Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.07.24

Muzikinės komedijos ir operetės tradicijas puoselėjantis Kyjivo nacionalinis akademinis operetės teatras pergalės siekia nenustodamas tarnauti publikai

 

Gastrolių į Klaipėdą vos vienam koncertui atvyksta Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro (Ukraina) vyriausiasis dirigentas, solistės ir choro moterų grupė. Kviečiame nepraleisti unikalios progos pasigrožėti įstabiais balsais, pirmą kartą Lietuvoje skambėsiančiais ukrainiečių kompozitorių kūriniais bei tiesiog palaikyti karo alinamos šalies atstovus. Kartu iki pergalės!

Liepos 28 dieną, penktadienį, 20 val. Klaipėdos elinge III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio programą atvers koncertas „Karo ir taikos dainos“. Karo ir taikos tema skleisis įvairių laikotarpių ir šalių kompozitorių vokaliniuose-instrumentiniuose kūriniuose balsams, chorui ir simfoniniam orkestrui. Programą drauge su Klaipėdos valstybiniu muzikinio teatro (KVMT) simfoniniu orkestru atliks KVMT solistai Beata Ignatavičiūtė (sopranas), Mindaugas Rojus (baritonas) ir choras bei viešnios iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro (Ukraina) – solistės Olena Arbuzova (sopranas), Valeriia Tulis (sopranas) ir choro moterų grupė. Diriguos programos sudarytojas, KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro vyriausiasis dirigentas Sergijus Didokas.

 

Iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro istorijos

 

1907 m. žymus aktorius ir vienas iš svarbiausių ukrainiečių nacionalinio teatro ideologų Mykola Sadovskis 1902 m. Kyjivo Švč. Trejybės aikštėje už suaukotas lėšas pastatytuose Tautos namuose (architektas Genadijus Antonovskis) įkūrė pirmąjį stacionarų Ukrainos teatrą. Nuo pat jo gyvavimo pradžios teatre dirbę šviesuoliai – žymūs ne tik XX a. pradžios Ukrainos teatro, bet ir socialinio bei politinio gyvenimo veikėjai, formavę ukrainiečių tautinę savimonę – tarp jų aktorė Marija Zankovecka, dramaturgas, kompozitorius, aktorius ir režisierius Marko Kropyvnyckis, pats Mykola Sadovskis, tapęs teatro vyriausiuoju režisieriumi, ir jo brolis, aktorius ir režisierius Panasas Saksahanskis, ir daugelis kitų. Teatro vadovas M. Sadovskis į spektaklius kviesdavosi žymius to meto operos ir operetės atlikėjus. Savo kelią šiame teatre pradėjo ir žymus Ukrainoje gimęs rusų dainininkas, unikalaus balso (tenoro altino) savinininkas Ivanas Kozlovskis, iš pradžių dainavęs teatro chore, o vėliau čia debiutavęs Andrijaus vaidmeniu pirmosios ukrainiečių nacionalinės operos – Semiono Hulako-Artemovskio „Zaporožiečio už Dunojaus“ (1863, beje, 1955 m. pastatytos ir Lietuvoje) – pastatyme. Kiti ukrainiečių nacionalinės muzikos pradininkai, tokie kaip Mykola Lysenko ir Kyrylas Stecenko, bendradarbiavo su šiuo teatru, jame buvo pirmą kartą pastatytos kelios M. Lysenko operos. M. Sadovskio teatras gyvavo iki 1917 metų. Vėliau Tautos namuose kūrėsi Ukrainos teatro draugija ir jos pagrindu sudaryta Teatro taryba, veikė Ukrainos nacionalinis teatras, po kelių reorganizacijų virtęs Liaudies teatru, vadovaujamu P. Saksahanskio. Nuo 1922 m. teatro muzikinis kolektyvas buvo priverstas išvykti iš Kyjivo, nes įsigaliojo daugiau nei dešimtmetį trukęs draudimas rodyti operetės teatro spektaklius, o Tautos namai buvos perduoti saviveikliniams darbininkų kolektyvams.

 

Tad Kyjivo operetės teatro istorija prasidėjo dešimtmečiu vėliau, jos pradžia pažymėta dviem datomis: 1934 m. sausio 13 d., kai Tautos namuose duris atvėrė V. Benedyktovo vadovaujams Ukrainos SSR valstybinis muzikinės komedijos teatras, ir 1935 m. gruodžio 14 d., kai įvyko pirmoji šio teatro premjera – Johanno Strausso jaun. operetė „Šikšnosparnis“. Netrukus rampos šviesą išvydo ir Carlo Zellerio operetė „Paukščių pardavėjas“, pirmą kartą atlikta ukrainiečių kalba.

 

Antrojo pasaulinio karo metais Kyjivo operetės teatras buvo evakuotas į Kazachstaną. Du teatro sezonai Alma Atoje prisidėjo prie glaudžių kūrybinių ryšių tarp Ukrainos ir Kazachstano menininkų stiprinimo. 1944 m. rudenį teatro kolektyvai grįžo namo iš evakuacijos. XX a. 6 ir 7 dešimtmečiais darbą Kyjivo operetės teatre (1966 m. jis buvo pervadintas į Kyjivo valstybinį operetės teatrą) pradėjo talentingų jaunų solistų karta, iš jų vėliau dauguma tapo Ukrainos nusipelniusiais artistais, tarp jų Dmitrijus Ševcovas, Oleksandras Mychailovas, Katerina Mamykina, Volodymyras Borysenko ir kt. XX a. 8–10 dešimtmečiai Kyjivo operetės teatro kūrybinėje veikloje buvo paženklinti naujais ryškiais įvykiais. Su jais siejami iškilių XX amžiaus antrosios pusės Ukrainos režisierių, dirigentų, dramaturgų ir kompozitorių – Volodymyro Begmos, Viktoro Šulakovo, Sergejaus Smejano, Dmitrijaus Ševcovo, Boriso Šarvarko, Jurijaus Rybčinskio, Vladleno Lukašovo ir daugelio kitų – vardai. Teatro repertuarą papildė įvairių žanrų spektakliai: Maksimo Dunajevskio muzikinė pjesė „Trys muškietininkai“, Vadimo Iljino „Draugė Liubovė“, žymiausios Imre‘ės Kálmáno operetės „Monmartro žibuoklė“, „Cirko princesė“, „Silva“ („Čardašo karalienė“), „Bajaderė“.

 

Iki 10 dešimtmečio pabaigos operetės teatro trupėje dirbo pripažinti Ukrainos scenos meistrai: solistai Tamara Tymoško-Horyuško, Liudmila Makovecka, Sergijus Pavlinovas, Valentina Čemena, Viktorija Aliošina-Kostiukova, Oleksandras Trofimčiukas, režisierius Sergejus Smejanas, baletmeisteris Oleksandras Segalis. Nuo 2003 m. Kyjivo operetės teatrui vadovauja generalinis direktorius ir meno vadovas Bogdanas Strutynskis. Jaunam režisieriui likimas lėmė atversti naują teatro istorijos puslapį. Per gana trumpą laiką Kijevo operetė patyrė reikšmingų pokyčių, kuriuos lėmė kūrybinės komandos atsinaujinimas ir sėkmingi klasikinio bei modernaus repertuaro pastatymai. „Laikas reikalauja, kad teatras kaskart nustebintų publiką moderniu žvilgsniu į senus dalykus“, – sako teatrui jau du dešimtmečius vadovaujantis režisierius. Tarsi patvirtindama jo žodžius, 2003 m. į teatro repertuarą sugrįžo viena populiariausių pasaulio operečių ir pirmoji Kyjivo operetės teatre pristatyta premjera – J. Strausso „Šikšnosparnis“ (režisierė T. Tymoško-Horyuško).

 

Naujas statusas

 

2004 m. Kyjivo operetės teatrui suteiktas akademinis statusas, nuo 2009 m. – nacionalinis. Šiandien teatras vienija apie keturiasdešimt solistų, orkestrą (nuo 2020 m. vadovaujamą laikininai vyr. dirigento pareigas einančio Sergijaus Didoko), chorą (nuo 2014 m. vadovaujamą vyr. chormeisterio Igorio Jarošenko) ir baleto trupę (nuo 2011 m. vadovaujamą vyr. choreografo Vadymo Prokopenko). Skirtingo amžiaus ir pomėgių publikai teatras kasmet pateikia nepaprastai plataus spektro repertuarą, drąsiai įgyvendina įvairius kūrybinius eksperimentus, populiarindamas Ukrainos kultūrą ne tik šalies viduje, bet ir už jos ribų. Šalia klasikinių operečių ir komiškų operų (įskaitant ir nacionalinį repertuarą) čia rodomi sovietinio laikotarpio kino filmų pagrindu sukurti, ukrainiečių ir užsienio kompozitorių miuziklai, šokio spektakliai, spektakliai vaikams, rengiamos įvairaus formato koncertinės programos – varjetė, simfoninio orkestro koncertai, operos ir baleto gala koncertai ir t. t.

 

Teatro 70-mečio išvakarėse, 2004 m. spalį, buvo atidaryta kamerinė scena – „Teatras fojė“, kurioje buvo parodyta Jacques‘o Offenbacho vienaveiksmė operetė „Kviestinė vakarienė su italais“ (tikrasis pavadinimas – M. Choufleuri restera chez lui le..., „Ponas Kalafioras lauks jūsų namie...“, 1861). Šis renginys pradėjo kūrybinių eksperimentų seriją, nes „Teatras fojė“ buvo sumanytas kaip aktorių ir režisierių kūrybinės savirealizacijos paieškų dirbtuvės, scena rečiau skambančių muzikinio teatro kūrinių pastatymams, o žiūrovams – maloni pramoga stebint spektaklius prie staliukų žvakių šviesoje. 2006-aisiais „Teatre fojė“ įvyko Johanno Sebastiano Bacho „Kavos kantatos“ premjera, o 2009 m. šią triadą mažojoje scenoje vainikavo paties B. Strutynskio redaguotos ir režisuotos J. Offenbacho vienaveiksmės komiškos operos „Raktas ant trinkelės, arba vestuvių nakties nuotykiai“ (tikrasis pavadinimas – Un mari à la porte, „Sutuoktinis prie durų“) premjera.

 

2021 m. gegužės 14 d., pasibaigus antrajam karantinui, buvo atidaryta renovuota 793 vietų teatro Didžioji salė, kuri dėl ištaigingo salės dekoro ir naujausių salėje instaliuotų garso, apšvietimo, vėdinimo technologijų žurnalistų išsyk buvo pakrikštyta „operetės Versaliu“. Po COVID-19 pandemijos suvaržymų atsidarius teatrams, į atnaujintą salę sugrįžusių žiūrovų laukė ir repertuaro atnaujinimai: tų pačių metų birželį pristatyta 1990 m. vengrų kompozitoriaus Mátyáso Várkonyi pagal Oscaro Wilde‘o romaną sukurto miuziklo „Dorianas Grėjus“ premjera. Šiuo metu Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro repertuaras pristatomas net penkiose salėse: be Didžiosios ir kamerinės „Teatro fojė“, nuo 2013 m. teatro renginiai vyksta ir naujai atidarytame daugiafunkciame Ivano Kozlovskio menų centre, o nuo 2018 m. ir dviejose eksperimentinėse scenose – „Stage_Lab“ bei „Scenoje 77“.

 

Nuo 2013 m. teatras taip pat pradėjo rengti Tarptautinį operetės, miuziklo ir operos festivalį „O-Fest“, kuriame derinami Kyjivo operetės teatre vykstantys spektakliai su įvairių kolektyvų pasirodymais atvirame ore ne tik sostinėje, bet ir kituose Ukrainos miestuose. Deja, teatro laukė dar vienas rimtas išbandymas – 2022 m. vasarį prasidėjęs karas. Nepaisant karo meto sunkumų, Kyjivo nacionalinis akademinis operetės teatras dirba toliau ir savo spektakliais ar net pristatomomis premjeromis stiprina savo tautiečių dvasią. Šios istorinės akimirkos pabrėžia Kyjivo teatro ir muzikinės kultūros svarbą ukrainiečių tautiniam identitetui ir jų kultūriniam paveldui. Teatro ir kultūros vaidmuo yra itin svarbus formuojant tautinę sąmonę ir kultūrinę tapatybę. Kyjivo nacionalinis akademinis operetės teatras planuoja ir toliau plėtoti savo kūrybinį potencialą, nustebinti publiką naujais įvairių žanrų pastatymais, neeiliniais sprendimais ir, žinoma, aukščiausios kokybės pasirodymais! 89-asis teatro sezonas operetės gerbėjams jau dovanojo naujų susitikimų su magišku meno pasauliu.

 

 

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!

​​​​​​​Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

​​​​​​​Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

Išskirtinė žinia lojaliausiems žiūrovams!

Išskirtinė žinia lojaliausiems žiūrovams!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.