Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Klaipėdos festivalis

08.02

21

30

Šokis
REVERB'AS

Pirkti bilietus

Gajaus Žmavco ir Douglaso Lee baleto spektaklių diptikas (pasaulinė premjera)

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė po kelerių metų pertraukos sugrįžta į gamtos stichijoms atvirą Klaipėdos festivalio sceną senajame elinge. Jau įrodžiusi savo profesinę meistrystę, meninę brandą ir gyvybingumą pastaraisiais metais KVMT scenoje atgaivintų Edwardo Clugo, Roberto Bondaros, Alexanderio Ekmano šokio spektaklių pastatymuose, apdovanojimais įvertinta ir atsinaujinusi teatro baleto trupė šįkart pristato specialiai jai žinomų choreografų sukurtų dviejų naujų šiuolaikinio baleto spektaklių pasaulines premjeras.
Pirmoje vakaro dalyje naujasis KVMT baleto trupės meno vadovas, slovėnų choreografas Gajus Žmavcas žada elinge susirinkusiai publikai pademonstruoti visą trupę kaip vientisą organizmą. Pasak jo, „pavadinome šį šokio spektaklių diptiką madingu žodžiu reverbas, nes tikimės, jog naujų šokio spektaklių pasaulinės premjeros rezonuos, nuaidės plačiai ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.“
Užbaigęs šokėjo karjerą Slovėnų nacionaliniame teatre Maribore ir prieš dešimtmetį ėmęs reikštis kaip laisvai samdomas choreografas, o sykiu ir garso takelių bei vaizdo projekcijų šokio spektakliams kūrėjas, G. Žmavcas pradėjo bendradarbiauti su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru 2021-aisiais statant E. Clugo spektaklius. Su Klaipėdos baleto trupe užsimezgusi abipusė simpatija ne sykį sugrąžino šį įvairiais talentais apdovanotą menininką į uostamiestį įgyvendinti savo kūrybinių sumanymų, kol jis galiausiai nusprendė įteisinti savo santykius nuo 2023–2024 metų sezono pradžios tapdamas trupės meno vadovu. „Spektaklio pavadinime „Audio Unit“ (Garso elipsė) susijungia du man svarbūs dėmenys: garsas arba muzika, kurią kuriu pats, ir vienetas – mūsų trupės narių visuma ir vienybė. Tai pirmasis Klaipėdos baleto trupės pastatymas man tapus jos meno vadovu, dėl to jame pasirodys visi trupės šokėjai,“ – aiškino choreografas. Apvilkęs šokėjus savo kurtais androginiško stiliaus kostiumais, kuriuos įkvėpė praėjusio amžiaus aukštosios mados reminiscencijos, choreografas kuria elegantišką ir patrauklią spektaklio vizualinę estetiką. Jis taip pat yra ir spektaklio garso takelio klavesinui, styginiams ir mušamiesiems autorius.
Antroje vakaro dalyje Klaipėdos scenoje debiutuoja G. Žmavco kvietimu Lietuvoje pirmąkart viešintis žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas Douglasas Lee. Po baleto studijų gimtajame Londone tapęs Štutgarto baleto trupės nariu, jis jau beveik trisdešimt metų gyvena ir dirba Vokietijoje, nuo 2011 m. kuria spektaklius kaip laisvai samdomas choreografas Europoje, JAV, Kanadoje. Abu choreografai susitiko šiemet Dortmunde, tenykščiame operos teatre statydami savo šokio spektaklius Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo baleto trupės projektui „Da Vinci Mode“. „Man patiko jo choreografija, o jam mano, – pasakoja D. Lee. – Sužavėjo Klaipėdos teatro baleto meno vadovo vizija apie naujo teatro jauną baleto trupę, planuojamus pastatymus ir repertuarą. O atvykus į Klaipėda sužavėjo ir čionykštė baleto trupė – atvira naujovėms, galinti įgyvendinti įvairiausius sumanymus, puiki medžiaga kiekvienam choreografui. Prieš atvykdamas sąmoningai vengiau žiūrėti vaizdo įrašus, o atvykęs pirmas tris dienas tiesiog bendravau su trupės nariais – norėjau juos pažinti kaip asmenybes, stebėjau, kaip jie šoka. Norėjau sukurti choreografiją būtent čia dirbantiems baleto profesionalams, kuri tiktų jų kūnams lyg puikiai pasiūtas kostiumas.“ Beje, choreografas pats šiam spektakliui sukūrė ir kostiumus.
Tiesioginės kviestinio choreografo ir Klaipėdos baleto trupės sąveikos rezultatas – šokio spektaklis „Callisto“ (Kalista), kuriame darniai susijungia abstrakti šiuolaikinė choreografija, elektroninė muzika ir natūrali elingo aplinka. Garso takelį spektakliui sukūrė ne vienam D. Lee šokio spektakliui muziką anksčiau kūręs Berlyne gyvenantis australų garso menininkas ir prodiuseris Nicolasas Sávva.
„Kalista – tai mano sceninis slapyvardis ir kartu graikų nimfos vardu pavadintas antras pagal dydį Jupiterio palydovas (trečias pagal dydį palydovas Saulės sistemoje), išvarpytas gilių kraterių, kurių briaunų viršūnes vietomis dengia ledas. Kai su kompozitoriumi diskutavome, kokios muzikos reikia mano pastatymui, prašiau, kad joje būtų sąsajų su gamta, vandens garsais, nes spektaklį pristatome ant marių kranto. Sykiu žiūrovus turėtų apimti pojūtis, kad veiksmas vyksta tolimoje ateityje. Teatre žaviuosi galimybe kaskart atrasti fantastinius dalykus, gal net kitas planetas. Tad ir savo kūrinyje noriu pavaizduoti ateities žmones ar net kitą civilizaciją. Mano choreografijai atlikti prireiks devynių baleto artistų: keturių vaikinų ir penkių merginų. Bus ir solo epizodų, kai galės pasirodyti geriausieji,“ – taip savo naują kūrinį pristato Douglasas Lee.

Garso elipsė (Audio Unit)

Mano naujasis kūrinys skirtas didelei 25 šokėjų grupei. Tai studija apie nuolat išsisklaidančias ir čia pat iš naujo vėl susiklostančias skirtingas šokio struktūras, kurias jungia takaus, veržlaus judėjimo epizodai ir sudėtinga, minimalistinė, daug fizinių jėgų reikalaujanti šokio kalba. Kūrinyje subtiliai remiamasi populiariais klasikinio kordebaleto įvaizdžiais: į aiškias linijas sustatyti šokėjai, robotiškas tikslumas, kur kartais nebelieka galimybių atsiskleisti šokėjo individualumui, bet veikiau akcentuojamas grupės, kaip galingo vientiso organizmo, plastikos grožis.

Gaj Žmavc

Kalista (Callisto)

„Kalista yra abstraktaus šokio spektaklis devyniems šokėjams. Įkvėptas minčių, sapnų ir vizijų apie jūrą, šokis banguoja, vibruoja judesių ir išraiškos įvairove.
Kalista yra vienas iš Jupiterio gamtinių palydovų. Jį atrado Galileo Galilėjus ir pavadino nimfos – graikų mitologijos gamtos dvasios – vardu. Manoma, kad Kalistoje po stora ledo pluta plyti slaptas vandenynas. Tad šiame balete mėginu perteikti vandens vaizdinius, pačią vandens dvasią ir perkelti ją į paslapties gaubiamo pasaulio futuristinį kraštovaizdį.
Žiūrovų galės įsivaizduoti bekraštes Kalistos ledo plynes, kurių paviršius raibuliuoja nuo paslaptingos padermės potvynių ir atoslūgių. Šokėjai įkūnija pačią vandens esmę ir vaizduoja keistas šios nežemiškos civilizacijos apeigas. Taigi spektaklyje per ritualus ir visas gyvybės formas siejančius saitus taip pat netiesiogiai tyrinėjama apeigų ir papročių tema.
Jų judesiai vietomis takūs, mėgdžiojantys vilnijančias vandenyno sroves, o vietomis dinamiškesni, atliepiantys elektroninės partitūros vingrybes. Spektakliui specialiai sukurtame garso takelyje „Hydræia“, pasitelkiant analoginių sintezatorių garsus ir juos apdorojant moderniomis skaitmeninėmis technologijomis, kuriamas bekraščio Kalistos vandenyno garsovaizdis, gaudžiantis nuo didžiulių garsinių bangų mūšos.

Douglas Lee

Choreografas, kompozitorius ir kostiumų dailininkas

Gaj Žmavc

Choreografas ir kostiumų dailininkas

Douglas Lee

Kompozitorius

Nicolas Sávva

Grimo dailininkė

Aira Braždienė

Šviesų dailininkas

Andrius Stasiulis

Informacija:

Premjeros data:

2024-08-02

Vieta:

Klaipėdos elingas

Kaina:

30.00 €, 50.00 €, 70.00 €

Pradžia
30 min.
I dalies pabaiga
30 min.
Pertrauka
II dalies pradžia
30 min.
Pabaiga
Vaidmenys ir atlikėjai
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
baleto trupės artistai

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.