Vieta:
Žvejų rūmų Didžioji salė, Klaipėda
Choreografas
Kirill SimonovMuzikos vadovas ir dirigentas
Robertas ŠervenikasScenografė ir kostiumų dailininkė
Jekaterina ZlajaŠviesų dailininkas
Andrius StasiulisVaizdo projekcijų dailininkas
Linartas UrniežisSaugumo reikalavimai renginių lankytojams
2 veiksmų šokio spektaklis
S. Prokofjevo baletas „Romeo ir Džuljeta“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Williamo Shakespeare'o tragedijos siužetą, atspindi amžinąsias žmonijos aktualijas – kovą dėl įtakos, meilę, neapykantą, pasiaukojimą, tiesos paieškas. Kadangi šiame kūrinyje personažų nėra daug, jis puikiai tinka negausiai, bet itin jaunai ir veržliai KVMT baleto trupei. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymo meninę spektaklio koncepciją sukūrė tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja (Rusija), šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis.
Choreografas K. Simonovas – vienas ryškiausių šių laikų Rusijos choreografų, laikomas patyrusiu klasikinių baletų „restauratoriumi“, kruopščiai atkuriančiu scenoje garsiųjų praeities meistrų eskizus. Lietuvos publikai jis jau pažįstamas: 2005 m. LNOBT pastatė Anatolijaus Šenderovo baletą „Dezdemona", 2010 m. vėlgi LNOBT – Leo Delibes'o baletą "Kopelija", o 2019 m. gruodį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukūrė šiuolaikinės choreografijos spektaklį pagal Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“. Tai jau trečiasis šio S. Prokofjevo baleto pastatymas choreografo karjeroje, jis taip pat yra kūręs choreografiją daugeliui kitų šio kompozitoriaus baletų. Tuo tarpu dirigentą R. Šerveniką S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljetos“ muzika lydi nuo pat jo tarptautinės karjeros pradžios 1997 m., kuomet Mstislavas Rostropovičius jį pakvietė asistentu į Eviano festivalį statyti būtent šio baleto.
Pasak Kirillo Simonovo, jis ėmėsi kurti spektaklį, kuriame ne tiek svarbus dviejų šeimų, klanų konfliktas, kiek skirtingų meilės linijų persipynimas: "Romantinė Romeo ir Džuljetos meilė. Motiniška Sinjoros Kapuleti meilė savo dukrai, turinčiai autizmo spektro sutrikimą. Motina ją beprotiškai myli ir saugo, nes mano, kad jos duktė nesugebės išgyventi sociume. Dar viena linija – tėvo meilė: jis myli dukrą, supranta kaip beprotiškai Džuljetą myli mama ir pasiduoda žmonos įtakai. Pasiaukojanti, draugiška Džuljetos auklės meilė. Tebaldas Džuljetai jaučia brolišką meilę: jis būna agresyvus, griežtas, bet irgi siekia Džuljetą apsaugoti. Šventiko Lorenco meilė siužetui suteikia ramybės, veda Dievo, tyrumo link. Skaudžiausias šios istorijos momentas tas, kad čia ne tik daug meilės, bet taip pat ir aukų, ir kaltųjų. O visi herojai juk veikė iš meilės, tik savaip suprantamos. „Romeo ir Džuljeta“ pasakoja apie klaidų virtinę su siaubinga atomazga. Ne mažiau svarbi spektaklio veikėja yra ir S. Prokofjevo muzika, kurią kiekvienas žmogus irgi priima savaip. Ji tiek turininga, vaizdinga, kad galì užmerkti akis ir vaizduotė pati nupieš visą spektaklio vaizdą. Šokis yra tarsi šios muzikos papildymas, o ji byloja, kad „Romeo ir Džuljeta“ – tai himnas meilei.“
Kaina:
10.00 €, 14.00 €, 18.00 €
