Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.05.21

„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuota Anna Chekmarova šoka daugiau nei svajoja

 

„Niekada nežinai, kas tavęs laukia ateityje. Esu tikra, kad jei būsiu atsidavusi savo idėjoms, pasieksiu  tai, apie ką anksčiau net nesvajojau“, – sako už Donos Kichotės vaidmenį šokio spektaklyje „Dona Kichotė“ „Auksiniam scenos kryžiui“ kaip geriausia 2022 metų šokėja nominuota Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto artistė Anna Chekmarova.

Nuoširdi ir žavinga – taip žiūrovai atsiliepia apie baleto artistę A. Chekmarovą. Tokia jos Eglė spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ pagal Eduardo Balsio baletą, solistė iš „Stabat Mater“ ar „Sapnai ir kaktusai“, Dona Kichotė iš to paties pavadinimo šokio spektaklių triptiko.

Apie pasirinktą profesiją, tapusią gyvenimo meile ir net laisvalaikiu, pasakoja iš Ukrainos kilusi A. Chekmarova.

 

– Papasakokite kaip tapote baleto artiste: kaip viskas prasidėjo, tai – profesija ar gyvenimo būdas?

 

– Nuo mažens buvau aktyvi, mėgau muziką ir judesį. Natūralu, kad tėvai mane nuvedė į vaikų šokių kolektyvą. Bėgant laikui mano susidomėjimas šokiu tik didėjo, tad paraginta savo mokytojos nusprendžiau studijuoti Kyjivo Serge'o Lifario municipalinėje šokių akademijoje (Ukraina). Ilgą laiką mano profesinis kelias sukosi tik apie liaudiškus šokius, vėliau ėmiau bandyti save ir kitose šokio srityse. Juo labiau, kad Kyjivo Serge'o Lifario municipalinė šokių akademija skatino savo studentų žingeidumą bei suteikė visas galimybes pažinti kuo daugiau. Šiandien jau galiu sakyti, kad šokis – mano profesija, meilė, laisvalaikio praleidimo būdas ir visas gyvenimas.

 

– Kaip gimė sprendimas atvykti šokti į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę?

 

– Visada labai svajojau kurį laiką gyventi ir dirbti jūriniame mieste, tad Klaipėda šią mano svajonę puikiai išpildė. Visgi į Klaipėdą atvykau ne norėdama pagyventi prie jūros, o tikėdamasi pradėti kuo sėkmingesnę baleto artistės karjerą Muzikiniame teatre ir aš ja džiaugiuosi.

Pirmas spektaklis, kuriame man teko laimė šokti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje – išskirtinis šokio spektaklis „Stabat Mater“ (choreografas Edward Clug) rodytas elinge, po vasaros dangumi. Ir nuo tada vis įspūdingesni pastatymai, nauji žinomi choreografai mano darbinėje veikloje veikloje atsirasdavo nuolat. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras suteikia daug galimybių tobulėti, o aš stengiuosi jomis naudotis visomis išgalėmis!

Bėgant laikui įsiliejau ne tik į naujai Muzikiniame teatre statomus spektaklius, bet ir seniau pastatytus, repertuarinius. Taip sukūriau labai moteriškos ir rafnuotos Baronienės Rainakienės „Altorių šešėly“ (choreografas Aurelijus Liškauskas) vaidmenį. „Altorių šešėly“ – labai gilus kūrinys, pasakojantis apie žmogaus vidinį konfliktą tarp pareigos ir prigimties.

Man labai patinka scenoje tapti rūpestinga mama, gyvybinga ir žaisminga sese žinomo choreografo Martyno Rimeikio šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. Visai neseniai šiame spektaklyje sukūriau ir pagrindinės herojės – Eglės – vaidmenį. Ji man ilgam įstrigo iki  sielos gelmių, nes labai stengiausi kurdama šią heroję. Prisipažinsiu, kad šiuo metu tai mano mėgstamiausia ir mylimiausia šokio partija.

Neseniai Muzikiniame teatre pristatyta choreografų Alexanderio Ekmano ir Roberto Bondaros šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai“ premjera. Šis kūrinys ir darbas su išskirtiniais, pasaulyje gerai žinomais šokio grandais  įkvėpė visą Muzikinio teatro baleto trupę. Mums labai sekasi: kurti į šį teatrą atvyksta ne tik išskirtinės asmenybės, bet ir ne mažiau unikalūs bei profesionalūs jų asistentai. Norisi iš jų visų išmokti kuo daugiau, tobulėti ir didžiojo choreografijos pasaulio duris atverti kuo plačiau.

 

– Esate kilusi iš Ukrainos...

 

– Ukraina šiuo metu kovoja už savo laisvę. Prie to prisideda visi ukrainiečiai. Mes nugalėsime. Nėra ir negali būti kito pasirinkimo. Vieną dieną mes laiką dalinsime ne į dalis: iki karo ir jam įvykus, bet iki pergalės ir džiaugsmas jos sulaukus.

Esu kilusi iš Zaporižios. Mano mama ir sesuo su dukryte prasidėjus karui atvyko pas mane į Klaipėdą. Aš laiminga, kad jos saugios, kad jos kartu su manimi. Lietuva padėjo ir padeda ukrainiečiams, už ką mes visada būsime dėkingi.

Ukrainoje liko giminaičiai, pažįstami, draugai ir mano gimtieji namai. Palaikau ryšį su visais internetu, kaip ir visi ukrainiečiai nuolat seku žemėlapius, kuriuose pranešama apie oro pavojus, Ukrainos pasiekimus mūšio lauke ir visas savo šalies naujienas.

 

– Už Donos Kichotės vaidmenį to paties pavadinimo spektaklyje buvote nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ kaip geriausia 2022 metų šokėja.

 

– „Dona Kichotė“ – konstrastingas kūrinys, kur smėlio kopa užpiltoje scenoje atsiskleidžia žmonių kūnų tyrumas. Tai spektaklis, pasakojantis apie žmogiškumą ir sielos tyrumą.

Spektaklis „Dona Kichotė“ – man labai svarbus, nes būtent jis man atnešė garbingą „Auksinio scenos kryžiaus“ nominaciją. Dona Kichotė užgimė labai įtraukaus kūrybinio proceso metu. Choreografo Gaj Žmavc sumanyta herojė, kurią man teko sukurti, tarsi su manimi susiliejo. Aš jutau ją tarsi save! Beveik tyloje, skambant lietaus lašams, sulaikiusi kvėpavimą su pasimėgavimu išgyvenau kiekvieną buvimo Dona Kichote minutę. Tai buvo tarsi meditacija.

 

– Kokius naujus vaidmenis ruošiate?

 

– Man kiekviena diena – ypatinga, nes nuolat tenka įsigyventi į vis naujus herojus ir jų gyvenimą išgyventi šokyje. Naujų vaidmenų visada labai laukiu, kaip ir naujų užduočių. Ir, žinoma, stengiuosi patobulinti jau sukurtus vaidmenis. Juk tobulumui ribų nėra...

 

– Apie ką svajojate?

 

– Niekada nežinai, kas tavęs laukia ateityje. Esu tikra, kad jei būsiu atsidavusi savo idėjoms, pasieksiu tai, apie ką anksčiau net nesvajojau.

 

– Gal norisi ir pačiai kurti choreografines miniatiūras?

 

– Kiekvienas choreografas turi savitą stilių. Prie jo pripatęs naujai priimi save. Šokio manieros, choreografų sukurti judesiai tarsi lieka manyje, kaip baleto artistėje. Gautas žinias perleidžiu per save, sustiprinu savo savitumu ir požiūriu. Choreografai mane formuoja jau seniai, vos man pradėjus šokti. Jau artėju prie momento, kai ir pati norėsiu kurti. O Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre tam sudarytos puikios sąlygos, nes kiekvienais metais vykdomas projektas kviečiantis baleto artistus išbandyti naujas sritis – choreografiją, scenografiją ir kt. Tereikia susikaupimo ir noro kurti meno kūrinius.

 

– Jūsų atmintis – tarsi lentynėlės su daugybe vaidmenų.

 

– Baleto artistai patys kartais stebisi kaip jiems pavyksta atmintyje sutalpinti daugybę skirtingų vaidmenų, šokio žingsnelių, kombinacijų, partijų... Mūsų kūnas atmena viską (juokiasi). Kartais grąžinti kūnui atmintį padeda skambanti muzika: nuskamba girdėti muzikos garsai ir jau esi pasiruošęs šokti.

 

– Ateities planai...

 

– Baigusi studijas Kyjivo Serge'o Lifario municipalinėje šokių akademijoje metus laiko dirbau klasikinio šokio mokytoja. Kyjivo menų mokykloje šokio paslapčių mokiau pradinių klasių moksleivius. Man ši veikla labai patiko. Kai baigsiu baleto artistės karjerą, planuoju vėl mokyti vaikus to, ką aš myliu labiausiai – šokio. 

 

– Ką veikiate laisvalaikiu?

 

– Gyvenimas Klaipėdoje – ramus, bet intensyvus. KVMT baleto trupėje sutikau nuostabių kolegų, draugų. Ne tik kartu dirbame, bet ir gyvename lyg darni, draugiška komanda. Net kartu atostogaujame. Dauguma kolektyvo narių ukrainiečiai, su kuriais kartu mokiausi šokio Kyjive. Klaipėdoje mus visus subūrė KVMT vyriausiasis choreografas, baleto trupės vadovas Aurelijus Liškauskas. Esame jam labai dėkingi.

 

 

Anna Chekmarova

Vizitinė kortelė

KVMT baleto trupės artistė nuo 2021 m. spalio.

Tų pačių metų gruodį debiutavusi Prancūzų šokėjos vaidmeniu Kirillo Simonovo šokio spektaklyje pagal Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2019), kuria vaidmenis KVMT repertuariniuose spektakliuose, tarp jų – Eglė spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ pagal Eduardo Balsio baletą (chor. Martynas Rimeikis, 2019), solistė „Stabat Mater“ (chor. Edward Clug, 2021), Dona Kichotė to paties pavadinimo šokio spektaklių triptike (I dalis, chor. Daria Verovka, 2022), Baronienė Rainakienė „Altorių šešėly“ (chor. Aurelijus Liškauskas, 2014), solistė šokio spektaklių vakare „Sapnai ir kaktusai“ (chor. Robert Bondara ir Alexander Ekman, 2023).

Už Donos Kichotės vaidmenį buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ kaip geriausia 2022 metų šokėja.

Šviežiausios naujienos
85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas

85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas

„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“

„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“

Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos

Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.