Legendinio Mikio Theodorakio baletą „Graikas Zorba“ Klaipėdoje pristatė pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine. Tai daugiau nei 30 šalių pastatytas spektaklis, kurį matė daugiau kaip 2 mln. žmonių. „Graikas Zorba“ – daugiau nei baletas: tai spektaklis, kuriame susilieja muzika, šokis, literatūra, drama, choro dainavimas. Muzika ir šokis sukuria dramą, kurios pagrindas yra laisvė, meilė ir draugystė. „Graikas Zorba“ – tai istorija apie gyvenimą. Nikas Kazantzakis, apysakos „Graikas Zorba“ autorius, sukūrė herojų, kuris yra gyvenimo čempionas, džiaugsmu įveikiantis liūdesį. Balete jis gaivališkas protagonistas, švenčiantis kiekvieną šio gyvenimo akimirką.
Lorca Massine jaunesnysis gimė 1944 m. liepos 25 d. Niujorke, garsaus rusų šokėjo ir choreografo Leonido Miasino ir jo žmonos, šokėjos Tatjanos Orlovos šeimoje. L. Massine yra sukūręs per 50 baletų, restauravęs daugelį savo tėvo sukurtų spektaklių. Jo sukurti spektakliai rodomi didžiausiuose pasaulio teatruose ir šokami garsiausių baleto trupių: Metropoliteno operoje Niujorke, „New York City Ballet“, „American Ballet Theatre“, Londono Karališkajame operos teatre, „Ballet of the 20th Century“ (Maurice Béjart), Paryžiaus operoje ir kt. Baletą „Graikas Zorba“ jis pirmą kartą pastatė 1988 m. Italijos festivalio „Arena di Verona“ užsakymu.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo
Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo
projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10
pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo
agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo
lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479
906,05 Eur.
Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m.
pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB
„Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo
14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities
kartoms būsimo pastato pamatuose
Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno
kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos
valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies
operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos
metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos,
operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai,
oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas –
rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato
naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose
(gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės
ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo
įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį,
pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir
pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.
Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai
neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti
kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne
tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei
režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.
Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai,
kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra
(vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi
tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti
susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes,
kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti
kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.
Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti
aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio
pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai,
scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą,
intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera
garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad
režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus,
pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.
Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų
prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:
modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią
įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės
kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.