Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.09.27

Muzikinio teatro orkestro koncertas - Klaipėdos fakulteto 50-mečiui

Spalio 1-ąją 18.30 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, pristato koncertą, skirtą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto 50-mečiui. Jame LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje drauge su orkestru pasirodys ir 1975 m. čia įrengtais koncertiniais vargonais grieš viena labiausiai patyrusių Lietuvos vargonininkių – Renata Marcinkutė-Lesieur.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir LMTA Klaipėdos fakultetas – dvi glaudžiai susijusios uostamiesčio švietimo ir kultūros įstaigos, nes viena ugdo, o kita leidžia skleistis šios aukštosios mokyklos absolventų kūrybinėms ambicijoms. Klaipėdos muzikos fakultetas buvo įkurtas 1971 m., tad  1987 m.  įsteigtame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbo ir dirba daug Fakulteto absolventų – solistų, choro ir orkestro artistų, šokio profesionalų. Taigi šis jubiliejus neabejotinai svarbus muzikinio teatro darbuotojams.

Skambės kūriniai vargonams ir orkestrui

Koncerto programoje – trys kūriniai iš klasikinės muzikos lobyno: Johanno Sebastiano Bacho Tokata ir fuga d-moll vargonams, Georgo Friedricho Händelio Koncertas vargonams ir styginių orkestrui F-dur, op. 4 Nr. 5, bei Camille‘io Saint-Saënso Simfonija Nr. 3, c-moll, op. 78 („Vargonų simfonija“).

J. S. Bacho ir G. F. Händelio kūryba laikoma baroko epochos muzikos etalonu: ji ryškiausiai atspindi laikmečio dvasią ir brandžiojo baroko muzikai būdingus bruožus. Virtuozinė Tokata ir fuga d-moll vargonams solo (BWV 565) neabejotinai yra žinomiausias ne tik J. S. Bacho, bet ir viso XVIII a. vargonų repertuaro kūrinys. Pagal vieną iš versijų kompozitorius jį sukūrė jaunystėje – maždaug tuo metu, kai devyniolikmetis keliavo pėsčiomis iš Arnštato į Liubeką pasimokyti pas tenykštį garsų kompozitorių ir vargonininką Dieterichą Buxtehudę (apie 1705 m.). Neatsispiriamo žavesio kūriniui suteikia jaunatviška energija ir improvizacinė išmonė bei polėkis, kuriuo garsėjo J. S. Bachas kaip vargonininkas virtuozas. Tuo tarpu trimis dešimtmečiais vėliau sukurtas J. S. Bacho amžininko G. F. Händelio Koncertas vargonams F-dur, op. 4 Nr. 5 žymi respektabilaus penkiasdešimtmečio kompozitoriaus kūrybos etapą, kai jis jau buvo įsitvirtinęs Londone ir tuo metu dirbo „Covent Garden“ teatre. 1735–1736 m. jis sukūrė šešis koncertus vargonams, skirtus atlikti kaip interliudijas tarp šiame teatre atliekamų jo oratorijų dalių. Savo naujiems kūriniams kompozitorius nevengdavo pasitelkti ankstesnių kūrinių fragmentus arba tiesiog peraranžuodavo ištisus kūrinius kitoms sudėtims. Taip nutiko ir su penktuoju iš šešių koncertų vargonams, kurį jis perrašė vargonams ir styginių orkestrui iš jaunystėje sukurtos Sonatos išilginei fleitai ir klavesinui F-dur, op. 1 Nr. 11 (1712).

Su Londono muzikine scena susijęs ir trečiasis koncerto programos kūrinys – 1886 m. sukurta C. Saint-Saënso Simfonija Nr. 3, turinti paantraštę „su vargonais”. Karališkosios filharmonijos draugijos užsakytą simfoniją kompozitorius dedikavo savo neseniai mirusiam bičiuliui Franzui Lisztui ir pats dirigavo jos premjerą Šv. Jokūbo salėje Londone. Kulminaciniu kūrybos laikotarpiu parašytoje simfonijoje C. Saint-Saënsas tarsi apžvelgė savo paties nueitą kūrybinį kelią: virtuoziniai fortepijono pasažai ir spalvinga orkestruotė liudija jį buvus vienu iškiliausių romantizmo kompozitorių, o katedroms ar didelėms koncertų salėms skirta vargonų partija apibendrina jo ilgametę patirtį dirbant vargonininku Paryžiaus bažnyčiose.

Iš širdies – į širdį

Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis sako, kad LMTA Klaipėdos fakulteto 50-mečiui skirtas koncertas jam kaip profesionalui svarbus dėl daugelio priežasčių. „Spalio 1-oji – Tarptautinė muzikos diena, ji svarbi ne tik muzikos gerbėjams, bet ir visiems muzikos profesionalams. Kaip didžiausio KVMT kolektyvo – simfoninio orkestro – vadovas noriu pabrėžti, kad orkestro koncertai dėl didelio kolektyvo užimtumo repertuariniuose spektakliuose yra gana reti, tad mums tai – džiugus įvykis. Smagu, kad atsirado galimybė šįkart groti kartu su soliste vargonininke. Kai rinkomės kūrinius koncertui, nesuabejojau, jog būtina atlikti Camille‘io Saint-Saënso Simfoniją Nr. 3, c-moll, vadinamą „Vargonų simfonija“. Džiugu, jog groti kartu sutiko, o teisingiau būtų sakyti – rado laiko, R. Marcinkutė-Lesieur, kuri šį kūrinį yra atlikusi daugybę kartų. LMTA Klaipėdos fakulteto jubiliejus mums svarbus, nes muzikiniame teatre, o ypač orkestre, dirba šios mokslo įstaigos auklėtiniai ar net dėstytojai. Mums bus malonumas ir garbė prisidėti prie gražios sukakties minėjimo“, – sakė maestro.

T. Ambrozaitis prisipažino jaučiantis didelius sentimentus „Vargonų simfonijai“, nes šios muzikos partitūroje glūdi daug slėpinių ar net sąsajų su žmogaus gyvenimu. „Tai atskleidžia melodika, ritmika. Kartu su orkestru labai norime perteikti publikai tai, ką jaučiame mes, grodami šią muziką. Koncertas – tai tarsi visų vakaro dalyvių, publikos ir orkestro muzikantų, širdžių susijungimas. Ką pats išgyvenu diriguodamas šią muziką, iš visos širdies siųsiu ir publikai“, – atviravo maestro.

Iš fakulteto istorijos

LMTA Klaipėdos fakultetas – ryškus Vakarų Lietuvos scenos meno studijų švyturys. 1971 m. Klaipėdoje pradėjo veikti Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetas. 1975-aisiais jis tapo anuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos dalimi ir vietoje vieno buvo įkurti du (kultūros ir pedagogikos) fakultetai, kuriuose buvo rengiami muzikos pedagogai, choreografai ir mėgėjų teatro režisieriai. Anuometinio fakultetų prorektoriaus Vytauto Jakelaičio iniciatyva buvo rekonstruota koncertų salė ir pradėta ieškoti galimybių joje pastatyti naujus koncertinius vargonus. Talkinant Prof. Leopoldui Digriui, čia buvo įrengti dviejų manualų, trisdešimties registrų čekų firmos „Rieger-Kloss“ vargonai, skirti atlikti kuo įvairesnį koncertinį repertuarą. 1975 m. gruodžio 27 dieną įvyko iškilmingas vargonų inauguracijos koncertas, kuriame, dalyvaujant gamintojų atstovams, pasirodė prof. L. Digrys ir prof. Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras. Iki pat 1991-ųjų tai buvo vieninteliai XX a. antroje pusėje įrengti vargonai Klaipėdoje, tapę reikšmingu miesto muzikinės kultūros židiniu.

1995–2018 m. fakultetai veikė kaip Klaipėdos universiteto padalinys, tapęs KU Menų akademija. 2018 m. šis padalinys vėl įsiliejo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sudėtį.

 

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
„Marselietei“ populiarumu prilygstanti opera „Pulko duktė“ belsis į Klaipėdos publikos širdis

„Marselietei“ populiarumu prilygstanti opera „Pulko duktė“ belsis į Klaipėdos publikos širdis

„Šventasis pavasaris“ grasinasi užlieti Klaipėdą

„Šventasis pavasaris“ grasinasi užlieti Klaipėdą

Atgimsta Prūsijos karalystės laikus menanti komiška opera „Pulko duktė“

Atgimsta Prūsijos karalystės laikus menanti komiška opera „Pulko duktė“

„Orfėjas pragare“: scenoje debiutuoja Diana ir Merkurijus

„Orfėjas pragare“: scenoje debiutuoja Diana ir Merkurijus

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.