schema of the Structure of Klaipėda State Music Theatre

General Manager
- Deputy General Manager for Artistic Affairs
  - Artistic Planning and Soloists Department
  - Orchestra Department
  - Choir Department
  - Ballet Department
- Deputy General Manager
  - Human Resources and General Affairs Department
  - Production Department
    - Stage Crew Department
    - Workshops Department
  - Economy Department
- Accounting Department
- Deputy General Manager for Marketing
  - Marketing Department
    - Advertising and Sales Department
    - Customer Services Department
    - Production and Event Management Department
- Strategic
  and Investment
  Management Department

General Manager


Deputy General Manager for Artistic Affairs Artistic Planning and Soloists Department Orchestra Department Choir Department Ballet Department Deputy General Manager Human Resources and General Affairs Department Production Department Stage Crew Department Workshops Department Economy Department		Accounting Department Deputy General Manager for Marketing Marketing Department Advertising and Sales Department Customer Services Department Production and Event Management Department Strategic and Investment Management Department

General Manager


Deputy General Manager for Artistic Affairs Artistic Planning and Soloists Department Orchestra Department Choir Department Ballet Department	Deputy General Manager Human Resources and General Affairs Department Production Department Stage Crew Department Workshops Department Economy Department	Accounting Department Deputy General Manager for Marketing Marketing Department Advertising and Sales Department Customer Services Department Production and Event Management Department Strategic and Investment Management Department

General Manager

Deputy General Manager for Artistic Affairs
- Artistic Planning and Soloists Department
- Orchestra Department
- Choir Department
- Ballet Department

Deputy General Manager Accounting Department


Human Resources and General Affairs Department	Production Department Stage Crew Department Workshops Department	Economy Department

Deputy General Manager for Marketing
- Marketing Department
  - Advertising and Sales Department
  - Customer Services Department
  - Production and Event Management Department

Strategic
and Investment
Management Department

LAIMA VILIMIENĖ

Darbo patirtis

Nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė
Nuo 2002 m. iki 2018 m. – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Nuo 1995 m. iki 2002 m. – Informacijos ir reklamos skyriaus vadovė (Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras)
Nuo 1997 m. iki dabar – Meno vadybos skyriaus lektorė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Nuo 1991 m. iki 2001 m. – Muzikos istorijos ir teorijos disciplinų dėstytoja (Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija)

Išsilavinimas ir kvalifikacija

2006 m. – Vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas)
2006 m. – Vadybos magistras (Master of Management) (BI Norvegijos vadybos institutas (BI Norwegian School of Management))
1991 m. – Muzikos istorijos specialybė (muzikologo, dėstytojo kvalifikacijos) (Lietuvos muzikos ir teatro akademija (tuomet — Lietuvos muzikos akademija))

Kiti gebėjimai:

2006 m. rugsėjo mėn. stažavausi atlikėjų meno organizacijose Belgijoje. PEARLE organizacijos projektas – „Europos sąjungos šalių senbuvių ir naujų narių atlikėjiško meno organizacijų socialinio dialogo stiprinimas ir gebėjimų plėtojimas“
2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas (LR kultūros ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. ĮV-515),

Ekspertinė veikla:

2017 m. spalis – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos darbo grupės Profesionaliojo scenos meno nacionalinei programai parengti narė
2008 m. – 2010 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos muzikos ekspertė
2004 m. – 2007 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos paramos jauniesiems menininkams ekspertų komisijos narė

Papildoma informacija

Publikacijos:
Publikuota apie 100 straipsnių, muzikologijos bei meno vadybos temomis. Svarbesni iš jų:
* Vilimienė, Laima. Giuseppe’s Verdi operos prekės ženklo kontekste // Opera naujųjų medijų amžiuje. Istorinė ir kritinė peržvalga [Tarptautinių operos seminarų (2006–2015) straipsnių rinktinė lietuvių ir anglų kalbomis]. Vilnius. 2015, p. 211-218. ISBN 978-9955-979-02-8
*Vilimienė, Laima. Atlikėjų meno kultūros produkto sudedamosios dalys Giuseppe’s Verdi operų pavyzdžiu // Menų funkcijos kultūriniuose ir socialiniuose procesuose. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014. ISBN 978-609-8071-19-1
*Vilimienė, Laima. Musical Painting and Painterly Music in the Art of A. Scoenberg and W. Kandinsky. In: Principles of music composing: Links between Music and Arts. 12th International Music Theory conferece. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2012, p. 64-67. ISBN 978-609-8071-09-2
* Vilimienė, Laima. Atlikėjų meno organizacijų sėkmės kriterijai – teorija ir praktika// Meno aritmetika. Kultūros vadyba Lietuvoje // Vilnius, 2007, p. 90-107. ISBN 978-9986-16-592-7
* Vilimienė, Laima. „Sėkmingos veiklos garantas – efektyvi strateginio valdymo sistema“ – „Bravissimo“, 2007, Nr. 7-8, p. 56, ISSN 1822-3001
*Vilimienė, Laima. „Strateginis valdymas atlikėjiško meno organizacijose“ – „Bravissimo“, 2007 Nr.4, p.23-25, ISSN 1822-3001
* Vilimienė, Laima. Apie muzikos ir dailės sąsajas A. Schoenbergo, W. Kandinskio ir M.K. Čiurlionio kūryboje// M. K. Čiurlionis ir pasaulis // Vilnius, 2006, p. 16-23
* Vilimienė, Laima. Viduramžių pasaulietinė muzika // Muzikos kalba. Viduramžiai. Renesansas. I dalis. Vilnius, 2003, p. 90-109, ISBN 9986-498-35-X

Projektai:
Daugelio muzikos projektų organizacinių grupių narė, vadovė; kūrybinių projektų idėjų generatorė ir organizatorė; meistriškumo kursų, vertinimo komisijų narė (pvz. Tarptautinių festivalių Lietuvoje (KOPA’93, 94, 95, 96 Klaipėdoje, MUSICA FICTA’97 ir GAIDA’96 Vilniuje), konsultantė ir organizatorė; Baltijos arfos muzikos festivalio 2011 m. organizatorė; Tarptautinio „Vilniaus operos festivalio“ 2009 m. organizacinės grupės vadovė; 2008 m. LNOBT vaikiškos operos konkurso komisijos narė; nuo 2013 m. kasmetinės Jaunųjų operos solistų perklausos komisijos pirmininkė ir t.t.

Konferencijos, seminarai:
2017 m. seminaras Ciklas: Sėkminga meno ir kultūros organizacijų vadyba (The Cycle: Management of Successful Arts and Cultural Organizations). Jungtinės Amerikos Valstijos. University of Maryland, College Park. 6 savaičių kursas.
2016 m.  Pasaulio teatras. Operos teatrų asociacija Opera Europa. Konferencija. Nyderlandai, Amsterdamas. Dalyvė.
2016 m.  NordBaltic festivalių platforma. Konferencija. Lietuva, Vilnius. Diskusijų dalyvė.
2016 m.  Analitinė praktika: tyrimai meno edukacijos srityje. Asociacijos Reseo konferencija. Prancūzija, Paryžius. Diskusijų dalyvė.
2016 m. Asociacijų Opera Europa ir Fedora organizuotas Fundraisingo (Lėšų paieška) forumas. Vokietija, Berlynas. Dalyvė.
2015 m.  Rinkodaros ypatumai LNOBT. Asociacija Opera Europa. Rinkodaros ir komunikacijos forumas. Diskusijų dalyvė.. Ispanija, Barselona.
2015 m.  Atlikėjų meno ateitis. Europos atlikėjų menu sektoriaus darbdavių asociacijos lygos (PEARLE) tarptautinė jubiliejinė 50-oji konferencija „Atlikėjų meno ateitis“. Delegatė ir diskusijų dalyvė. Čekija, Praha
2014 m. Apskrito stalo dalyvė. „Lietuvos muzikinis teatras šiandien: kas vyksta ir ką galima nuveikti“. Apskritojo stalo diskusija. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Lietuva,
2014 m. skaitytas pranešimas “G. Verdi operos – prekės ženklas?”. HARPS simpoziumas „Menų funkcijos kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“. Lietuva, Vilnius.
2014 m. Konferencija Classical NordicBaltic. Latvija, Ryga. Delegatė ir diskusijų dalyvė
2012 m. skaitytas pranešimas 12-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Muzikos komponavimo principai: muzikos ir vaizduojamųjų menų sąsajos“. Pranešimo tema „Musical Painting and Painterly Music in the Art of A. Schoenberg and W. Kandinsky“. Vilnius, 2012 m. spalis.
2012 m. Europos atlikėjų menų sektoriaus darbdavių asociacijos lygos (PEARLE) tarptautinė konferencija Briuselyje (Belgija) tema „Social dialogue in the EU live performance sector“. Konferenciją rėmė Europos Komisija. Dalyvavimas Europos sąjungos gyvojo atlikimo meno sektoriaus organizacijų vadovų apskritoje stalo diskusijose. Briuselis.
2010 m. Baltijos šalių operos teatrų rinkodaros specialistų seminaras. Latvijos nacionalinė opera (Ryga), Estijos nacionalinis operos ir baleto teatras (Talinas)
2008 m. Atstovavo Lietuvą pristatant šalies muzikos industriją Tarptautinėje muzikos mugėje MIDEM, Kanuose (Prancūzija)

Apdovanojimai:
Straipsnis „Viduramžių pasaulietinė muzika“, publikuotas vadovėlyje „Muzikos kalba. Viduramžiai. Renesansas. I dalis“. 2006 m. Lietuvos aukštojo mokslo vadovėlio konkurse šio vadovėlio autorių kolektyvas įvertintas I-ąja vieta.

Narystės:
Nuo 2002 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narė.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.

LAIMA VILIMIENĖ

Events & tickets