Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2024.03.13

Į pirmą kartą Lietuvoje statomą Ph. Glasso „Kelionę“ kvies kūrėjų komanda iš Italijos

 

Meno pasaulis užgniaužęs kvapą laukia naujienų iš netrukus duris atversiančio naujausio šalies teatro. Su malonumu pristatome: pirmosios premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kūrėjais taps menininkų komanda iš Italijos.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras balandžio 20 d. visus pakvies į gala koncertą, paskelbsiantį įsikūrimą naujuose teatro rūmuose. Spalio 4, 5, 6 d. naujame teatro pastate, pirmą kartą Lietuvoje, bus pastatyta Philipo Glasso opera „Kelionė.

 

Šios unikalios premjeros režisierių buvo nuspręsta atrinkti konkurso keliu, atveriant teatrą plačiai pasaulio menininkų bendruomenei bei suteikiant jiems galimybę savo kūrybinį sumanymą realizuoti būtent Klaipėdoje. Dalyvauti konkurse buvo kviečiami profesionalūs režisieriai ir jų kūrybinės komandos, turinčios darbo muzikiniame teatre patirties.

Konkursas sulaukė didelio susidomėjimo – buvo gautos net 43 paraiškos iš Lietuvos ir užsienio šalių: Italijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Meksikos, Ispanijos ir kt. Pirmojo konkurso etapo pabaigoje, komisijos sprendimu buvo atrinkti keturi konkurso finalininkai: Chiara Osella (Italija), Dennisas Kraussas (Vokietija), Pia Partum (Lenkija) ir Karina Novikova (Lietuva).

Finale konkurso nugalėtoja paskelbta režisierė Chiara Osella ir jos suburta komanda: Carlo Massari (režisūra, choreografija), Eleonora Peronetti (scenografija) ir Emilia Zagnoli (kostiumų dizainas).

 

Režisierė Chiara Osella – sceninių eksperimentų meistrė

Chiara Osella savo karjerą pradėjo kaip operos dainininkė. Su pagyrimu Turino universitete baigė Menų, muzikos ir pramogų fakultetą. Studijų metu daugiausia dėmesio skyrė edukacinio ir socialinio teatro didaktiniam planavimui ir technikoms, kurias vėliau taikė savo projektuose „Bendruomenės opera“ ir „Būk arčiau operos“.

Kaip solistė reguliariai dalyvavo tiek Italijos, tiek užsienio (Turino Regio teatre, Maskato karališkajame operos teatre, Insbruko senosios muzikos festivalyje, Seulo menų centre) teatrų pastatymuose, atliko klasikos, baroko ir šiuolaikinės muzikos repertuarą.

Menininkė yra projekto „Swing Opera“ (Festival Verdi OFF, Macerata Opera Festival, Umbria Jazz, Rusijos turas ir kt.) įkūrėja ir viena iš aranžuotojų. Kaip kūrėja, atlikėja ir vokalo pedagogė bendradarbiauja su šiuolaikinio teatro šokio trupe „C&C/Carlo Massari“.

Režisūriniai Chiara Osella darbai pasižymi eksperimentais muzikinio teatro scenoje. Kaip režisierė ji debiutavo Turkistano muzikos ir dramos teatro (Kazachstanas) spektakliu „Magžanas“ bei Turino Regio teatre W. A. Mozarto operos „Bastjenas ir Bastjena“ pastatymu. Ji buvo Lietuvos nacionalinio operos teatro jaunųjų režisierių konkurso ir „Opera Europa“ režisierių konkurso finalininkė. Kaip dramaturgė bendradarbiavo kuriant 2020 m. Milano „La Scala“ teatro atidarymo transliacijos scenarijų. Mokėsi pas režisierių Davide Livermore. Kartu su juo dirbo kaip operos režisieriaus asistentė pastatymuose Milano „La Scala“ teatre, Romos operos teatre, festivalyje „Maggio Musicale Fiorentino“, Katanijos Massimo Bellini teatre, Menų rūmuose Valensijoje ir kitur.

 

Carlo Massari – savito braižo judesio dramaturgas

Tarpdisciplininio meno kūrėjas, choreografas Carlo Massari bendradarbiauja Italijos ir įvairiuose tarptautiniuose projektuose: Venecijos bienalėje, Barbara Nativi, Marco Baliani, Teatro dell’Argine, TeatroDue, Balletto Civile, Abbondanza-Bertoni, Cie.della Rancia, Petri Dish.

2011 m. tapo šokio teatro C&C Company įkūrėju ir meno vadovu bei sukūrė apdovanojimus pelniusius kūrinius: Maria Addolorata (HiverOclytes – Avinjonas, tarptautinė choreografija, konkursas Hanoveryje, Tanzpreize – Berna), Tristissimo (Premio Roma Danza, Les Lendemains qui Dansent – Arques), Žvėris be grožio (ActFestival – Bilbao 2019), Vargdieniai (NID Platform), Right.

2020 m. buvo apdovanotas AnticorpiXL tinklo CollaborAtion prizu ir tapo festivalio „Oriente Oeste“ asocijuotu menininku.

Kūrė judesio dramaturgiją režisierių Damiano Michieletto, Silvia Paoli, Andrea Bernard pastatymuose Zalcburgo Landestheater, Romos operos ir Parmos Regio teatruose, kūrė choreografiją Bolonijos festivalio, Ferrara Musica, Cie.Balletto Teatro di Torino, Cie.OPUS Ballet premejrose.

2019 m. bendradarbiaudamas su „Leggere Strutture Art Factory“, įkūrė ANFIBIAtarpdisciplininį mokymo kursą šiuolaikiniams atlikėjams ir kūrėjams.

 

Eleonora Peronetti – scenografijos ir knygų kūrėja

2013–2017m. menininkė studijavo NABA – Naujojoje dailės akademijoje Milane. Scenografės karjerą pradėjo spektakliu „Magžanas“ (režisierė Chiara Osella, Turkistano muzikos ir dramos teatras, Kazachstanas). Kaip scenografo padėjėja dirbo statant operas: U. Giordano „Fedorą“ ir „Andrė Šenjė“, G. Verdi „Rigoletą“ ir „Makbetą“, M. Musorgskio „Chovanščiną“,  G. Puccini „Toską“ (visi Milano „La Scala“ teatre); Ch. Gounod „Romeo ir Džuljetą“ (Milano Piccolo teatras, režisierius Mario Martone); C. M. von Weberio „Laisvąjį šaulį“ ir G. Verdi „Traviatą“ (Florencijos teatre „Maggio Fiorentino“);  G. Verdi „Žaną d’Ark“ (Romos Dell operos teatras) ir kt.

Eleonora Peronetti rengia parodas, dirbo Milano bendrovės „Outfit Company“ mados renginių scenografe, veda mokymus scenografijos kursuose NABA, Milane. Rašo knygas.

 

Emilia Zagnolijaunosios kartos italų kostiumų kūrėja

Emilia Zagnoli 2013–2016 m. studijavo kostiumo dizainą Vimbldono meno koledže (Wimbledon College of Arts), Londone. Po studijų pradėjo veiklą Italijos ir Europos teatruose: sukūrė kostiumus W. A. Mozarto komiškai operai „Tariamas naivumas“ pastatymui Florencijos teatre „Maggio Fiorentino“. Dirbo kaip kostiumų dailininkų asistentė spektakliuose: G. Verdi „Don Karlas“ Pavijos Fraschini teatre;  G. Verdi operos „Ernani“ pastatymuose Valensijos menų rūmuose ir Venecijos operos teatre „La Fenice“; G. Rossini „Italė Alžyre“ Biel teatro orkestre; G. Donizetti „Don Paskualė“ Florencijos teatre „Maggio Fiorentino“ (režisierius Andrea Bernard); W. A. Mozarto „Visos jos tokios“ (režisierius Vincent Hoguet) ir G. Verdi „Rigoletas“ Berlyno valstybinėje operoje; F. Loewe miuziklo „Mano puikioji ledi“ pastatyme Niujorko Lincolno centro teatre; Oslo nacionaliniame teatre ir Londone (režisierius Bartlett Sher); G. Gershwino „Porgis ir Besė“, Anglijos nacionalinėje operoje (režisierius James Robinson).

 

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Žiūrovų laukia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasos

Žiūrovų laukia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasos

Yan Malaki: Didžiulė laimė šokti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Yan Malaki: Didžiulė laimė šokti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Publikai atsivėrė nauji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai

Publikai atsivėrė nauji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skambės geriau nei tikėtasi!

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skambės geriau nei tikėtasi!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.