Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
profile page default kvmt cover image

Profilis

Rimantas Giedraitis

Rimantas Giedraitis (g. 1954 m. kovo 7 d. Panevėžyje) – fleitistas, aranžuotojas ir kompozitorius. Groti fleita pradėjo mokytojo Antano Mačiulskio klasėje Šiaulių vaikų muzikos mokykloje (1965–1970), vėliau 1970–1973 m. mokslus pas A. Mačiulskį tęsė Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija). 1973–1978 m. studijavo fleitos specialybę Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Algirdo Vizgirdos klasėje, 1982–1985 m. – Maskvos P. Čaikovskio valstybinės konservatorijos asistentūroje-stažuotėje pas prof. Jurijų Dolžikovą.

 

Studijų metais dalyvavo ir pelnė apdovanojimus jaunųjų muzikų konkursuose: dusyk buvo apdovanotas II premija respublikiniame jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais instrumentais konkurse (1971, 1973), taip pat pelnė II premiją I-ajame tarprespublikiniame atlikėjų mediniais pučiamaisiais instrumentais konkurse Šiauliuose (1983). 1983 m. dalyvavo tuomečiame visasąjunginiame atlikėjų mediniais pučiamaisiais instrumentais konkurse Odesoje.

 

Savarankišką muziko kelią pradėjo dar studijų metais, 1976–1984 m. grieždamas Lietuvos valstybinės filharmonijos simfoniniame orkestre (dabar Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras). Vėliau, dar neakivaizdiniu būdu studijuodamas Maskvos konservatorijoje, pradėjo dirbti Klaipėdos liaudies operos orkestre (1984–1987). Nuo 1987 m. sausio 1 d., kai liaudies opera buvo reorganizuota į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, griežia fleita šio teatro simfoniniame orkestre, 1987–2019 m. buvo šio orkestro ir jo pagrindu suformuoto Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro fleitų grupės koncertmeisteris. Kaip solistas surengė keletą fleitos rečitalių Klaipėdoje, taip pat griežė solo su Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“ (dabar Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu ir Klaipėdos kameriniu orkestrais.

 

1984 m. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje įkūrė Pučiamųjų instrumentų skyrių, 1984–1986 m. jame dirbo fleitos mokytoju. Šiuo metu dirba Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, kur dėsto fleitos specialybę ir kamerinį ansamblį.

 

R. Giedraičio kūrybinė veikla skyla į dvi dideles darbo sritis. Jis visų pirma žinomas kaip itin produktyvus, profesionalus ir paklausus aranžuotojas, sukūręs daugiau kaip 2000 aranžuočių simfoniniams, kameriniams, pučiamųjų ir džiazo orkestrams, įvairių sudėčių ansambliams. Aranžuojamų kūrinių stilistinis diapazonas – nuo baroko iki fusion, nors daugiausia aranžuočių sukurta sympho-pop, simfoninio roko arba džiazroko stiliumi. Daugelį metų jis kuria orkestrines aranžuotes Lietuvos dainų švenčių Dainų dienoms, taip pat regioninėms dainų šventėms. Aranžuodamas kūrinius koncertinėms programoms bendradarbiauja su Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“ (dabar Lietuvos simfoniniu pučiamųjų orkestru), Lietuvos kariuomenės, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniu, Klaipėdos kameriniu orkestrais, Liepojos bigbendu (Latvija), Kauno bigbendu ir kitais kolektyvais. Aranžavo kūrinių LRT televizijos projektams „Triumfo arka“, „Auksinis balsas“, „Vario audra“, taip pat įvairiems žinomiems Lietuvos ir kitų šalių solistams-dainininkams. Tarp jų – tokie žinomi klasikinės ir populiariosios muzikos vardai kaip Virgilijus Noreika, Vladimiras Prudnikovas, Edmundas Seilius, Vaidas Vyšniauskas, Edgaras Montvidas, Violeta Urmana, Alfredo Nigro, Eteri Lamoris, Stasys Povilaitis, Egidijus Sipavičius, Gytis Paškevičius, Vaidas Baumila, Monika Linkytė, Vilija Matačiūnaitė, Rūta Ščiogolevaitė, šveicarų dainininkė Jaël ir daugelis kitų.

 

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre redagavo ir aranžavo tarpukariu Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje fleitos ir kompozicijos mokslus baigusio Jono Novakausko baleto vaikams „Baltasis vilkas“ partitūrą (pirmą kartą pastatytas 1989 m.). Vėlesniais metais teatro simfoniniam orkestrui aranžavo Antonio Spadavecchia pasakos-žaidimo vaikams „Pelenė“ (1994), Ž. Kriušono muzikinio farso „Beprotiškas savaitgalis“ (1995), Raimundo Paulo miuziklo „Sesuo Kerė“ (2009) partitūras, taip pat parengė aranžuotes KVMT teatralizuotoms koncertinėms programoms „The Beatles Show. Naujieji metai Liverpulio stiliumi“ (2014), E. Balsio estradinių dainų programai „Aš – senas jūrininkas“ (2019) ir kt.

Už nuopelnus teatro menui 2011 m. R. Giedraitis apdovanotas Klaipėdos teatralams teikiama „Padėkos kauke“.

 

Kita svarbi R. Giedraičio muzikinės veiklos sritis – originali kūryba. Jis yra sukūręs apie 30 kūrinių pučiamųjų orkestrams, iš kurių populiariausi „Vasaros muzika“, „Papliauškutis“, „Suvenyras“, „Subatos vakarėlį“, „Traukinukas“, „Ilga kelionė dviem“, „Vaivorykštė“, „Šachmatai“. Taip pat antra tiek muzikos kitų sudėčių ansambliams, iš jų minėtina „Muzika draugams“, sukurta Klaipėdos brass kvintetui. Iš stambesnių formų kūrinių minėtini miuziklas bigbendui „Vandenė“ Herkaus Kunčiaus ir Alvydo Šlepiko libretu (2009, nepastatytas) ir dirigento Gintaro Rinkevičiaus sumanymu bei užsakymu sukurta simfoninė siuita „Sudie, Maiklai“ gospelo chorui ir simfoniniam orkestrui neseniai mirusio pop muzikos karaliaus Michaelo Jacksono dainų motyvais (2010), kurios premjerą pasirinkant Naujuosius metus 2011 m. gruodžio 28 ir 31 d. atliko G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir gospelo choras „Sounds in G“.

 

Save „vietinių krūmų indėnu“ vadinantis komponuojantis fleitininkas Rimantas Giedraitis savo kūrybos nesureikšmina: „Šiandien visi kuria muziką. Jei tai, ką esu parašęs, rytoj nebus užmiršta, tuomet gal ir bus galima vadinti kūryba. Dabar aš tiesiog rašau muziką. Tai yra rašliava – mano amatas. Esu šioks toks perfekcionistas, todėl stengiuosi, kad tai, ką darau, būtų maksimaliai kvalifikuota ir profesionalu“.

Straipsniai

Šokio spektaklio „Reverb’as“ pasaulinė premjera Klaipėdos festivalyje: choreografas Douglas Lee siūlo šokiu mėgautis lyg muzika

Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištingą žmogaus prigimtį ir permainingą likimą vėl pasakos „Carmina Burana“

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.