Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.06.06

Kompozitorius Kristijonas Lučinskas: raktu į operą „Klaipėda“ tapo daugiasluoksnė įvairovė ir muzikiniai atsitiktinumai

 

Publika nekantriai laukia istorijų operos „Klaipėda“ premjeros, kuri rugpjūčio 4-ąją 21.30 val. bus pristatyta ant marių kranto III tarptautiniame Klaipėdos festivalyje. Trečiąjį istorijų operos veiksmą, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu, parašė kūrybiniai bendrakeleiviai – Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas.

K. Lučinskas – muzikos atlikėjas, kompozitorius, garso dizaineris. Savo kuriamą, prodiusuojamą muziką jis pasirašo ne tik savo tikruoju vardu, bet ir įvairiais sceniniais slapyvardžiais – „Driezhas“, „Deepinmood“, „Tykumos“, „Tabalai“, „Ramėja“.

Kompozitoriaus kūryba puikiai pažįstama ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publikai: menininkas sukūrė muziką spektakliams „Tikroji dinozaurų istorija“, „Tinginėlių kaimas“, aranžavo lopšines „Verpalų pasakoms“. 2021 m. kaip muzikos bendraautoris, atlikėjas, garso režisierius dalyvavo projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ atidarymo renginyje, sukūrė ir atliko muziką lėlių ir objektų teatro instaliacijai „Tarp žemės ir dangaus“ (rež. Karolina Jurkštaitė, Klaipėdos lėlių teatras) bei garso takelį patyriminei ekskursijai po Klaipėdos senąsias kareivines „Migrantas“ (Klaipėdos universitetas).

Apie kūrybinį procesą kuriant muziką operai „Klaipėda“ pasakoja K. Lučinskas.

 

– Esate garso dizaineris, fotografas, muzikos atlikėjas ir kūrėjas, sukūręs muziką ne vienam teatro spektakliui. Kas Jus įkvepia?

Mieste persipinantys gamtos ir industriniai garsai kuria specifinį, unikalų miesto garsovaizdį, kuris išties yra įkvepiantis. Kontrastai stimuliuoja, išjudina. Kai norisi atsvaros šurmuliui – ramybės, tylos,– jos Klaipėdoje taip pat toli ieškoti nereikia.

 

– Jūsų užduotis buvo kartu su kolega D. Bielkausku sukurti istorijų operos „Klaipėda“ trečiąjį veiksmą. Koks Jūsų santykis su opera apskritai?

Nors opera nėra mano mėgstamiausias žanras, tačiau toks tolimesnis santykis tapo puikia priemone, raktu kuriant operą „Klaipėda“. Tai skatino ieškoti įvairesnių raiškos būdų šiam žanrui. Trečiąją operos dalį rašėme drauge su kolega Donatu Bielkausku. Kėlėme sau uždavinį panaudoti įvairesnių muzikinės kalbos formų – dekonstruotus rečitatyvus, tekstus, dialogus, virstančius žodžių pynėmis. Norėjosi daugiau agogikos, rubato, daugiau erdvės atlikėjų interpretacijai ir gražiems muzikiniams atsitiktinumams, kurie gimė čia ir dabar. Trečiajame operos „Klaipėda“ veiksme gyvo orkestro skambesys jungiasi su iš anksto įrašytu garso takeliu, kuriame skamba ir pats miestas – tai įvairiausi mus supantys vietos garsai ir net vibracijos, kurių įprastai negirdime, bet galime fiksuoti specialiais mikrofonais. Kurdamas integruoju muzikos technologijas, tokias kaip sempleriai, granulinė garso sintezė, kurias pasitelkdamas iš įrašytos akustinės medžiagos kuriu naujus garsus. Jungiant visas šias priemones mezgamas daugiasluoksnis operos trečiojo veiksmo muzikinis audinys.

 

– Likusius du istorijų operos „Klaipėda“ veiksmus sukūrė kiti klaipėdiečiai kompozitoriai. Kas tapo kūrinio jungiamuoju audiniu?

Bendravome, bet minimaliai, per daug neatskleisdami turinio, palikdami vietos netikėtumui. Mus jungia viena tema, vieno autoriaus (Arvydo Juozaičio) libretas. Mums patiems įdomu kaip galų gale suskambės skirtingos muzikinės prieigos.

 

– Kūrinys bus atliekamas lauke. Kokios simbolikos ar technologinių sprendimų imsitės, norėdamas kuo įtaigiau publikai perteikti operą?

Didelei erdvei reikia tam tikro aiškumo, struktūriškumo, išgrynintos faktūros. Smulkūs niuansai girdimi kamerinėje aplinkoje, didelėje erdvėje gali išnykti. Kita vertus, subtilius niuansus padės atskleisti įgarsinimas, technikų komanda. Librete yra autoriaus pastabų, muzikinių nuorodų, pasiūlymų, kurie padeda kuriant muzikinį paveikslą.

 

– Kuo Jums, kaip Klaipėdoje gyvenančiam kompozitoriui, svarbi miesto istorinė praeitis?

Pastaruoju metu vis labiau tenka domėtis, gilintis į Klaipėdos krašto istoriją, ieškoti atsakymų. Manau, kiekvienas, čia gyvenantis, turėtų kuo geriau pažinti savo krašto istoriją, kuri buvo tartum ištrinta sovietmečiu.

 

 

Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje ir jo scena tapusiame senajame elinge rugpjūčio 4 dieną 21.30 valandą bus pristatyta istorijų opera „Klaipėda“, dedikuota Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, kurią Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu sukūrė net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, K. Lučinskas ir D. Bielkauskas. Libretą šiai trijų skirtingų dalių operai sukūrė Arvydas Juozaitis. Operos meninės koncepcijos ašis – trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – žmogus, tikėjimas, kalba. Laukiame premjeroje!

 

Kalbino Žaneta Skersytė

Šviežiausios naujienos
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!

​​​​​​​Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

​​​​​​​Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

Išskirtinė žinia lojaliausiems žiūrovams!

Išskirtinė žinia lojaliausiems žiūrovams!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.