FAUSTAS

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema

Teatro Vadovas
- Teatro vadovo pavaduotojas menui
  - Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
  - Orkestro tarnyba
  - Choro tarnyba
  - Baleto tarnyba
- Teatro vadovo pavaduotojas
  - Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
  - Pastatymų
    tarnyba
    - Sceną aptarnaujantis skyrius
    - Gamybos skyrius
  - Ūkio skyrius
- Buhalterinės apskaitos
  skyrius
- Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
  - Rinkodaros tarnyba
    - Reklamos
      ir pardavimų
      skyrius
    - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
    - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
- Strateginio
  ir investicijų
  valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius		Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba	Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius	Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas

Teatro vadovo pavaduotojas menui
- Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
- Orkestro tarnyba
- Choro tarnyba
- Baleto tarnyba

Teatro vadovo pavaduotojas Buhalterinės apskaitos skyrius


Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius	Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius	Ūkio skyrius

Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
- Rinkodaros tarnyba
  - Reklamos
    ir pardavimų
    skyrius
  - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
  - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius

Strateginio
ir investicijų
valdymo skyrius

Repertuaras ir bilietai

05.21

Šokio spektaklis

FAUSTAS

Saugumo reikalavimai renginių lankytojams

2 veiksmų šokio spektaklis pagal Johanno Wolfgango von Goethe’s
to paties pavadinimo dviejų dalių dramą (1797–1806, 1824–1831 m.)

Spektaklyje skamba Wolfgango Amadeaus Mozarto, Fryderyko Chopino, Arvo Pärto kūriniai ir jų fragmentai.

Šokio spektaklis „Faustas“ yra vienas iš muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai skiriamų kūrybinių projektų. Jo pagrindu virto Johanno Wolfgango von Goethe's filosofinė tragedija „Faustas“, parašyta 1797–1831 m., taigi atspindinti laikotarpį, kuriuo vystėsi ir kūrėsi Vokiečių teatras Klaipėdoje.

Chrestomatinė daktaro Fausto istorija čia pasakojama šokio kalba. Legendinis XVI a. alchemikas ir mokslininkas Faustas buvo žinomas dar Williamo Shakespeare'o laikais, tačiau labiausiai jį išgarsino būtent J. W. von Goethe's parašyta filosofinė drama. Jai pasirodžius, Faustas tapo populiariu muzikos, dailės, kino, teatro kūrinių personažu. Nerimstantys, nuolat gyvenimo prasmės ir laimės ieškantys žmonės, vardan gebėjimo regėti ateitį pasiryžtantys aukoti svarbius dalykus, iki šiol vadinami faustiškais.

Klaipėdoje „Faustą" pastatė lenkų šokėjas, choreografas ir pedagogas Robertas Bondara. Tai antrasis jo spektaklis Lietuvoje: 2013 m. gegužę LNOBT įvyko Giedriaus Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ premjera, kuriam jis sukūrė choreografiją. Kaip choreografas R. Bondara pirmuosius laurus pelnė 2008 m. Bronislavos Nižinskos choreografijos konkurse Lenkijoje: jame pelnė II vietą (pirmoji nebuvo skirta) bei specialųjį Witoldo Lutosławskio draugijos prizą už duetą „Andante con moto“ . Tais pačiais jis metais pradėjo bendradarbiauti su Aleksandros Dziurosz įkurtu Varšuvos šokio teatru, o 2009 m. tapo vienu iš neformaliai kultūros sklaidai skirto susivienijimo „Strefa Otwarta“ („Atvira zona“) įkūrėjų. 2009 m. sukūręs baletą „When You End and I Begin...“ pagal Pawelo Szymańskio muziką dalyvavo pirmosiose Lenkijos nacionalinio baleto choreografinėse dirbtuvėse. Šis baletas vėliau buvo įtrauktas į kamerinį Lenkijos nacionalinio baleto repertuarą. 2010 m. antrųjų choreografinių dirbtuvių Varšuvoje metu atkreipė į save dėmesį miniatiūra „The Garden’s Gates“, o 2011 m. Bydgoščiaus „Opera Nova“ teatre pastatė autorinį baleto spektaklį „Pavergtas protas“ pagal Czeslawo Miloszo knygą su Philipo Glasso ir Wojciecho Kilaro muzika.

Šokio spektaklyje „Faustas" skamba ir gyvas orkestras, ir fonograma. Pastatymo muzikinei kompozicijai panaudoti romantizmo epochos polėkio kupini J. W. von Goethe's amžininkų kūriniai. Spektaklio muzikos vadovas - dirigentas Modestas Barkauskas, 2017 m. laimėjęs III vietą prestižiniame 10-ajame tarptautiniame Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje. Šiuo metu M. Barkauskas yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas. 2019 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirigentas parengė Eduardo Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjerą. Scenografė ir kostiumų dailininkė Martyna Kander (Lenkija) – Lenkijoje gerai žinoma jaunosios kartos kūrėja, kurianti scenografiją ir kostiumus operos ir baleto spektakliams bei pelniusi ne vieną apdovanojimą už darbus teatro meno srityje.

Informacija:

Premjeros data:

2020-11-21

Vieta:

Žvejų rūmų Didžioji salė, Klaipėda

Kaina:

10.00 €, 15.00 €, 20.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia

50 min.

I dalies pabaiga

20 min.

Pertrauka

II dalies pradžia

50 min.

Pabaiga

Vaidmenys ir atlikėjai

Roman

Semenenko

Jaunas Faustas

Sužinoti daugiau

Arshak

Gyozalyan

Senas Faustas

Sužinoti daugiau

Danylo

Butenko

Mefistofelis

Sužinoti daugiau

Oleksandra

Borodina

Margarita

Sužinoti daugiau

Mykhailo

Mordasov

Margaritos brolis

Sužinoti daugiau

Alvina

Krout

Elena

Sužinoti daugiau

Taurūnas

Baužas

Vagneris

Sužinoti daugiau

Kristina

Gudelytė

Margaritos motina

Sužinoti daugiau

Povilas

Kažukauskas

Elenos sūnus

Sužinoti daugiau

Šarūnas

Juškevičius

Kunigas

Sužinoti daugiau

Živilė

Subačiūtė

Barmenė

Sužinoti daugiau

Rita

Petrauskaitė

Sopranas

Sužinoti daugiau

Gabrielė

Kuzmickaitė

Mecosopranas

Sužinoti daugiau

Aurimas

Raulinavičius

Tenoras

Sužinoti daugiau

Vilius

Trakys

Bosas

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.