Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
profile page default kvmt cover image

Profilis

Carlo Massari

Carlo Massari (g. 1984 m. Bolonijoje, Italija) – tarpdisciplininio meno kūrėjas ir atlikėjas, Italijos ir kitų šalių šiuolaikinio meno scenose daugiausia besireiškiantis kaip choreografas, judesio dramaturgas. Jis nuolat ieško naujų meninės raiškos būdų eksperimentuodamas su hibridinėmis meno formomis, šiuolaikinių scenos menų ir įvairių disciplinų samplaikomis, mėgindamas joms suteikti kuo aiškesnius, atpažįstamus pavidalus ir reikšti šiandien aktualias idėjas.

 

Eklektišką jo kūrybos pobūdį ir tarpdisciplinines nuostatas suformavo daugybėje persidengiančių sričių – dramos, šokio, muzikinio, fizinio teatro – įgytos žinios bei patirtis. Tarp jo svarbiausių mokytojų ir autoritetų galima paminėti tokias ryškias šiuolaikinio šokio ir fizinio teatro asmenybes kaip Malou Airaudo, Sonia Schoonejans, Michaela Lucenti, taip pat tarptautinę pantomimos trupę ir mokyklą „Theatre de l'Ange Fou“, italų šiuolaikinio šokio trupę „Aterballetto“, dainininką, dainų autorių ir aktorių Lucio Dalla, vengrų scenografą Csabą Antalį, italų teatro režisierius Walterį Le Moli, Claudio Longhi ir Pietro Luigi Floridia.

 

C. Massari pradėjo vaidinti teatre būdamas keturiolikos – Pietro Luigi Floridia režisuotame Bolonijos jaunimo trupės „O.T.E. Saracinesche“ spektaklyje „Džuljetos balkonas“ W. Shakespeare’o kūrybos motyvais. Tuo pat metu vaidino kitos vietinės trupės „Teatro dell‘Argine“ spektakliuose, taip pat ir paskutiniajame žymios italų aktorės ir rašytojos Barbaros Nativi režisuotame spektaklyje „Binario Morto“ („Aklakelis“), su kuriuo dalyvavo 2003-iųjų Venecijos bienalėje. Nuo 2007 m. pats ėmėsi režisuoti, pristatė savo pirmuosius spektaklius („Kafè show“, „Niente più niente al mondo“, „Anna Cappelli“). 2010 m. dalyvavo „Compagnia della Rancia“ pastatytame žymiajame miuzikle „Briliantinas“, „Teatro Comunale di Bologna“ pastatytoje XVIII a. baladžių operoje „Elgetos opera“ (rež. Lucio Dalla), tais pat metais tapo Michaelos Lucenti vadovaujamos fizinio teatro trupės „Balletto Civile“ nariu. Nuo 2014 m. ėmė bendradarbiauti su šiuolaikinio šokio teatru „Compagnia Abbondanza/Bertoni“ ir belgų trupe „Petri-Dish“, savo kūryboje jungiančia šiuolaikinio cirko, šokio, teatro ir vizualiųjų menų elementus.

 

2011 m. su „Balletto Civile“ trupėje sutikta bendraminte Chiara Taviani įkūrė „C&C Company“ – šiuolaikinio šokio trupę, daugiausia dėmesio skiriančią jungčių tarp šokio ir fizinio teatro, cirko ir performanso paieškoms per įvairialypę meninę raišką, apimančią ne tik judesį, šokį, bet ir dainavimą, vaidybą, videomeną bei kitus šiuolaikinių (scenos) menų elementus. Trupė nuo pat įsikūrimo organizuoja kūrybines dirbtuves tarpdiscipliniškumu besidomintiems šokėjams, menininkams ir įvairioms visuomenės grupėms, inicijuoja naujus projektus bendradarbiaudama su Emilijos-Romanijos regiono, nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis.

 

Trupei pavadinimą davė pirmasis jų bendras darbas „Corpo e Cultura“ („Kūnas ir kultūra“, 2011), pristatytas daugelyje tarptautinių festivalių, kūrybinių rezidencijų Italijoje, Prancūzijoje ir Meksikoje. Vėliau pasirodė jų kūrybinio tandemo išplėtota „kančios trilogija“, kurią sudaro fizinio skausmo temai skirta „Maria Addolorata“ („Švč. Mergelė Marija Sopulingoji“, 2014), apdovanota Avinjono šokio festivalio „Les HiverOclytes / Les Hivernales“ konkurso pirmąja žiuri premija (Prancūzija), Hanoverio tarptautinio choreografijos konkurso antrąja premija (Vokietija, 2014), festivalio „Tanzplatform Bern“ publikos prizu (Šveicarija, 2015) ir kt.; R. Wagnerio operos „Tristanas ir Izolda“ įžangos įkvėptas ir melancholijos prigimtį tyrinėjantis „Tristissimo“ (2015), apdovanotas „Premio Roma Danza“ specialiuoju prizu už choreografiją (Italija, 2015) bei jaunųjų choreografų konkurso „Les lendemains qui dansent“ premija (Prancūzija, 2016); ir monospektaklis „Peurbleue“ („Stingdanti baimė“, 2016) apie akimirsnį, kai įkaite paimtą moterį apima vadinamoji „mėlyna baimė“. Dar du baimės temai skirti monospektakliai „Don’t be afraid” („Nebijok“, 2016) ir „Horror vacui“ („Tuštumos baimė“, 2017) žymėjo pokyčius trupės struktūroje ir valdyme – nuo 2017 m. jos vieninteliu meno vadovu tapo C. Massari. Tarp naujausių trupės „C&C Company“ darbų galima paminėti tris valandos trukmės spektaklius: „Beast without Beauty“ („Pabaisa be gražuolės“, 2019), įkvėptą Samuelio Becketto absurdo komedijos „Laimingos dienos“, kuriame pateikiama ciniška studija apie archetipines kenčiančio nevykėlio, menko, neišraiškingo žmogelio patiriamas būsenas ir negailestinga kova dėl išlikimo grįstus žmonių tarpusavio santykius; „Les Miserables“ („Vargdieniai“, 2020), kur keturios belytės „gulbės“ juodais korsetais ir ugniniais perukais, šokančios nematomam nuogam karaliui, kuria foną politiniam farsui apie šių dienų politkorektiškumo stereotipus ir oportunistinę visuomenę (2019 m. spektaklio eskizas buvo atrinktas dalyvauti dvimetėje programoje „Naujojo Italijos šokio platforma“ – NID Platform); ir „Right“ („Teisė“, 2021) – drastišką interpretaciją I. Stravinskio „Šventojo pavasario“ tema, kurioje plėtojama smurto prieš moteris tema, vyresnių, išmintingesnių bei galingesnių teisę spręsti už kitus. Už šio spektaklio eskizą C. Massari buvo apdovanotas Italijos jaunųjų choreografų tinklo „AnticorpiXL“ prizu „CollaborActionXL“ (2020), tais pačiais metais tapo šokio festivalio „Oriente Occidente“ nuolatiniu bendradarbiaujančiu menininku. Nuo 2019 m. jis taip pat yra šokiui gamtoje skirto festivalio „Danzare il Tramonto“ ir tarpdisciplininio atlikėjų bei kūrėjų rengimo programos „Anfibia“, įsteigtos bendradarbiaujant su Bolonijos menų fabriku „Leggere Strutture“, meno vadovas.

 

Kaip laisvai samdomas menininkas kūrė judesio dramaturgiją režisierių Damiano Michieletto, Silvia’os Paoli, Andrea Bernardo statomoms operoms Zalcburgo žemės teatre, „Teatro dell’Opera di Roma“ ir „Teatro Regio di Parma“, taip pat choreografiją Bolonijos festivalio, koncertinės įstaigos „Ferrara Musica“, Turino teatro baletui ir Florencijos trupės „Opus Ballet“ pastatymams.

 

Daugiau informacijos: https://www.ceccompany.org/aboutus

Spektakliai:
  • Režisierius ir choreografas - Philip Glass KELIONĖ (Premjera 2024.10.04)
Straipsniai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos

„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“

85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.