Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.08.09

Choreografas Edwardas Clugas: „Elingas pabrėš baleto trapumą“

Choreografas Edwardas Clugas (Slovėnija) jaučiasi pakylėtas ir įsipareigojęs, nes būtent jo vienaveiksmiai baletai, statomi senajame elinge, taps pirmaisiais šokio spektakliais I-ojo tarptautinio Klaipėdos festivalio istorijoje.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė entuziastingai įsitraukė į repeticijų procesą ir deda ypač daug pastangų perprasti choreografo idėjas bei šokio kalbą. Tad neabejojama, kad ant marių kranto rugpjūčio 13–14 d. pristatomi spektakliai „Stabat Mater“ pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ sulauks publikos atsako.

 

Koks buvo Jūsų startas šokio pasaulyje? Ar tiesa, kad pradėjote nuo baleto šokėjo karjeros?

Esu kilęs iš šeimos, kurios istorijoje nebuvo jokių sąsajų su šokiu. Žinote, mano gimtajame miestelyje Bejuše (Rumunija), iš kurio esu kilęs, net nėra teatro. Mano tėvas kadaise svajojo tapti artistu, bet gyvenimas nesuteikė jam šanso įgyvendinti savo svajonę. Tačiau jis norėjo šį šansą suteikti man. Kai buvau dešimties, tėvas manęs paklausė, gal norėčiau išbandyti Nacionalinę baleto mokyklą Kluže-Napokoje. Nustebau, nes niekada nesidomėjau baletu ir nebuvau matęs baleto spektaklių. Bet idėja vykti į didelį miestą man patiko, nes Klužas-Napoka – didžiausias miestas Transilvanijoje.

Ir buvau priimtas į baleto mokyklą. Pradžia buvo sunki, gyvenimo sąlygos mokyklos internate buvo labai prastos, nes buvo pats nuožmiausias Nicolae Ceaușescu režimo laikotarpis.

Laimei, greitai supratau, kad baletas yra mano kelias, padėsiantis išsiveržti iš sistemos, ir tai man suteikė vilties. Girdėjau pasakojimus apie garsius baleto šokėjus, kuriems pavyko pabėgti į Vakarus gastrolių metu, ir tai tapo mano siekiamybe dar labai jauname amžiuje. Sutapo, kad tuo pat metu mane vis stipriau ėmė traukti baletas, o tapęs paaugliu buvau tiesiog apsėstas noro tapti didžiu klasikinio baleto šokėju.

Nepaisant to, jog dirbau labai sunkiai, didelės pažangos pasiekti nepavyko. Tuo metu, kai baigiau mokyklą, 1991 m. Rumunija tapo laisva šalimi, kaip ir kitos Rytų Europos bloko šalys. Aš dalyvavau atrankoje ir taip tapau Slovėnijos nacionalinio teatro Maribore baleto artistu.

Kaip tapote choreografu?

Kaip šokėjas pradėjau bendradarbiauti su žinomu Slovėnijos dramos režisieriumi Tomažu Panduru. Pradžioje dalyvavau kaip šokėjas jo dramos pastatymuose, vėliau jis man pasiūlė kurti choreografijas.

Tai buvo mano pradžia, tačiau vėliau mano norai ėmė augti. Taip 1998 m. „gimė“ mano pirmas baletas „Tango“. Jis buvo palankiai sutiktas ir tapo naujos mano karjeros pradžia. Po šio baleto dar ilgai ieškojau savo tapatybės, savęs kaip kūrėjo, kol 2005 m. sukūriau „Radio and Juliet“ (Radijas ir Džuljeta).

Tai tapo tikru lūžiu mano karjeroje bei atnešė tarptautinį pripažinimą, susidomėjimą mano kūryba ir Mariboro baletu. Šis kūrinys per metus taip išpopuliarėjo, kad jau spėjo kelis kartus apkeliauti pasaulį nuo savo premjeros Maribore. Tada mane ėmė kviesti dirbti su geriausiomis baleto trupėmis pasaulyje. Ir vis dar palaikau glaudžius ryšius, bendradarbiauju.

Kokie pastatymai Jums atnešė didžiausią šlovę ir apdovanojimus?

Man pasisekė, kad Mariboro baleto trupės vadovo pareigas galiu derinti su laisvai samdomo choreografo darbu ir bendradarbiauti su baleto trupėmis visame pasaulyje. Kūriniai skirtingi: nuo visiškai abstrakčių ar suabstraktintų pasakojimų iki labiau įprasta teatro dramaturgija grįstų baletų. Džiaugiuosi, galėdamas konstatuoti, kad nors mano darbai dažniausiai vertinami kaip „netipiniai“, publikai nesunku suvokti, kas juose norima perteikti šokio kalba. Esu pelnęs daugybę nominacijų ir keletą apdovanojimų, kurie įpareigoja mane dirbti dar daugiau (juokiasi).

Ką Jūs žinojote apie čionykštę baleto trupę prieš pirmą kartą atvykdamas kurti spektaklių į Lietuvą? Kas svarbu choreografui?

Mane susirado KVMT baleto trupės meno vadovė Jelena Lebedeva ir mes labai įdomiai pasikalbėjome. Buvau sužavėtas jos didžiulio troškimo ir ambicingos vizijos pakelti į aukštumas jauną baleto trupę. Kartu nusprendėme į Klaipėdą perkelti du vienaveiksmius baleto spektaklius: „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventajį pavasarį“. Tai projektai, sulaukę pripažinimo visame pasaulyje.

Peržiūrėjęs keletą atrankų vaizdo įrašų, dar labiau palaikau ir suprantu J. Lebedevos siekius. Baleto artistai su dideliu atsidavimu ir noru kibo į naujos šokio kalbos mokymąsi. Esu tikras, kad jie spektaklių idėjas publikai perteiks naujai ir savitai. Man, kaip choreografui, tokia galimybė – tarsi dovana. Nuostabu turėti galimybę pasidalyti savo darbu, patirtimi ir jausmais su įvairiais žmonėmis iš skirtingų pasaulio kampelių. Ypač iš tokios šalies, kaip Lietuva, kur manęs publika dar nepažįsta.

Kas Jus įkvepia ir kuo Jūsų pastatymai Klaipėdoje bus išskirtiniai?

Mano lūkesčiai labai dideli. Juk mes kuriame spektaklius naujam, pirmajam tarptautiniam Klaipėdos festivaliui. Tai tarsi pirmas naujo festivalio puslapis, o jis turi būti išskirtinis. Labai laukiu, kada galėsiu savo spektaklį integruoti į tokią išskirtinę ir netikėtą aplinką, kaip senasis laivų elingas. Manau, kad industrinė aplinka dar labiau pabrėš baleto trapumą.

Ar baletas užima visą Jūsų laiką? Ar jo lieka laisvalaikiui?

Mano laisvalaikis glaudžiai siejasi su mano darbu: klausausi muzikos, skaitau ar bėgioju, kad išlikčiau geros fizinės formos. Tačiau tikroji gyvenimo atrama ir prasmė – mano šeima: žmona ir du vaikai.

Kokia, Jūsų manymu, šokio ateitis?

Tikiuosi, kad šokis kaip meno forma niekada netaps industrija. Šokis visada teikė žmonėms išsilaisvinimą ir įkvėpimą, ir aš tikiu, kad taip ir liks, nes mums tai tiesiog būtina.

 

Kalbino Žaneta Skersytė

Šviežiausios naujienos
Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“  meilės istorija

Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“  meilės istorija

„Romeo ir Džuljeta“ kviečia gerbėjus į aklą pasimatymą

„Romeo ir Džuljeta“ kviečia gerbėjus į aklą pasimatymą

Romeo ir Džuljetos meilės istoriją pasakos O.Borodina ir R.Semenenko

Romeo ir Džuljetos meilės istoriją pasakos O.Borodina ir R.Semenenko

Kai neįmanoma tampa menu

Kai neįmanoma tampa menu

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2020-12-06

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.