2022 m. rugpjūčio 1 dieną Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) miesto gyventojams ir svečiams įteiks ypatingą dovaną garbingą jubiliejų šiemet švenčiančiai Klaipėdai. Antrus metus teatro organizuojamas Klaipėdos festivalis miesto 770-ąjį gimtadienį pažymės Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasauline premjera.
Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Šiam istoriniam įvykiui paminėti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), bendradarbiaudamas su partneriais – Klaipėdos miesto savivaldybe, VŠĮ „Vilties miestas“, Tradicinių ir istorinių laivų asociacija (TILA) bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi – rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama „rekonstruoti“ vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų išsilaipinimą Danės upės žiotyse bei jų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link. Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos teatralizuota oratorija, kurią specialiai šiai progai kuria du Klaipėdoje gyvenantys broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM.
Kaune gimęs ir augęs kompozitorius A. Remesa, po studijų Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) atvykęs dėstyti muzikos teorijos ir istorijos disciplinų į Klaipėdą ir nuo 1983 m. įsikūręs uostamiestyje (arba, kaip jis mėgsta sakyti, „miestauostyje“), yra aktyvus miesto kultūrinio ir dvasinio gyvenimo dalyvis. Jo veiklos barai itin platūs: po kompozicijos studijų dar papildomai studijavęs teologiją, muzikos liturgiją ir grigališkąjį choralą, jis šiuo metu dirba Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios vargonininku, organizuoja chorų festivalius, leidžia religinį žurnalą „Šv. Pranciškaus varpelis“, dėsto LMTA Klaipėdos fakultete, o šalia visos kūrybinės ir bendruomeninės veiklos dar ir dirba muzikos psichoterapeutu Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje, yra Respublikinio muzikinės psichoterapijos centro įkūrėjas (RMPC), įvairių muzikos psichoterapijai skirtų konferencijų iniciatorius, rengėjas ir dalyvis. Apie antrais namais jam tapusį miestą kompozitorius sako: „Klaipėda kilo ne iš uosto, bet iš bažnyčios, šventovės, vienuolyno. Klaipėdą laikyčiau liberaliausiu Lietuvos miestu, atlaikiusiu nelengvą istorinės kaitos laikotarpį. Remiantis istoriniais dokumentais, pranciškonų vienuolis Heinrichas Liucelburgietis, būdamas Kuršo vyskupu (1250–63), ne tik prisidėjo prie Klaipėdos miesto įkūrimo, pastatydamas pirmąsias Šv. Mikalojaus ir Šv. Jono bažnyčias, bet ir aktyviai dirbo pastoracinį darbą su lietuviais ir žemaičiais, nes prie Kuršo vyskupijos 1237 m. buvo prijungta beveik visa etnografinė Lietuva. Apeinant ištisą 770 metų istorinį ratą, lyg ir vėl atsiduriame tame išeities taške. Atrodytų, kad Klaipėda vėl įkuriama antrą kartą, tačiau šį kartą nešanti „prisikėlimo“ įvaizdį ir aureolę.“
„Oratorija, susidedanti iš įžangos ir 7 dalių, parašyta simfoninio orkestro vario grupei, mišriam chorui, solistams (diskantas, sopranas, tenoras, baritonas), mušamųjų grupei, solo instrumentams – smuikui, violončelei, birbynei ir klavišiniam instrumentui. Tarp pagrindinių jos veikėjų – Kuršo vyskupo Heinricho ir pilies komtūro Eberhardo iš Zaino – yra ir Mėmelė. Tai senovinis Nemuno upės pavadinimas, įgavęs simbolinį moteriško prado pavidalą. Kūrinyje nesiekėme laikytis istorinės Vakarų Lietuvos chronologijos bet pateikti žmogiškąją, suromantintą miesto įkūrimo versiją. Oratorijos pabaigoje bus skaitomas dokumentas – miesto įkūrėjo pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo testamentas“, – apie savo naujausią kūrinį pasakoja kompozitorius.
Oratorijos pastatymo kūrėjų ir premjeros atlikėjų komanda irgi išskirtinai klaipėdietiška: muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, pagrindinius oratorijos veikėjų vaidmenis ir kitas vokalines partijas atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir choras. Jiems akompanuos KVMT simfoninio orkestro grupė.
Premjeros rėmėjas:
