Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Klaipėdos festivalis

08.14

21

30

Kita
UGNIES IR VANDENS MUZIKA

Pirkti bilietus

Muzikinė fejerija

IV-ojo Klaipėdos festivalio programą užversianti programa „Ugnies ir vandens muzika“ primins baroko epochą siekiančias ištaigingas puotas su fejerverkais, ugnies rijikais, įspūdingomis dekoracijomis ir šviesomis, vandeniu plukdomais laivais, pilnais muzikantų, persirengėlių aktorių-akrobatų ir, be abejo, fantastiniais kostiumais ir kaukėmis persirengusių kilmingų svečių... Šis teatralizuotas koncertas pavadintas muzikine fejerija, nes jame šalia muzikos atlikėjų – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių bei varinių pučiamųjų kvinteto „Sonum Brass Ensemble“ – dalyvauja ir geriausius ugnies pasirodymus Lietuvoje rengianti trupė „Viduramžiai LT“, kuri festivaliui sumanė ypatingą ugnies šou. Choreografiją jų pasirodymui Klaipėdos elinge kuria buvusi ilgametė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėja ir choreografė, dabar Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausioji choreografė Aušra Krasauskaitė.
Pasak fejerijos režisierės Karinos Novikovos, „fakyrai dažnai kviečiami pagyvinti miesto šventes, didelius šou, kur jie meistriškai atliekamais pavojingais triukais linksmina, stebina, priverčia aikčioti susirinkusią publiką. Šiame pastatyme jie judės ant keturių aukštų bokštų, tad bus gerai publikai matomi. O jungiamąja grandimi tarp fakyrų judėjimo ant pakylų taps KVMT baleto šokėjos Darios Verovkos sukurti ir atliekami šokiai.“
Didžiąją fejerijos muzikinės programos dalį sudaro didikų iškilmėms, klausymosi malonumui ar dvasiniam nusiraminimui sukurti baroko genijų kūriniai ar jų ištraukos, aranžuotos variniams pučiamiesiems ir mušamiesiems instrumentams. Tarp jų įsiterps dviejų šiuolaikinės muzikos kūrėjų – XX a. olandų kompozitoriaus ir dirigento Jano Koetsier ir šių dienų amerikiečių kompozitoriaus, perkusininko Peterio O’Gormano – kompozicijos. Muzikinę fejerijos programą su minėtais kolektyvais rengia Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas, dirigentas ir trombonininkas Egidijus Miknius.


PROGRAMA

Georg Friedrich HÄNDEL (1685–1759)
Siuita „Muzika karališkiesiems fejerverkams“ (Music for the Royal Fireworks), HWV 351 (1749); Elgaro Howartho aranžuotė:

I. Uvertiūra (Adagio – Allegro – Lentement – Allegro)
II. Burė
III. La Paix (Largo alla siciliana)
IV. La Réjouissance (Allegro)
V. Menuetai I ir II

Atl. KVMT simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupės

„Vandens muzika“ (Water Music), siuita Nr. 2 D-dur, HWV 349 (1717); Andreaso N. Tarkmanno aranžuotė:

I. Uvertiūra (Allegro)
II. Alla Hornpipe
III. Lentement
IV. Burė
V. Menuetas

Atl. KVMT simfoninio orkestro varinių pučiamųjų grupė

Jan KOETSIER (1911–2006)
Arija (Air) ir „Signalas“ (Signal) iš „Mažosios siuitos“ (Petite Suite) varinių pučiamųjų kvartetui, op. 33/1 (1947; versija 1957)

Johann Sebastian BACH (1685–1750)
Koncertas vargonams d-moll, BWV 596 (1713–1714) – Antonio Vivaldi Koncerto dviem smuikams ir orkestrui d-moll, op. 3 Nr. 11, RV 565, iš rinkinio „L’estro armonico“ (1711) transkripcija; Davido Baldwino aranžuotė varinių pučiamųjų kvintetui

I. Allegretto
II. Allegro – Adagio molto
III. Andante
IV. Allegro

Arija iš Pastoralės F-dur, BWV 590 (~1720); Sergijaus Kirsenkos aranžuotė varinių pučiamųjų ansambliui

Atl. „Sonum Brass Ensemble“: Jonasz Rudolf Dziuba (trimitas), Aretas Baranauskas (trimitas), Egidijus Stanelis (valtorna), Valentas Marozas (trombonas), Sergijus Kirsenka (tūba)

Peter O’GORMAN (*1960)
„Ugnis“ (Fire) mušamųjų kvartetui (1983)

Atl. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro mušamųjų grupė

Giovanni GABRIELI (~1557–1612)
„Dvyliktosios dermės kancona“ (Canzon per sonare duodecimi toni) iš „Šventųjų simfonijų“ (Sacrae Symphoniae) ciklo (1597); Roberto Kingo aranžuotė dviem varinių pučiamųjų kvintetams

Atl. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro varinių pučiamųjų grupė ir „Sonum Brass Ensemble“

Marc-Antoine CHARPENTIER (1643–1704)
Preliudija (Marche en rondeau) iš „Te Deum“, H. 146 (1692)

KVMT simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupės, „Sonum Brass Ensemble“

Režisierė

Karina Novikova

Dirigentas

Egidijus Miknius

Choreografė

Aušra Krasauskaitė

Šviesų dailininkas

Andrius Stasiulis

Informacija:

Premjeros data:

2024-08-14

Trukmė:

~1 val. (be pertraukos)

Vieta:

Klaipėdos elingas

Kaina:

15.00 €, 30.00 €, 50.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
01 val. 00 min.
Pabaiga
Atlikėjai
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro
varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupės
person profile image
Varinių pučiamųjų kvintetas
Sonum Brass Ensemble
person profile image
Viduramžiai
LT
person profile image
Daria
Verovka
Šokėja

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.