Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2022.07.13

Brolis Benediktas: „Kad miesto gyventojai augtų puoselėdami meilę ir draugystę“

 

Antrus metus teatro organizuojamas Klaipėdos festivalis šiemet pažymės miesto 770-ąjį gimtadienį Klaipėdos piliavietėje rugpjūčio 1 dieną 19.30 val. pristatydamas Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasaulinę premjerą. Dviejų pranciškonų – pasauliečių ordino brolio Alvido Jeronimo Remesos OFS ir br. Sigito Benedikto Jurčio OFM – sukurta oratorija taps dovana garbingą jubiliejų šiemet švenčiančiai Klaipėdai, kurią uostamiesčio gyventojams ir svečiams įteiks Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT). Oratorijos libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Benediktas Jurčys pasakoja apie Klaipėdos miesto įkūrimo istoriją, neatsiejamai susijusią su brolių pranciškonų veikla viduramžiais.

 

Rugpjūčio 1-ąją Klaipėdos festivalis pažymės miesto 770-ąjį gimtadienį, savo programą atverdamas oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ premjera, kuriai parašėte libretą. Kuo jums svarbus miesto gimtadienis ir koks jausmas priliesti prie tokio didingo, viduramžių liturgines dramas siekiančio žanro – oratorijos?

Praėjo 770 metų nuo to laiko, kai buvo padėtas kertinis Mėmelburgo pilies akmuo, kurį į šią vietą atgabeno Mažesniųjų brolių ordino broliai – pranciškonai. Šiam įvykiui paminėti skirtoje oratorijoje „Sakmė apie Mėmelburgą“, kuriai parašiau libretą, tie patys broliai, prieš 15 metų sugrįžę į gimtuosius namus – Klaipėdą – pristatys gilią savo misijos esmę.

Dovaną nešame ne tam, kad kažką gautume, o kad visi galėtume kažką savo duoti, vadovaudamiesi principu do ut des (lot. „duodu, kad (ir tu) duotum“). Mes, mažesnieji broliai, reiškiame padėką Klaipėdai ir linkime, kad ji būtų laiminga, sveika, veržli, kūrybinga ir dvasinga. Mes norime kartu džiaugtis Klaipėdos miesto gyventojų laime, sveikata ir gerove; norime matyti jų veiduose vilties šypseną. Tai mano gimtasis miestas, kurio neparduosi ir pigiai nenupirksi. Klaipėda stipri ir didinga, jos siela – jūrinė, visada siekianti tobulėti. Antikos pasaulio graikas pasakytų: Klaipėdos sielos viduje yra Dievas. Todėl leiskite man padėkoti už galimybę prisidėti kuriant oratoriją ir tuo džiaugtis.

 

Nuo 1986 m. esate pranciškonas. 1977–2008 m. buvote Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos provincijolas, Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas, Lietuvos vyrų vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos pirmininkas. Kokia brolių pranciškonų tarnystės Klaipėdoje misija?

Jungti žmones kilniems tikslams, parodyti prakilnesnį kelią. Kažkam padėti išsinerti iš skurdo, melo, priklausomybių, neteisybės, neapykantos, pažeminimo, beviltiškumo. Protui subrendus, daugelį dalykų pradedi vertinti naujai. Netgi tie, kurių kraujas „vėsesnis“, atėjus laikui, žmogiškumą, draugystę, solidarumą susideda į svarbiausių vertybių puokštę. Tikiuosi oratorijos klausytojai supras, ko trūko, kad jų gyvenimas būtų laimingas. Meilės!

 

Gal galite atskleisti paslaptį, kuo ypatingi oratorijos herojai? Ką jie bylos susirinkusiems?

Be abejo, oratorijos herojai yra ypatingi. Jie – Dievo bendrakūrėjai, atnešantys kai ką naujo į visatą. Jie tampa, – rimtai pajuokausiu, – tikrais ramybės drumstėjais, tarsi išprotėja nuo Mėmelės grožio, apsvaigsta, įsimyli, pradeda kurti Rojaus sodą. Tik būdamas tokios būsenos žmogus kuria Rojų. Žmogus tam ir sukurtas. Tokio žmogaus dvasingumas yra šiek tiek laukinis, jūrinis. O Dvasia, kuri jį įkvepia, nėra sterilizuota. Mano herojai ypatingi. Jie nekalba užuolankomis, kas mums ypač būdinga. Mano herojai neša taiką, ramybę, meilę. O ką nešame mes, XXI amžiaus žmonės? Tapome mirties pasiuntiniais. Ar toks žmogaus gyvenimo tikslas? Labai norisi pakeisti šią liūdną padėtį. Apie tai ir kalba oratorijos herojai.

 

Kokie artimiausi Jūsų kūrybiniai planai?

Save priskiriu prie nuoseklios tobulėjimo kultūros vienuolių. Nesu pergalių žmogus. Man kūryba visada buvo ir išliks kaip susitikimas su Dievu paukščių čiulbėjime, jūros ošime, rožių žieduose, žmonių apsikabinimuose, šv. Rašte ir, žinoma, – šventoje Eucharistijoje (Mišiose). Kūryba gimsta erdvėje, konkrečioje vietoje, kurioje tarpsta dieviškas grožis ir malonė. Šv. Pranciškus yra sakęs: „Jeigu šios gėlės tokios gražios, tai koks gražus yra Dievas?!“ Man ši mintis labai graži.

Planuoju dar daug ką pasakyti, ypač tiems, palikusiems bažnyčią ir neketinantiems į ją sugrįžti. Man norisi jiems sukurti meditacijos erdves, kuriose patirtų Dievo meilę per tylą, grožį, arbatos gėrimo ceremoniją, rytinį haiku...

 

Ar tikėjimas yra svarbiausias Jūsų kūrybos įkvėpimo šaltinis?

Gaila, bet tikėjimo tema retai aptariama. Mano tikėjimas yra, galima sakyti, išdistiliuotas“, netgi impresionistinis. Turbūt esate girdėję antikos filosofo Herakleito posakį: „Niekada neįbrisi į tą pačią upę du kartus.“ Toks mano santykis ir su Kūrėju. Jis visada naujas, visada kitoks. Todėl labai svarbu neprisijaukinti Dievo, neprisijaukinti žmogaus... Man svarbus laukiniškumas. Skatinkime žmones gimdyti. Gyvybės naikinimas mūsų kūrybingumą padaro naikinančiu, o ne laiminančiu. Kokiems tikslams mes naudojame savo kūrybingumą? Kiek eurų kainuoja paleisti raketą ir kiek dar kainuoja, norint ją numušti?... O, žmogau...  Mes sukurti meilei ir išprotėjimui nuo Dievo grožio.

 

Jūsų rūpesčiu kartu su Lietuvos televizija sukurti trys filmai apie šv. Pranciškaus pasekėjus. Esate vienuolyno prie Kryžių kalno statybos iniciatorius. Jūsų iniciatyva Klaipėdoje kasmet vyksta Vilties bėgimas, kurio tikslas – rinkti lėšas Šv. Pranciškaus onkologijos centro Klaipėdoje statyboms ir veiklai finansuoti. Kaip turėdamas tiek įvairios veiklos sugebate neapleisti kūrybos?

Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių išgirstų: „neapleisti kūrybos“. Kūrybingumą reikia ugdyti ir niekada kūrybos neapleisti. XIII a. mistikė Mechtilda Magdeburgietė mokė, kad šiame gyvenime mums duota gerti du vynus: baltąjį džiaugsmo vyną ir raudonąjį kančios vyną. „Kol neprisigeriame abiejų, negyvename,“ rašė ji. Štai kodėl negalime sau leisti banalaus ir paviršutiniško gyvenimo, kuris slopina mūsų kūrybiškumą, t. y. atima iš mūsų gyvenimą.

 

Ko norėtumėt palinkėti Klaipėdai jubiliejaus proga?

Draugų. Jėzus sako: „Aš jus draugais vadinu.“ Tikroje draugystėje nėra išdavysčių, netgi mirties nėra. Yra tik kelias iš šviesos į prisikėlimo šviesą, Kristų. Kelionė žadina kūrybingumą, atveria mūsų širdis gėriui ir taikai. Kaip sakė elgetaujantis amerikiečių vienuolis, teologas ir rašytojas Matthew Foxas: „taika yra ne tiek karo nebuvimas, kiek mūsų kūrybingumo nukreipimas tarnauti ir daryti gailestingumo darbus.“ To iš širdies linkiu Klaipėdai 770-ojo gimtadienio proga: kad miesto gyventojai galėtų augti puoselėdami meilę, atjautą, gerumą, draugystę.

Malonu matyti ir augantį klaipėdiečių entuziazmą švęsti miesto gimtadienį. Gyvename mieste, kurio dvasingumą suformavo mažesnieji broliai pranciškonai. Atsiranda net savotiška šventinė ambicija: atskleisti tikrąją miesto tapatybę, išsinerti iš per ankštos odos, sakyčiau, gyvatės odos, sovietų ideologų sukurptos ir primestos miesto istorijos. Apskritai kalbant, naujoji kompozitoriaus A. Remesos oratorija man reiškia visus miestiečius vienijančio dialogo apie Klaipėdos miesto kilmę pradžią. Tai tarsi 770-oji žinutė: atsikratykime klaidingų istorijos šaltinių.

 

Kalbino Žaneta Skersytė

 

Belaukiant oratorijos premjeros

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu. Šiam istoriniam įvykiui paminėti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), bendradarbiaudamas su partneriais, rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama pakartoti vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link.

Teatralizuotoje eisenoje, stilizuotai atkartojančioje Kuršo vyskupo ir jo palydos kelionę, dalyvaus Klaipėdoje šiuo metu reziduojantys broliai pranciškonai ir KVMT artistai. Artėjant prie piliavietės, nuo pylimų jiems atitars Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantai.

Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos teatralizuota oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, sukurta kompozitoriaus, brolio pranciškono, pasauliečio Alvido Remesos OFS. Libreto autorius – Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM. Oratorijos atlikimą vainikuos miesto įkūrėjo pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo testamento pagarsinimas, atskleisiantis jo valią ateities kartoms.

Šviežiausios naujienos
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros 

Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros 

Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai

Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai

Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.