.
Ypatingo dėmesio verta miniatiūra „459“ (muzika – Dirko Maasseno „Ocean“), sukurta R. Budko ir atlikta jo paties su Y. Kovalenko. Veiksmas, vykstantis vonioje ir šalia jos, akimirksniu pritraukia originaliu sprendimu, jautria, emocionalia jaunų žmonių bendrų išgyvenimų raiška ir iki galo nebepaleidžia. Tik víena liko neaišku – kodėl šis mylimųjų duetas priskirtas praeičiai („Vakar“)? Argi dabar žmonės nebemoka mylėti?..
Kitas irgi mišrus duetas, parodytas toje pačioje dalyje, – „Daina, kurios neužmiršime“ / „The song we won’t forget“ (choreografė ir atlikėja – K. A. Zahradnick, jos partneris – Mykhailo Mordasovas, garso takelis – paukščių giesmių įrašai). Šokama visiškoje tyloje, be jokio muzikinio akompanimento, naudojant vien ritmus – plojant, trepsint, pliaukštelint delnais per įvairias kūno vietas. Simpatiškas etiudinės formos žaismas, pažinimo pojūtis, pasitikėjimu grįstas santykis, išlaikant balansą tarp šokio technikos ir šiaip lengvo judėjimo. Romantiškoje aplinkoje – kartu su paukščių čiulbesiu – choreografija tarytum sustoja arba itin ribotai naudojama. Tuomet svajingai kartu gaudomas paukštelis, jaunuoliai susijungia gestais, bendraujama per vidinę energiją. Galbūt nevertėjo užtęsti to sentimentalaus baigtinio epizodo, t. y. kartoti jį lyg specialiai sugrąžintą filmo kadrą?..
Vaikinų duetas „Išsiskyrimas“ / „Severance“ (choreografas – R. Semenenka, muzika – Hildur Guðnadóttir „Mortar“ iš kino filmo „Tár“, 2022 m.) priskirtas ateičiai („Rytoj“). Čia baleto trupės solistai Yanas Malaki ir M. Mordasovas – lygiaverčiai partneriai, jų atlikimas – harmoningas, techniškai nepriekaištingas, o choreografija valdoma lengvai, koordinuotai, darniai ir sklandžiai. Deja, man pristigo pabaigos – galutinis „taškas“ galėjo būti ryškesnis nei primityvokas nukritimas ant grindų.
D. Verovkos suformuotas solinis etiudas „Mentalitetas“/„Mentality“ (muzika Jóhann Jóhannsson), papildęs kompozicijas dalyje „Šiandien“, taip pat stokoja išbaigtumo. Jis pastatytas studijos „Baleto erdvė“ V. Galvanauskienės baleto klasės auklėtinei Safinai Judinai. Stebint kuklų, nedrąsų, dar neištobulintą judesį, mintimis „nusikėliau“ į kažkurį iš keliasdešimt matytų bei vertintų vaikų ir jaunimo baleto ir šiuolaikinio šokio konkursų. Šį dalyvavimo atvejį vertinčiau kaip puikią jaunosios atlikėjos motyvaciją tobulėti ateityje, tačiau viso projekto kontekste – labiausiai abejotiną, diskutuotiną pasirinkimą. Vis dėlto manyčiau, kad rizikinga į suaugusių profesionalių artistų programą įtraukti itin kontrastingą – kito atlikėjo amžiaus ir lygmens – pasirodymą.
Apie grupines miniatiūras
D. Verovkos sukomponuota miniatiūra „Gimę prie jūros“ / „Born by the sea“ (muzika – Johnny’o Klimeko, Reinholdo Heilo ir Tomo Tykwerio iš filmo „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“) mus dar kartą sugrąžina į smėlėtą pakrantę. Atlikėjų kvarteto (O. Borodina, Anna Chekmarova, Y. Kovalenko, K. A. Zahradnick) šokį pavadinčiau „undinišku“ – grakščiau, plastiškiau, išraiškingiau judama viršutine kūno dalimi ir rankomis nei kojomis. Nuo scenos sklido liūdesys, persmelkė vienišumo jausmas...
Dviejų trupės atlikėjų – L. C. F. Orduz ir B. S. V. Sarmiento – choreografinis kūrinys „Por qiunta vez“ pagal popmuzikos hitą (Héctoro Riveros dainą „Mujer Divina“ / „Dieviška moteris“) – pirmasis, parodytas dalyje „Rytoj“. Penkių personažų (šokėjai – Y. Kovalenko, R. Budko, M. Mordasovas, K. A. Zahradnick ir Tymuras Orobchenka) „pasakojama“ istorija suskaidyta į situacijas kaip ir pati choreografija. Jose pavaizduoti individų charakteriai, skirtingi įvaizdžiai, saviti interesai ir instinktai. Nejaukiai, sujauktai, net kiek absurdiškai atrodė ir trikdė dėmesį, rodos, beprasmiškas partnerių kaitaliojimas – užsitęsęs žaidimas buvo panašus į kažkokį beprotišką vakarėlį. Teatleidžia kūrėjai, jeigu nepastebėta gilesnės siužeto esmės. O gal ir nesiekta tokios atskleisti?
Apie masines kompozicijas
Choreografija, jau tapusi standartu, – vyrauja elementai, primenantys ritminių judesių sistemą, būdinga greita ir įvairi piešinių kaita, aktyvūs perėjimai, išlaikant simetriją. 16-os nešinų lagaminais šokėjų energetika dažniausiai fokusuojama į žiūrovų salę. Suvienodinti juodais lietpalčiais, baltais perukais, supanašėję veidų mimikomis arba grimasomis arba visiškai be emocijų atlikėjai juda tarsi robotai. Visa tai reiškia, kad šou šokio stilius tebeegzistuoja ir baleto scenoje?
Tik šiek tiek kitaip paanalizavau V. Galvanauskienės kompoziciją „Intencija“ / „Intention“ (pagal Zacko Hemsey „The Runner“ muzikos įrašą), matytą 2021-ųjų projekte „Dėmesio! Baletas“. Manyčiau, ši miniatiūra labiau būtų tikusi dalyje „Vakar“ nei „Rytoj“ – tiek dėl choreografijos ypatybių, tiek dėl nebeaktualios idėjos. Kita vertus, žmonės keliavo vakar, keliauja šiandien, keliaus ir rytoj – argi ne? Svarbu neišvykti iš tėvynės visam laikui, kaip jau padarė apie 1 mln. lietuvių.
Dalyje „Vakar“ pristatyta dar viena V. Galvanauskienės kompozicija „Be teisės pasirinkti“ / „Without the right to choose“ (pagal Z. Hemsey muzikinį kūrinį „The Pursuit of Knowledge“) – ne tik viena masiškiausių (18 atlikėjų) šiame projekte. Bent man ši choreografija atrodė modernesnė, sudėliota įdomiau ir įvairiau. Šokama skirtingai – atskiromis grupėmis, neįprastame asimetriškame piešinyje, kiek vėliau – visiems kartu bendroje dermėje, pabaigoje, kaip ir pradžioje, panaudotas polifonijos principas. Vėl aiškiai matomas kruopštus ir skrupulingas kūrėjos kaip repetitorės darbas. Moteris (pati choreografė), apsirėdžiusi lietuviškais tautiniais rūbais, – stilingai į visumą įpintas leitmotyvas. Vis dėlto kilo klausimas: nejau močiutės nustojo megzti? Argi šis procesas, kurio „produkcija“ skirta artimųjų dovanai su šiluma, liko praeityje?..
Remiantis istorinėmis žiniomis, pavana – Renesanso epochoje gyvavęs ir išpopuliarėjęs visos Europos aukštuomenės salonuose ceremoninis šokis, anot vienų teoretikų, kilęs iš Ispanijos, pasak kitų – iš Italijos. Ramus, didingas, pagrįstas promenadomis ir reveransais, jis dažniausiai buvo šokamas diduomenės iškilmių pradžioje. Gi šiame projekte „Pavana“ (Giedriaus Puskunigio muzika – „Asmik Pavana“ sopranui ir styginių orkestrui) palikta programos pabaigai. Išties intriguojantis buvusios KVMT baleto trupės solistės, dabar – ansamblio „Lietuva“ vyriausiosios baletmeisterės A. Krasauskaitės pasirinkimas. Žinoma, tai šiuolaikinė šokio traktuotė, konceptualesnė, nei grįsta grynuoju šokiu. Miniatiūros pradžia visiškai neatitiko pavadinimo (iš lotynų k. pavana verčiama „povas“) – su juo tarsi disonavo, ilgokai rutuliojantis „parterinei“ (pranc. k. – ant žemės) 18-os šokėjų atliekamai daliai. Galbūt todėl susidarė dvilypis įspūdis, nuteikęs tiek realistiškai, tiek ir mistiškai. Palaipsniui choreografija, paremta kanono metodu, išaugo iki finalinės scenos, kai lėtai, oriai ir santūriai sukamasi neįprastu būdu, byrant „malonei“ iš dangaus krintančių smulkių snaigių pavidalu (šviesų dailininkas – Matas Šimonis). Nepaisant tvyrančios gana tamsios, niūrokos atmosferos, pripažinsiu – vis dėlto buvo paskleisti laimės hormonai.
Kitaip nei anksčiau
Miniatiūrų jungtyse, įmantriai įvardytose teatrinėmis intervencijomis (režisierius – A. Liškauskas), pasirodančios personos fragmentuotai vaizduoja reiškinius, atitinkančius šiuolaikinės visuomenės poreikius, pomėgius ir malonumus, suteikiančius relaksaciją ir (ar) adrenalino dozę. Vyras purvo vonioje, moteris ant vandens slidžių arba su riedlente, kosmonautas su skafandru, demonstruojantis karatė sportininkas, kavą verdantis barmenas ir kt. – šie pasirodymai atrodė gana spontaniškai įpinti tarp kompozicijų, atliekami rimtai, bet kartu tarytum pokštaujant, tad priėmiau juos per humoro prizmę. Beje, palyginti su ankstesniais projektais, šiame gausiau įvairių scenografijos detalių (suolai, kilimas, vonios, kavos aparatas, stiklainiai su žalumynais etc.), kitos jau minėtos atributikos.
Dar vienas pastebėjimas: šįkart, kitaip nei anksčiau, nebuvo pateikti kompozicijų aprašai – tekstai, apibūdinantys ir atskleidžiantys kūrybines choreografų mintis. Kita naujovė – kone visų miniatiūrų pavadinimai (bent programėlėje) – angliški, o šalia – jokio vertimo. Nejau randamės UK / Jungtinėjė Karalystėje ar JAV / Amerikoje? Juk pagal Lietuvos Konstituciją mūsų šalyje valstybinė kalba – lietuvių.
Peršasi elementari, bet esminė išvada: nuosekli KVMT taktika pasiteisino – šis projektas įrodė esąs tęstinis, ne vienkartinis, turintis išliekamąją vertę. Naudingas ir reikalingas tiek kūrėjams, tiek atlikėjams, tiek šokio (baleto) gerbėjams.
Kietas riešutėlis toji choreografija, ar ne? Gi dar sudėtingiau ją aprašyti... Geriausia pamatyti ir susidaryti savo nuomonę. O pabaigai – lyrinis nukrypimas, pasitelkiant aktoriaus, režisieriaus, dailininko, poeto, mano gerbiamo dėstytojo, docento a. a. Broniaus Gražio ketureilį: „Choreografija – baltų batelių mafija / Voratinkliu apraizgo ir nebepaleidžia / Choreografija – pasaulio geografija / Ji mūsų meilės ir ištikimybės geidžia...“ Tebūnie ši frazė vietoje palinkėjimo visiems šokio kūrėjams. Ateičiai.
Choreografė
Kirstin Ann ZahradnickChoreografė
Viktorija GalvanauskienėChoreografas
Roman BudkoChoreografė
Daria VerovkaChoreografė
Yuliia KovalenkoChoreografas
Roman SemenenkoChoreografė
Laura Carolina Figueroa OrduzChoreografas
Brayan Steven Valencia SarmientoChoreografė
Aušra KrasauskaitėTeatrinių intervencijų režisierius
Aurelijus LiškauskasGrimo dailininkė
Aira BraždienėŠviesų dailininkas
Matas ŠimonisInformacija:
Premjeros data:
2023-04-29
Trukmė:
~1 val. 30 min. (be pertraukos)
Vieta:
Klaipėdos kultūros centras Žvejų rūmai, Didžioji salė
Kaina:
10.00 €, 15.00 €, 20.00 €
Artimiausi spektakliai:
