Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.07.29

Klaipėdos festivalio pražios koncertas „Karo ir taikos dainos“ - padėka ir padrąsinimas Ukrainos žmonėms

III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio programa elinge prasidėjo ypatingu koncertu „Karo ir taikos dainos“, suvienijusiu Kyjivo nacionalinio akademinio operetės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų menininkus.

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas organizavo įvairias iniciatyvas teikiant dvasinę, socialinę, humanitarinę paramą alinančio karo apimtos šalies žmonėms ir į mūsų šalį atvykstantiems pabėgėliams, tad ir festivalio atidarymo koncertui į uostamiestį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvietė kolegas iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro.  Festivalio žinomumas tarptautinėje erdvėje  atkreips ir dar kartą primins visuomenei svarbiausius nūdienos  taikos ir pergalės prieš agresiją siekius.

Į Klaipėdą atvyko menininkai, kurie net karo metu nenustoja dirbę, repetavę, rodę spektaklius ar rengę labdaringus koncertus karo lauko ligoninėse. Deja, beveik kasdien jų darbą sunkina priverstinės pertraukos per oro antskrydžius, kurias tiek menininkai, tiek žiūrovai praleidžia greta esančiose slėptuvėse ir metro stotyse.  „Taika ir tyla – mums didžiausia dovana. Kelios Dievo mums dovanotos dienos be karo“, vienu balsu tvirtina iš Kyjivo atvykusios operetės teatro solistės Olena Arbuzova, Valerija Tulis, Olena Galuška, Alevtyna Naglia, Kateryna Jasenčuk, choro moterų grupė, dirigentas Sergijus Didokas,  teatro generalinis direktorius ir meno vadovas Bogdanas Strutynskis. Pačioje uostamiesčio širdyje – senajame Klaipėdos elinge – muzikai iš Kyjivo susijungė bendrai giesmei už Ukrainos pergalę ir laisvę su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru ir mišriu choru, solistais Beata Ignatavičiūte ir Mindaugu Rojumi, dirigentu, koncerto programos sudarytoju, teatro vyriausiuoju dirigentu Tomui Ambrozaičiu. Nuoširdžiai dėkojame teatro rėmėjams, ypač, UAB „Kautra“, padėjusiems įgyvendinti šią ilgą menininkų kelionę iš Kyjivo į Klaipėdą autobusu.

Svečiai iš Kyjivo pristatė Ukrainos kompozitorių muziką. Beveik visi koncerte jų atliekami kūriniai, išskyrus visiems gerai pažįstamą, savotiška širdžių vienybės su kovojančia Ukraina emblema jau tapusią Myroslavo Skoryko „Melodiją“, Lietuvoje skambėjo pirmą kartą. Koncertą pradėjo soprano O. Arbuzovos atliekama Jolan arija iš žymaus XX a. ukrainiečių kompozitoriaus Heorhijaus Maiborodos pirmosios operos „Milana“, parašytos 1957 m. Ahatos Turčynskos libretu. Tai viena ryškiausių operos arijų koloratūriniam sopranui, dainininkių dažnai atliekamas koncertuose ir vokalistų konkursuose.

Mychailo Verykivskis – kompozitorius, pedagogas, dirigentas, folkloristas ir visuomenės veikėjas, pirmosios ukrainiečių oratorijos („Dūma apie įkalintą mergelę Marusią Bohuslavką“, 1923) ir baleto („Panas Kaniovskis“, 1930) autorius. Kompozitoriaus libretu pagal to paties pavadinimo N. Gogolio siaubo apysaką 1936 m. sukurtos muzikinės komedijos „Baubas“ (Вий) veikėja Panočka – neseniai mirusi sotniko duktė, ragana, į kurią įsikūnija piktoji dvasia. Jos arijoje „Ak, kaip seniai tai buvo“ (Ой, чи давно це було) atsiskleidžia anaiptol ne kraupi, o lyrinė veikėjos charakteristika, nuspalvinta sodriu tautinio romantizmo stiliaus muzikos koloritu. Panočkos ariją atliko Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro solistė V. Tulis.

Abi Kyjivo operetės teatro solistės susijungė maldoje Švč. Mergelei Marijai, kartu su KVMT simfoniniu orkestru ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro moterų grupe atlikdamos šiuolaikinio ukrainiečių kompozitoriaus, bajanininko ir dirigento Viačeslavo Samofalovo „Ave Maria“, kuri 2014 m. gavo popiežiaus Pranciškaus palaiminimą.

Pažintį su Ukrainos muzika tęsė Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro moterų grupės atliekamos įvairių kompozitorių sukurtos chorinės dainos. Vienas jų – Ihoris Šamo. Didžiąją jo kūrybinio palikimo dalį sudaro dainos įvairių Ukrainos poetų eilėmis ir muzika daugiau kaip keturiasdešimčiai kino filmų ir radijo teatro pjesių. Gimęs žydų šeimoje Kyjive, jis visą savo gyvenimą pragyveno šiame mieste, kuriam skyrė nepaprasto populiarumo sulaukusią dainą „Mano Kijeve“ (Києве мій) poeto Dmytro Lucenko eilėmis. 2014 m. ši I. Šamo daina buvo oficialiai paskelbta Ukrainos sostinės himnu. Koncerte Klaipėdoje skambėjo ukrainiečių folkloro motyvais grįsta barkarolė „O, vainike, plauk...“ (Ой пливи вінок) chorui to paties D. Lucenko žodžiais (fortepijono partija orkestruota dirigento S. Didoko) ir trys dalys iš Vasylio Juchimovyčiaus libretu sukurtos chorinės operos „Jatranės žaidimai“ (Ятранські ігри) chorui a cappella.

Kitas žymus populiarių ukrainietiškų dainų, sceninių kūrinių ir muzikos kinui kompozitorius – Igoris Pokladas. Jo dainos iki šiol skamba Ukrainos populiariosios muzikos scenose, atliekamos tokių nūdienos pop žvaigždžių kaip Ruslana, Ani Lorak ir Tina Karol. Koncerte skambėjo Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro moterų grupės atliekama jo „Daina apie motiną“ (Пісня про матір) poeto Boriso Olijniko eilėmis.  Ypatingu lyrizmu pasižyminčioms kompozitoriaus dainos Klaipėdoje suskambo dideliu kontrastu prieš metus Ukrainos naujienų agentūras apskriejusiai kraupiai žiniai - 2022 m. balandį Vorzelyje netoli Bučos gyvenančio 80-mečio kompozitoriaus namus apiplėšė ir užminavo rusų armijos marodieriai, jam su šeima teko slapstytis, o vėliau evakuotis į Kyjivą.

Dar vienas Klaipėdos elinge suskambėjęs opusas iš ukrainiečių estradinės muzikos aukso fondo – populiarių dainų, sceninės ir akademinės muzikos kūrėjos, muzikologės Irynos Kyrylinos daina „Uždegsiu žvakę“ (Запалю свічу) liaudies dainų atlikėjos Ruslanos Locman eilėmis. Itin simboliškai skambėjo dainos žodžiai: uždegsiu žvakę už tuos, kurių nebėra su mumis, už ramų rytojų, už stiprią ir amžinai laisvą Ukrainą. Taip pat simboliška, kad prie šios maldos prisijungė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atlikėjai, taip išreikšdami palaikymą Ukrainos žmonėms.

Koncerto programoje skambėjo ir didžiųjų Lietuvos kompozitorių kūriniai. Pirmasis visa simfoninio orkestro jėga koncerte suskambo prologas iš Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“, diriguojamas teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

Koncerto programą pratęsė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro mišrus choras, atlikęs lietuvių patriotines dainas ir liaudies dainų išdailas. Skambėjo choro atliekama Atgimimo laikų dvasios persmelkta teatro vyriausiojo chormeisterio ir kompozitoriaus Vladimiro Konstantinovo daina „Tau Tėvynės dangus“, Alio Balbieriaus eilėmis ir Klaipėdos kraštą reprezentuojančios lietuvininkų dainos „Jau aušt aušružė“ išdaila, choro dirigentės ir kompozitorės Danguolės Beinarytės dzūkų liaudies dainos „Dzūkit, dzūkit girnelės“ išdaila. Tūkstantinė elingo publika atsistojusi išklausė lietuvių tautinės muzikos pradininko Stasio Šimkaus (1887–1943) dainos „Lietuviais esame mes gimę“ Jurgio Zauerveino žodžiais.

Koncero programoje taip pat skambėjo ištraukos iš lietuvių kompozitorių operų, kurių siužetai tiesiogiai siejasi su karo ir išsivadavimo tema. Tai Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“, kurios premjera 1997 m. įvyko Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, ir Vytauto Klovos nepalaužiamą, nemarią tautos dvasią aukštinantys „Pilėnai“.

Karo, taikos ir laisvės temos buvo aktualios visų laikų ir tautų žmonėms. Tai paliudijo du koncerto programą užbaigę pasaulinės klasikos lobynui priklausantys kūriniai. Pirmasis -  Ludwigo van Beethoveno uvertiūra iš muzikos Johanno Wolfgango von Goethe’s dramai „Egmontas“, kurioje pasakojama apie olandų didiko Egmonto kovą su ispanų užkariautojais ir jo didvyrišką kankinystę dėl savo šalies nepriklausomybės ir  vergų choras iš Giuseppe Verdi operos „Nabukas“, kurioje pasakojama biblinė istorija apie tai, kaip Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II užgrobė Jeruzalę, sugriovė Šventyklą ir daugelį žydų išvarė į nelaisvę.

Į Klaipėdą kartu su vadovaujamo teatro menininkais atvykęs Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro generalinis direktorius ir meno vadovas Bogdan Strutynskyi dėkojo Lietuvos žmonėms už visokeriopą paramą Ukrainai šiuo sunkiu metu: „Šiandien visi svajojame tik apie vieną dalyką – pergalę. Esame nepaprastai dėkingi už galimybę mūsų menininkams atvykti į šį koncertą Lietuvoje, nes tai suteikė mums dar vieną progą sutelkti paramą mūsų valstybei ir pristatyti šiuolaikinę Ukrainos kultūrą užsienyje. Teatro artistai ir darbuotojai kovoja už taikų Ukrainos dangų visose įmanomose srityse: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniuose, savanorių karių batalionuose, gelbsti kovotojams aktyviai veikdami kaip savanoriai ir scenos menininkai. Deja, karo meto praradimai neaplenkė ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro kolektyvų. Kovodami fronte žuvo du teatro darbuotojai – vairuotojas Dmytro Perinskis ir baleto šokėjas Vadymas Chlupjanecas. Niekada nepamiršime jų nuopelnų! Mūsų kova tęsiasi, o mūsų menas yra galingas ginklas kovoje su priešu!“

Klaipėdoje šiuo metu gyvena daug ukrainiečių. Čia jie rado prieglobstį ir užuovėją savo vaikams nuo karo keliamų baisumų. Koncertą „Karo ir taikos dainos“ nemokamai galėjo klausyti visi savo šalį dėl karo palikę, tad elinge susirinko įvairių Ukrainos vietovių gyventojai dabar esantys Klaipėdoje – nuo Kyjivo iki Mariupolio.

Tesklendžia koncerto atlikėjų dainuota eilutė „Skrisk, svajone, sparnuotoji mano, kur kalneliai ir lygumos žalios“ kaip padėka ir padrąsinimas už visų mūsų laisvę kovojančios Ukrainos žmonėms!

 

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!

​​​​​​​Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

​​​​​​​Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

Išskirtinė žinia lojaliausiems žiūrovams!

Išskirtinė žinia lojaliausiems žiūrovams!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.