Durys, 2023 m. sausis
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kūrybinius 2022 metus, skirtus pasakinio žanro veikalams („Undinė“, „Lokys“ ir kt.), užbaigė nuotaikinga Jurgio Gaižausko (1922–2009) opera vaikams „Buratinas“ (libretas Anzelmo Matučio), kartu paminėdamas ir kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines.
Projektas su jaunimu
Klaipėdos teatras, tvirtai laikydamasis nuostatos siekti aukšto meninio meistriškumo, per pastaruosius kelerius metus nė karto „neslystelėjęs“ abejotinos meninės vertės ar menkesnės atlikimo kokybės muzikinių spektaklių link, ėmęsis statyti „Buratiną“, parodė, kad išmintingai rūpinasi ir savo rytojumi. Tai išties toliaregiškas, į ateitį orientuotas teatro vadovybės sprendimas, nes visuose Lietuvos muzikiniuose (operos) teatruose gerokai stinga operų ar kitų muzikinių spektaklių vaikams ir paaugliams.
Jau kurį laiką, teatras, reguliariai vykdydamas meninę edukacinę jaunimo rezidencijų programą, siekia atrasti, lavinti, ugdyti tikruosius talentus, kurių ne vienas vėliau įsilieja į Muzikinio teatro gretas. Sėkme apsivainikavo ankstesnės rezidencijos – „Statykime operą“, „Išbandyk profesiją“, „Renkuosi Klaipėdą“. Šį kartą jaunimo rezidencijos vadovai pakvietė talentingus jaunuolius savo muzikines ir kitas menines kompetencijas tobulinti statant J. Gaižausko operą „Buratinas“ (rezidencija vyko nuo 2022 m. birželio iki lapkričio). Norinčiųjų dalyvauti projekte atsirado nemažai, teko konkuruoti. Reikli komisija po kelių atrankų pakvietė devynis solistus (studijuojančius vokalą, džiazą, miuziklą), nemažai instrumentalistų iš įvairių Klaipėdos ir Vilniaus muzikos mokymo institucijų; susibūrė pakankamos sudėties simfoninis orkestras.
Projekte dalyvavo ir keli Klaipėdos muzikinio teatro solistai, vaikų operos studija, orkestrą pastiprino teatro instrumentalistai. Po visą pusmetį trukusio įtempto, nelengvo, bet didžiulį pasitenkinimą teikusio entuziastingo jaunimo darbo muzikinėse ir sceninėse spektaklio repeticijose, edukaciniuose užsiėmimuose, seminaruose, diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir laboratorijose, vadovaujant dirigentui Giedriui Vazniui, gimė puikus spektaklis – rampos šviesą išvydo jau daugiau nei 50 m. nuo scenos nenueinanti, net kelių kartų pamilta lietuviška opera vaikams „Buratinas“ (pirmoji premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko 1969 m., tas pats teatras ją pastatė dar kartą 1985 m., o 2009 m. rampų šviesą ji išvydo Klaipėdos muzikiniame teatre).
Populiarumo paslaptis
Nors paskutiniais dešimtmečiais radosi ir daugiau lietuviškų operų vaikams – Algirdo Martinaičio „Avinėlio teismas“, Rasos Dikčienės „Naktis“, Zitos Bružaitės „Grybų karas“, Jono Tamulionio „Bruknelė“, Tomo Kutavičiaus „Nykštukas Nosis“, kiek anksčiau – Jurgio Juozapaičio „Marių paukštė“, Antano Belazaro „Kupriukas muzikantas“ ir kt., vis dėlto jos kažkodėl nesulaukė didesnio populiarumo, netapo repertuarinėmis ir nepralenkė „Buratino“. (Išskirti reikėtų puikią kompozitoriaus Antano Kučinsko opera „Bulvinė pasaka“, nuo 2007 m. nuolat rodomą Klaipėdos muzikinio teatro scenoje.)
Savojo „Buratino“ sėkme labai džiaugėsi pats kompozitorius J. Gaižauskas, kukliai prasitaręs: „Ši opera vis dar scenoje todėl, kad joje yra ryškių melodijų. Melodijos turi būti paprastos. Jos esti visokios, bet svarbu, kad būtų gražios, lietuviškos ir nepernelyg sudėtingos.“ Ypač maestro gyrė A. Matučio libretą: „O ir pats siužetas labai geras. Labai svarbu rasti raktą į vaikų širdis, jiems artimą temą. Mažiesiems svarbu, kad būtų veiksmas, būtų įdomu.“ Išties kas ne kas, o J. Gaižauskas, su žmona Zofija užauginęs 10 sūnų ir dukterų (iš jų dauguma tapo muzikantais), vaikų pasaulį, jų psichologiją gerai pažino. Juk tarp gausybės (apie 1 000) jo sukurtų kompozicijų (operų, simfonijų, siuitų, styginių kvartetų, sonatų, kantatų, chorinių ir solo dainų ir kt.) kaip sėkmingiausi ir populiariausi, be muzikos liaudies instrumentų kapeloms, išsiskiria būtent opusai vaikams – baletas „Drevinukas“, vokalinė siuita „Meškiukas Rudnosiukas“, legenda-operėlė „Nemunėlė“, opera „Jaučio trobelė“ ir, žinoma, pati ryškiausia opera „Buratinas“. Akivaizdu, kad nepasitvirtino prieš kelerius metus išsakyta gana kritiška muzikologų nuomonė, esą „40 metų „atlaikęs“ bet visiškai nusidėvėjęs J. Gaižausko „Buratinas“ galų gale yra nurašytas. Kaip matome, žaismingoji vaikiška opera apie medinio berniuko nuotykius, baisųjį Karabasą Barabasą ir jo lėles, gerąjį tėtę Karlą, žaviąją Malviną dar kartą atgijo Klaipėdos muzikiniame teatre.
Surado „raktą“
Jaunuosius rezidencijos atlikėjus ir statytojus „Buratinas“ viliojo daugeliu aspektų: patrauklia siužeto intriga, akcentuojant svarbias, bendražmogiškas temas, ryškia, įsimenančia, nuoširdžia melodika, paįvairinta liaudies dainų intonacijomis, individualizuotais, charakteringais personažų paveikslais, turtinga orkestruote, aiškiomis klasikinėmis numerių formomis, tradicine muzikine kalba ir kt. Be to, opera nedidelės apimties, taikliai orientuota į vaikų klausymosi galimybes; muzikinį kūrinio suvokimą palengvina nesunkiai įsimenami, ryškūs pagrindinių veikėjų leitmotyvai ir leittembrai.
Dirigentas G. Vaznys ir režisierius Kristupas Biržietis (Lietuvos muzikos ir Teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakultetas), surado tinkamą „raktą“ emocionaliai ir paveikiai operos interpretacijai. Likdami ištikimi tradicijai, išsaugodami visiems žinomos pasakos autentiškumą, jie sugebėjo pateikti spektaklį gana šiuolaikiškai, moderniai, spalvingai, per šiandieninių aktualijų prizmę. Tad visiems žinoma istorija apie Buratino nuotykius papasakota tarsi iš naujo. Sceninis veiksmas vyko dinamiškai, judriai, tvarkingai, o juk dalyvaujant gausiam solistų būriui, nemažam vaikų chorui, žaibiškai keičiantis situacijoms, tai nėra lengva.
Sėkmingą režisūrinį sprendimą papildė gana asketiška, abstrakti, vaizduotę žadinanti, kartu išradinga ir mobili scenografija, pasakiškai spalvingi dailininkės Augustės Zukaitės (Vilniaus dailės akademija) sceniniai kostiumai ir įspūdingas, vaikų įsivaizduojamų pasakos herojų išvaizdą atitinkantis grimas bei šukuosenos (grimo dailininkė Aira Braždienė).
Patrauklų, tarsi iš pasakos puslapių nužengusio Buratino vaidmenį premjeroje sukūrė LMTA studentas Giedrius Gečys (prof. Vladimiro Prudnikovo klasė). Jo herojus – naivus, nepatyręs, atviras, geras ir draugiškas. Savo kelyje susidūręs su piktuoju Karabasu Barabasu, Lapės ir Katino klasta ir apgavyste, vos nežuvęs, jis, drąsiųjų draugų padedamas, nugali daug kliūčių ir išsivaduoja nuo piktųjų kėslų. Džiugino natūrali, įtikinama G. Gečio vaidyba, malonaus tembro balsas, puiki dikcija.
Sužibėjo solistai
Gerą įspūdį paliko visi solistai, sukūrę taiklius, išraiškingus ir spalvingus savo personažų paveikslus. Ryškų, tikrai piktą ir grėsmingą Karabasą Barabasą įkūnijo Klaipėdos muzikinio teatro solistas Vilius Trakys, gerąjį, kuklųjį Tėtę Karlą / Kvailių šalies karalių – šio teatro solistas Valdas Kazlauskas, naiviąją, vaikiškąją Malviną – šešiolikametė Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokyklos mokinė Mirabela Zakrevskaja (mokytoja Aistė Ruškienė), klastingąją, koketiškąją gudruolę apgavikę Lapę – LMTA studentė Smiltė Murencevaitė (lekt. Ievos Prudnikovaitės klasė), piktąjį klastūną Katiną – Farshadas Abbasabadi’s, lėtąją išmintingąją Vėžlienę Tortilą – LMTA Klaipėdos fakulteto studentė Evelina Liasytė (doc. Giedrės Zeicaitės klasė), ištikimuosius draugus Pjerą ir Arlekiną / Svirplį – LMTA studentas Nojus Vytis Gutauskas (prof. Irenos Milkevičiūtės klasė) ir LMTA Klaipėdos fakulteto studentas Ignas Smilgevičius (doc. G. Zeicaitės klasė).
Kituose „Buratino“ spektakliuose publika išvys daug naujų solistų, parengusių vaidmenis šioje operoje. Tai – Teatro solistas Tadas Jakas ir Gytis Šimelionis (Buratinas), LMTA studentė (doc. Aušros Stasiūnaitės klasė) Virginija Bartušytė ir teatro solistai Judita Butkytė (Malvina), Aurimas Raulinavičius (Pjeras), Mindaugas Rojus (Arlekinas / Svirplys), Vitalija Trinkė (Lapė), Šarūnas Šapalas (Katinas), Aurelija Dovydaitienė (Vėžlienė Tortila), Rosana Štemanetian, LMTA Klaipėdos fakulteto studentė (doc. Stepono Januškos klasė) Žyginta Jašinskaitė ir LMTA Klaipėdos fakulteto studentė (doc. G. Zeicaitės klasė) Ieva Andriulionytė, taip pat vaikų operos studijos dalyvis Vytautas Valys jaunesnysis (Berniukas).
Su atsidavimu ir meile Masinėse scenose intonaciškai švariu dainavimu žavėjo nepriekaištingai paruoštas vaikų operos studijos choras (vadovas – Klaipėdos muzikinio teatro chormeisteris Vytautas Valys). Mažieji dainininkai puikiai jautėsi scenoje, nesiblaškė, nepasimetė ir neklysdami tiksliai dainavo savo partiją, lanksčiai atliko visas gana sudėtingas mizanscenas.
Spektaklį į darnią muzikinę visumą sujungė profesionaliai grojęs simfoninis orkestras, vadovaujamas talentingo jaunosios kartos dirigento ir pastatymo vadovo G. Vaznio. Prie operos gimimo svariai prisidėjo jaunimo rezidencijos meno vadovas Tomas Ambrozaitis, režisieriaus asistentė Karina Novikova ir šviesų dailininkas Andrejus Lavrinovičius.
Su atsidavimu ir meile teatrui pastatyta J. Gaižausko opera „Buratinas“ sulaukė didžiulio pasisekimo. Klaipėdiečiai ir iš visos Lietuvos susirinkę mažieji klausytojai užgniaužę kvapą klausėsi melodingos muzikos, jaudinosi, nerimavo dėl mylimo herojaus, juokėsi iš kvailų Lapės ir Katino poelgių, niršo ant piktojo Karabaso, džiūgavo teisybei nugalėjus. Kūrybingai ir kokybiškai naujai pastatytas „Buratinas“ visiškai įtikino klausytojus – ir emocionaliai reaguojančius mažuosius žiūrovus, supratusius, kaip svarbu būti draugiškiems ir sąžiningiems, ir jų tėvelius bei senelius.
Nėra abejonių, kad J. Gaižausko opera vaikams „Buratinas“ taps dar vienu mėgstamu repertuariniu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliu ir ilgai nepaliks scenos.
