Istorija
Didžiausias profesionalaus meno kolektyvas Vakarų Lietuvoje
Muzikinis teatras Klaipėdoje
1820 m.
Klaipėdos miesto pirklių įsteigta akcinė statybos bendrovė pastatė mūrinį, klasicizmo stiliaus teatro pastatą su 200 vietų žiūrovų sale dabartinio Dramos teatro vietoje. Teatro atidarymas įvyko 1820 m. sausio 1 d., parodant Billerbrecko keturių veiksmų dramą su prologu „Tėvo širdis“. Trupės direktoriumi tapus J. G. Heckertui (jis pats bei jo žmona buvo dainininkai), dirigentu pakvietus žinomą muziką K. Eisrichą buvo suformuota operos trupė. Netrukus klausytojai jau gėrėjosi W. A. Mozarto operomis „Tito gailestingumas“, „Pagrobimas iš seralio“, D. F. E. Aubero „Fra Djavolo“, G. Rossini „Tankredu“ ir kt. 1820-1821, 1823, 1824-1825 m. Klaipėdos operos trupė gastroliavo Vilniuje, Klaipėdos krašte.
1836 m.
Rugpjūčio–rugsėjo mėn. Klaipėdoje gastroliavo meniškai labai pajėgi Karaliaučiaus Opera. Su ja atvyko ir antrasis teatro kapelmeisteris, būsimasis garsus vokiečių kompozitorius, o tuomet 23-ejų metų jaunuolis Richardas Wagneris, savo dirigavimu sužavėjęs Klaipėdos publiką.
R. Wagneris Klaipėdoje dirigavo keletą operų (tarp jų C. M. von Weberio „Eurianta“). Ryškiausias R. Wagnerio kaip dirigento pasirodymas – D. F. E. Aubero opera „Nebylė iš Portičio“, kurią jis parengė savo žmonos, aktorės ir dainininkės Wilhelminos (Minnos) Planer benefisui.
1841 m.
Teatrui ėmus vadovauti talentingam kapelmeisteriui, režisieriui bei aktoriui F. Morohnui, trupė ryžtingai pasuko grynojo operos žanro link. Sceną išvysdavo vis sudėtingesnės operos: W. A. Mozarto „Don Žuanas“, „Užburtoji fleita“, G. Rossini „Vilius Telis“, F. von Flotow „Marta“, G. Donizetti „Pulko duktė“ ir kt.
1854 m.
Per didįjį gaisrą Klaipėdos teatras sudegė. Nors energingojo direktoriaus F. Morohno dėka jis palyginti greitai buvo atstatytas (nepilnai įrengtose patalpose spektakliai vėl buvo rodomi nuo 1857 m.), tačiau veikė su pertrūkiais.
1893 m.
Klaipėdos teatro pastatą nusipirko miestas ir rekonstravo jį neoklasicistiniu stiliumi: jis tapo puošnesnis, didingesnis, talpino apie 800 žiūrovų.
1919 m.
Miesto teatru rūpinosi Vokietijos Liaudies švietimo draugijos teatro padalinys, kasmet skirdamas jam solidžią finansinę paramą. Teatro orkestrą ir solistų trupę papildė nemažai iš Vokietijos atvykusių profesionalų. 1921 m. vokiečiai prie Klaipėdos Operos įkūrė dar vieną, atskirą 25 muzikantų simfoninį orkestrą, atlikdavusį gan sudėtingus klasikinius bei romantinius veikalus.
1922 m.
Klaipėdos kraštą administruojant prancūzams, Klaipėdos mišrus choras „Aida“ Šaulių namuose (dabar – Klaipėdos koncertų salė) parodė pirmąjį šiame krašte lietuvių jėgomis pastatytą muzikinį spektaklį – M. Petrausko operetę „Consilium facultatis“.
1923 m.
Energingo muziko Stasio Šimkaus pastangų dėka buvo įsteigta Klaipėdos konservatorija. Joje daugiau kaip du trečdalius svarbiausių muzikinių disciplinų dėstytojų sudarė kitataučiai: čekai, vengrai, rusai, vokiečiai. 1925 m., diriguojant S. Šimkui, Šaulių namuose suskambo Klaipėdos lietuvių simfoninis orkestras, o 1927 m. scenoje pasirodė jau minėta M. Petrausko operetė „Consilium facultatis“, pastatyta sujungus Klaipėdos giedotojų draugijos bei Klaipėdos konservatorijos mokinių ir pedagogų jėgas (muzikiniai vadovai A. Vaičiūnas ir J. Kačinskas).
1928 m.
1928 m. Klaipėdos konservatorijos atlikėjai (solistai, simfoninis orkestras ir choras) pastatė ir Šaulių namuose parodė Ch. Gounod operą „Faustas“. Tai buvo Klaipėdos lietuvių operos veiklos pradžia (veikė 1928-1930 m.). 1930 m. uždarius Klaipėdos konservatoriją, keleriems metams sustojo taip gražiai pradėtas lietuviškos operos bei simfoninio orkestro kūrimo darbas.
1934 m.
Dar kartą sutelkus kultūros žmonių ir muzikų pastangas, imtasi gaivinti Klaipėdos simfoninį orkestrą ir Klaipėdos lietuvių operą. Iš visų mieste gyvenusių muzikantų susibūrė gan margas simfoninis orkestras, kurio vadovu tapo buvęs Klaipėdos konservatorijos auklėtinis, kompozitorius ir dirigentas Jeronimas Kačinskas. Dirigentas nusprendė statyti G. Verdi operą „Traviata“. Operos statytojų ir atlikėjų nuotaiką pakėlė garsiojo rusų dainininko Fiodoro Šaliapino apsilankymas Klaipėdoje: artistas pritarė besikuriančiai Klaipėdos Operai, drąsino jos dalyvius, linkėjo pasisekimo ir užsidegimo. 1934 m. gruodžio 8 d. miesto teatre įvyko „Traviatos“ premjera. 1935 m. buvo pastatyta Ch. Gounod opera „Faustas. Tačiau miesto ir centrinė Lietuvos valdžia nutarė neberemti Klaipėdos lietuvių operos ir tais pačiais metais ji nustojo veikti.
1946 m.
Jau 1945 m. dramos teatro patalpose pradėjo burtis Klaipėdos muzikinės komedijos teatras. Teatro meno vadovu ir vyr. dirigentu buvo paskirtas Kauno muzikas K. Griauzdė. Pirmasis spektaklis – J. Švedo muzikinė pjesė „Eglė žalčių karalienė“ įvyko 1946 m. kovo 27 d.. Spektaklis buvo rodomas daugybę kartų, nors sovietiniai ideologai jį kritikavo sakydami, kad tai „ne teatrų krypties veikalas“. „Ne tos krypties“ buvo ir daugelis kitų Muzikinės komedijos teatre pastatytų muzikinių spektaklių: J. Offenbacho operetė „Perikola“ (1947 m. birželio 14 d.), K. Griauzdės muzikinė pasaka „Pelenė“ (1948 m. kovo 12 d.), R. Planquette operetė „Kornevilio varpai“ (1948 m. lapkričio 21 d.), G. Rossini opera „Sevilijos kirpėjas“ (1949 m. kovo 31 d.) ir kt. Palankiau žiūrėta tik į rodytas sovietinių kompozitorių operetes – B. Aleksandrovo „Manoji Giuzel“ (1947 m. lapkričio 7 d.) bei I. Dunajevskio „Laisvasis vėjas“ (1948 m. birželio 22 d.). Nors ir intensyviai dirbdamas, Klaipėdos muzikinės komedijos teatras valdžiai niekaip neįtiko. Naujos, beveik visiškai parengtos premjeros – P. Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ jau nebeleista parodyti. 1950 m. Klaipėdos muzikinės komedijos teatras buvo uždarytas.
1956 m.
Į Vilnių persikėlus dirigentui K. Griauzdei, Klaipėdos mišraus choro vadovo pareigas perėmė buvęs tremtinys, dirigentas, pianistas ir kompozitorius A. Pozdnejevas. Jo iniviatyva buvo nuspręsta vėl statyti P. Čaikovskio operą „Eugenijus Oneginas“. Orkestrą (vos iš 13 muzikantų) sudarė Muzikos mokyklos mokytojai, mokiniai bei iš įvairių vietovių surinkti instrumentininkai-mėgėjai: visi dirbo be atlyginimo. Tačiau premjera pilnutėlėje Klaipėdos dramos teatro salėje visgi įvyko. 1959 m. šiam kolektyvui buvo suteiktas Klaipėdos liaudies operos vardas. Liaudies opera Klaipėdoje gyvavo 30 metų.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
1987 m.
1987 m. sausio 1 d. Kultūros ministras pasirašė įsaką, kuriuo Klaipėdos liaudies opera buvo reorganizuota į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Jam atiteko visas buvusių Kultūros rūmų pastatas, teatro vadovu buvo paskirtas teatro solistas Šarūnas Juškevičius. 1989–1991m. jam vadovavo iš Kauno atvykęs režisierius Gintas Žilys. Pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis – Audronės Žigaitytės opera „Mažvydas“ – įvyko 1988 m. balandžio 23 d.
1994 m.
Pirmą kartą atkreiptas dėmesys į baleto žanrą: diriguojant Stasiui Domarkui, publika gėrėjosi šokio spektakliu „Žydrasis Dunojus“ pagal J. Strausso muziką (choreografas J. Smoriginas). S. Domarkas 1995–1998 m. dirbo teatro vyr. dirigentu ir vadovu, 1998–2004 m. teatro vadovu. S. Domarkas į Klaipėdos sceną atvedė ir iki tol retai čia girdėtą klasikinę operetę: repertuare ilgai laikėsi F. Leharo „Grafas Liuksemburgas“, „Linksmoji našlė“, J. Strausso „Šikšnosparnis“, „Vienos kraujas“, I. Kalmano „Čardašo karalienė“, „Bajaderė“, F. Loewe „Mano puikioji ledi“, V. Lebedevo „O, mielas drauge“ ir kt. Tačiau neliko pamirštos ir operos: rampos šviesą išvydo G. Bizet „Karmen“, G. Verdi „Rigoletas“, G. Puccini „Sesuo Andželika“, P. Mascagni „Kaimo garbė“, W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“ ir kt. Klaipėdos krašto ir visos Mažosios Lietuvos tematiką atliepė 1997 m. pirmąkart pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ (rež. N. Petrokas, Herkaus Manto vaidmenį atliko V. Noreika), o netrukus – ir A. Žigaitytės opera „Žilvinas ir Eglė“ (dirig. S. Domarkas, rež. R. Kaubrys, Žilvino partiją atliko V. Juozapaitis). Dirigentas taip pat sumanė ir 1993–2018 m. rengė Jaunųjų talentų festivalį, kuriame su KVMT simfoniniu orkestru kasmet turėjo galimybę pasirodyti Klaipėdos ir aplinkinių rajonų muzikos bei meno mokyklų, konservatorijų, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto gabiausi moksleiviai ir studentai.
1998 m.
S. Domarko iniciatyva pradėtas rengti Tarptautinis vasaros festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ (1998–2020, įgyvendintos 23 programos), išsiskiriantis žanrų gausa ir įvairove (operos, operetės, miuziklai, baletai, oratorijos, simfoninė, kamerinė instrumentinė ir vokalinė, chorinė muzika), Klaipėdos, Vilniaus, kitų Lietuvos miestų bei užsienio atlikėjų dalyvavimu, plačia renginių geografija (Klaipėda, Kretinga, Nida, Juodkrantė, Preila, Palanga, Plungė ir kt.).
2005 m.
2005–2007 ir 2008–2010 m. teatrui vadovavusi kompozitorė Audronė Žigaitytė įgyvendino projektą – „Muzikinis keltas“. 2007 m. buvo pradėtas rengti lietuvišką muzikinę dramaturgiją pristatantis festivalis „Opera.lt“ ir kt. Ji pirmoji iškėlė ir naujo Klaipėdos muzikinio teatro statybos būtinybę.
2007 m.
2007–2008 ir 2010–2015 m. teatrui vadovavo režisierius Ramūnas Kaubrys. Prie teatro vairo R. Kaubrys stojo turėdamas ilgametę darbo patirtį šiame teatre: 1997–2006 m. dirbo KVMT režisieriaus padėjėju, vėliau, jau vadovaudamas teatrui ar dirbdamas su kitais vadovais, ėjo režisieriaus (2006–2009), vyriausiojo režisieriaus (2015–2017) pareigas. 2011–2015 m. buvo tarptautinio festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ meno vadovu. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre režisavo daugiau kaip 20 įvairaus žanro spektaklių, teatralizuotų koncertų. Kai kurie iš jų – tokie kaip Z. Liepinio opera „Paryžiaus katedra“ (2005; 2006 m. režisierius apdovanotas pirmąja „Padėkos kauke“ nominacijoje „Metų režisierius“), šokio spektaklis „Altorių šešėly“ (2014), A. Kučinsko operos vaikams „Bulvinė pasaka“ (2007; 2008 m. kūrybinė grupė pelnė „Auksinį scenos kryžių“) ir „Žvaigždžių opera“ (2018) – iki šiol rodomi teatro repertuare, yra gausiai lankomi žiūrovų.
2015 m.
2015–2018 m. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovavo operos dainininkas, kompozitorius Jonas Sakalauskas. Jo vadovavimo metu KVMT repertuare buvo derinami įvairių laikotarpių ir žanrų muzikinio teatro kūrinių pastatymai su jaunų Lietuvos teatro menininkų kūrybos pristatymu. Šias dvi repertuaro formavimo kryptis reprezentavo tokie pastatymai kaip G. B. Pergolesi komiška opera „Livjeta ir Trakolas“ (rež. Ramūnas Kaubrys), P. Čaikovskio opera „Jolanta“ (rež. Raimundas Banionis), du „bohemiečių“ trupės su KVMT solistais atnaujinti pastatymai – G. Puccini „Bohema“ ir R. Leoncavallo „Pajacai“ (abiejų rež. Dalia Ibelhauptaitė), taip pat jaunųjų menininkų parengtos premjeros: klasikinio baleto „Žizel“ šiuolaikinė interpretacija (choreografai Donatas Bakėjus ir Mantas Černeckas), šokio spektaklis „Karmen“ (choreografė Aušra Krasauskaitė), Rūtos Bunikytės režisuoti šiuolaikiniai miuziklai – F. Wildhorno „Boni ir Klaidas“ bei didelėms arenoms pritaikyta J. Kanderio „Čikaga“. 2017 m. suorganizuotas Kamerinės operos festivalis. Jame buvo pristatyta Ritos Mačiliūnaitės operos „Į švyturį“ premjera (rež. Loreta Vaskova), choreografės Ingos Briazkalovaitės vertikalaus šokio spektaklis „Kalbantis bokštas“ (realizuotu bendradarbiajant su šokių mokykla „Coda“ bei olandų teatro „Bencha Theatre“ nariais, rež. Rūta Bunikytė). Nacionalinės kūrybos reprezentacijai buvo skirtas naujas Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“ pastatymas (rež. Gediminas Šeduikis), kurio premjera įvyko 2018 m. vasarį.
2018 m.
Nuo 2018 m. rugpjūčio teatrui vadovauja muzikologė, muzikos vadybos ir rinkodaros specialistė Laima Vilimienė. Tų pačių metų rugsėjį paaiškėjus viešojo rangos darbų konkurso laimėtojui (UAB „Infes“), buvo pradėtas vykdyti teatro modernizavimo projektas.
32-ąjį sezoną Klaipėdos Žvejų rūmuose KVMT publikai pristatė trečiąją Antano Kučinsko operų vaikams trilogijos dalį „Žvaigždžių opera“, naują Aušros Krasauskaitės šokio spektaklį vaikams „Tikroji dinozaurų istorija“ ir operos aukso lobynui priklausančios W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ pastatymą (rež. Jonas Vaitkus), kurio muzikinę dalį įgyvendino specialiai šiam pastatymui pakviestas autoritetingas W. A. Mozarto muzikos žinovas, Zalcburgo universiteto „Mozarteum“ profesorius, dirigentas Josefas Wallnigas.
2019 m.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tapo Europos operos teatrus vienijančios asociacijos „Opera Europa“ nariu. Tais pačiais metais pradėta teatro sezonų dedikavimo tradicija. 2019-ieji buvo dedikuoti vieno žymiausių XX a. II pusės lietuvių kompozitorių ir modernios nacionalinės mokyklos atstovų Eduardo Balsio (1919–1984) šimtmečiui paminėti. Jubiliejinius metus sausio 15 d. pradėjo E. Balsio simfoninės muzikos koncertas, vėliau rampos šviesą išvydo kompozitoriaus šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ (muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas, choreografas Martynas Rimeikis), po 40 metų pertraukos į sceną sugrįžo vienintelė E. Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ (muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas).
2019 m. įvyko pirmoji jaunųjų menininkų rezidencija „Išbandyk profesiją“, vainikuota teatralizuotu E. Balsio dainų koncertu „Aš – senas jūrininkas“. Tais pačiais metais buvo įvykdytas edukacinis projektas „Statykime operą“, kurio metu pristatyta Rasos Zurbaitės-Dikčienės vienaveiksmių operėlių „Kabakšt kabaldakšt“ ir „Muzikantas, velnias ir perkūnas“ premjera (muzikos vadovas Vytautas Valys, režisierė Milginta Palubinskaitė, choreografas Darius Berulis), subūrusi pusantro šimto Klaipėdos mokyklų moksleivių.
2020 m.
2020 m. buvo dedikuoti operos Klaipėdoje 200 metų jubiliejui paminėti. Istorinių šaltinių teigimu,1820 m. sausio 1 d. Mėmelyje buvo atidarytas naujas teatro pastatas ir jame šalia dramos buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai. Jubiliejinius metus tradiciškai pradėjo sausio 15 d. surengtas simfoninės muzikos koncertas „Istorijos perpetuum mobile – 200“, kuriame publika mėgavosi sąsajų su Mažąja Lietuva turėjusių autorių kūriniais. Deja, pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija ir 2020 m. kovo viduryje paskelbtas visuotinis karantinas pristabdė 33-iojo teatro sezono planus. Nepaisant griežtų visuomeninio gyvenimo ribojimų, intensyvi teatro kūrybinė veikla nenutrūko - rugpjūčio 1-ąją švenčiant Klaipėdos miesto įkūrimo 768-ąjį gimtadien įvyko didžioji metų premjera – R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, pastatyta senajame Klaipėdos elinge (muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas, režisierius ir koncepcijos autorius Dalius Abaris). Šis pastatymas kritikų buvo įvardytas ne tik kaip išskirtinis Lietuvos teatro metų įvykis, bet ir kaip tais metais švenčiamo nacionalinės operos 100-mečio minėjimo akcentas. „Už energiją ir kūrybingumą vadovaujant Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris, nors ir rekonstruojamas, kuria aukšto lygio europinio lygio pastatymus, tokius kaip Klaipėdos elinge atlikta Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ teatro vadovė tais pačiais metais buvo apdovanota aukščiausiu Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos apdovanojimu – garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Rudenį 34-ąjį teatro sezoną pradėjo Jacques’o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ (muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė) premjera, įvyko pirmasis KVMT inicijuotas ir tradiciniu tapęs choreografinių miniatiūrų projektas „Dėmesio! Baletas 2020“. Jame KVMT Baleto trupės šokėjai prisistatė kaip kūrėjai, o visa trupė – kaip kūrybinga komanda, galinti išsibandyti savo gebėjimus įvairiose su šokio pastatymais susijusiose srityse.
Lapkričio pradžioje paskelbus antrąjį karantiną ir vėl griežtai apribojus viešąjį gyvenimą, paskutinė jubiliejinių metų premjera – šokio spektaklis „Faustas“ (muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas, choreografas Robertas Bondara) įvyko pirmąkart išbandytu formatu – televizijos įrašo ir transliacijos pavidalu.
2020 m. karantino sąlygomis vyko ir jaunųjų atlikėjų rezidencija „Renkuosi Klaipėdą!”, o ją vainikuojantis tradicinis metų pradžios KVMT simfoninio orkestro koncertas su rezidencijoje dalyvavusiais jaunaisiais solistais (sausio 15 d.) buvo nukeltas ir įvyko 2021 m. birželį.
2021 m.
Metų sandūroje visi numatyti teatro renginiai buvo atšaukti arba perkelti. Paradoksliu būdu karantino apribojimai neįtikėtina sparta katalizavo informacijos apie KVMT veiklą sklaidą tarptautiniu mastu. 2021 m. balandžio pabaigoje Martyno Rimeikio sukurtas šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ tapo pirmuoju KVMT spektakliu, parodytu per Prancūzijos klasikinės muzikos, džiazo ir pasaulio muzikos kanalą „Mezzo“. Kito naujo spektaklio – „Skrajojančio olando“ – premjeros įrašas balandžio-liepos mėnesiais buvo rodomas tarptautinėje operos platformoje „OperaVision“. Čia jį peržiūrėjo žiūrovai iš 58 šalių Europoje, Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje.
Apskritai 2021-ieji buvo klaipėdiškio „Skrajojančio olando“ pripažinimo ir sėkmės metai. Uostamiestyje opera buvo pripažinta geriausiu metų spektakliu ir jo kūrybinė grupė pelnė „Padėkos kaukę“, o visas teatras pelnė Klaipėdos jūrinės kultūros aprovanojimą „Albatrosas“ už uostamiesčio garsinimą. Režisierius, pastatymo idėjos autorius Dalius Abaris ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“. Spektaklis tapo ne tik miesto vizitine kortele, bet ir įkvėpė teatrą imtis organizuoti savo vasaros festivalį nauju pavadinimu Klaipėdos festivalis, kurio renginių epicentru ir atvira lauko scena tapo istorinės Paulio Lindenau laivų statyklos elingas.
I-ajame Klaipėdos festivalyje net keturiems vakarams į senąjį elingą sugrįžo R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“. Operoje šėlusi vandens stichija užliejo sceną ir per festivalio premjerą – žymaus Slovėnijos nacionalinio teatro Maribore baleto trupės vadovo Edwardo Clugo su KVMT Baleto trupe ir tarptautine statytojų komanda pastatytą vienaveiksmių šokio spektaklių „Stabat Mater“ pagal G. B. Pergolesi muziką ir Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“) diptiką.
34-ąjį sezoną teatras pradėjo šokio spektakliu pagal S. Prokofjevo nemirtingąjį himną meilei – baletą „Romeo ir Džuljetą“, kurį publikai pristatė klasikinių baletų šiuolaikinėmis interpretacijomis garsėjantis rusų choreografas Kirillas Simonovas. Antrąja premjera tapo pirmąkart Lietuvoje statoma, tačiau Klaipėdos miesto teatre jau XIX a. viduryje rodyta Gaetano Donizetti komiška opera „Pulko duktė“ (muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierė Jūratė Sodytė).
2022 m.
2022-ieji KVMT paskelbti pasakų metais. Metus tradiciškai pradėjo sausio 15 d. įvykęs simfoninės muzikos koncertas „Marių pasakos“ (A. Liadovo simfoninis paveikslas „Užburtas ežeras“, A. Dvořáko simfoninė poema „Vandenis“, N. Rimskio-Korsakovo simfoninė siuita „Šecherazada“, dirigentas Tomas Ambrozaitis) liudijo nepaprastai išaugusį teatro simfoninio orkestro muzikantų meistriškumo lygį. Vasario 25 d. įvykusi pirmoji metų premjera – A. Dvořáko opera „Undinė“ (muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas) – nelemtai sutapo su Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia.
Teatras surengė keletą palaikymo Ukrainai koncertų: kovo 30 d. paramos koncertas „Už taiką ir laisvę!“; balandžio 18 d. – KVMT solistų koncertas „Vilties pergalė“ Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje; gegužės 1 d. Motinos dienai skirtas koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, kuriame dalyvavo Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro choras (vadovas Aleksejus Černikinas).
2022-aisiais įvykęs II-asis Klaipėdos festivalis buvo dedikuotas Klaipėdos miesto įkūrimo 770-osioms metinėms. Ši sukaktis buvo pažymėta pasauline Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ premjera Klaipėdos piliavietėje. Paskutiniams dviem vakarams Klaipėdos senajame elinge išsilaipino „Skrajojančio olando“ įgula, o solistų būrį papildė svečias iš Ukrainos Tarasas Shtonda (Dalandas).
Pirmoji KVMT 36-ojo sezono premjera pratęsė pasakų temą: minint Broniaus Kutavičiaus 90-ąsias metines antrąsyk Lietuvos scenoje atgijo jo opera „Lokys“ pagal to paties pavadinimo Prospéro Mérimée siaubo novelę (muzikos vadovas ir dirigentas martynas Staškus, režisierius Gintaras Varnas). Savaip pasiaukojimo ir idealistinės kovos su „smėlio pilimis“ ar „vėjo malūnais“ temą plėtojo šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“, skirtingais pavidalais įkūnijęs legendinio Miguelio de Cervanteso veikėjo Dono Kichoto – keistuolio idalgo, visur ir visada kovojančio su blogiu bei gyvenimo negerovėmis simbolio – moteriškąją versiją.
Be pasakos neliko ir jaunieji KVMT žiūrovai. Jiems 2022 m. lapkritį buvo parodytas naujas Jurgio Gaižausko 100-mečiui skirtas populiariausios lietuviškos operos vaikams „Buratinas“ pastatymas (muzikos vadovas ir dirigentas Giedrius Vaznys, režisierius Kristupas Biržietis), užbaigęs nuo birželio trukusią jaunųjų teatro menininkų ir atlikėjų rezidenciją.
2023 m.
2023-iuosius teatras dedikuoja Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Šiai progai pažymėti teatras pasiūlė inovatyvių istorinę atmintį reflektuojančių šokio ir operos projektų. Kovo mėnesį įvyko ypatinga šokio spektaklių „Sapnai ir kaktusai“ premjera. Joje pirmą kartą Baltijos šalyse buvo pristatyta žymaus nūdienos choreografo Alexanderio Ekmano kompozicija „Kaktusai“ kartu su Roberto Bondaros choreografinėmis miniatiūromis „Žagsulys“ ir „m68“. O balandį Tarptautinės šokio dienos proga baleto trupė publikai pristatė šokio projektą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“.
Teatro vadovai
1987–1989 m. – operos solistas Šarūnas Juškevičius
1989–1991 m. – režisierius Gintas Žilys
1991–1992 m. – dirigentas Algis Jonas Lukoševičius
1992–1995 m. – baletmeisterė Laisvė Dautartaitė
1995–2005 m. – dirigentas Stasys Domarkas
2005–2007 m. – kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
2007–2008 m. – režisierius Ramūnas Kaubrys
2008–2010 m. – kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
2010–2015 m. – režisierius Ramūnas Kaubrys
2015–2018 m. – operos solistas Jonas Sakalauskas
Nuo 2018 m. – muzikologė Laima Vilimienė
