Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.08.28

Muzikinio teatro orkestrui teks „prisijaukinti“ unikalią naujosios salės akustiką

 

„Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salė bus unikaliausia regione ir pasižymės adaptyvia natūralia akustika. Visi kiti įspūdžiai pasipils, kai publika pagaliau galės įvertinti teatro pastato visumą ir juos po renginio užplūdusią emociją. KVMT turi visą išskirtinių savybių rinkinį, kuris leidžia tikėtis gero rezultato“, – sako UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas. „Gera akustika nėra tik skaičiai ar fizika, tai yra visuma to, ką mes matome, girdime ir svarbiausia – jaučiame. Kurdami erdves mes jas ne tik girdime, bet ir matome. Tikimės, publika tai pajus“.

Apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro akustikos unikalumą bei išskirtiniausius šiuolaikinio įgarsinimo akcentus pasakoja UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas.

 

– Kiekvienas jūsų užsakovas tikisi geriausio rezultato. Kas svarbiausia akustikos specialistams?

– Mūsų darbas, vos atvykus dirbti į naują objektą, prasideda nuo esamos situacijos ir užsakovo siekių išsiaiškinimo. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Didžiojoje salėje planuojami tiek simfoninės, kamerinės muzikos koncertai, muzikiniai ir teatro spektakliai, tiek konferencijos (kalbiniai pranešimai). Taip pat erdvė bus labiausiai adaptuota elektroakustinių sistemų atsiskleidimui.

Salės akustinę aplinką pradedame kurti nuo „garsiausios natos“ – simfoninės muzikos žanro. Kad ši muzika suskambėtų, reikia pakankamo patalpos tūrio. Tinkamai parinktas tūris – viena iš  pagrindinių dedamųjų aidėjimo trukmės laikui užtikrinti. Reverberacija (aidėjimo trukmės laikas) atskleidžia garsų spalvingumą ir didybę – tarsi apgobia klausytoją iš visų pusių.

Akustika tokiose erdvėse pradedama formuoti parenkant kubinių metrų kiekį, tenkantį vienam žiūrovui. Būtina užtikrinti, kad erdvė neaidėtų destruktyviai – kaip, pavyzdžiui, tuščiame bute. Labai svarbios tampa patalpos proporcijos: ilgis, plotis, aukštis, mažieji elementai (sienų išgaubimai ir kt.), medžiagiškumas (kuo padengtos sienos ar grindys, kėdės). Kai žinai visus parametrus, skaičiuoji matematiškai, kaip sklis garsas. Jei reikia išsaugoti kuo daugiau aidėjimo – naudoji kietas medžiagas, iš jų formuoji reikiamas akustikai formas. Jei reikia pašalinti aidėjimo trukmę – naudoji garsą sugeriančias, minkštas medžiagas.

 

– Kaip pavyksta salę vienodai gerai pritaikyti skirtingoms veikloms: koncertams, spektakliams, konferencijoms?

– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro išskirtinumas tas, kad jo erdvė bus akustiškai daugiafunkcė. Viena vertus, daugiafunkcis daiktas nebūna idealus, kita vertus gyvename mažoje šalyje, tad neįmanoma kiekvienam žanrui pastatyti po atskirą salę. Sunkiausia akustikos aspektu pasiekti tą platų salės pritaikymą skirtingoms veikloms. Tarkim, tuščioje KVMT salėje aidėjimo trukmė bus apie 1,8 sekundės, o teatro ar muzikiniams spektakliams reikia mažesnio aidėjimo laiko, konferencijai – dar mažesnio. KVMT panaudoti unikalūs akustiniai sprendimai, kurių Lietuvoje iki šiol nebuvo. Mes, inžinieriai-akustikai dažnai sakome, kad garsas negali skambėti gražiai negražioje erdvėje. Į koncertą ar spektaklį žmogus ateina lyg į šventę, socialinį įvykį, o ne tik garso klausyti. Jo įspūdį ar pasitenkinimą reginiu veikia visi veiksniai: kaip jį pasitiko rūbinėje, ar sužavėjo teatro holas, ar jam patiko gerti kavą teatro kavinėje, kuo patiko salė – ar žiūrovas gerai matė veiksmą scenoje, kokie kvapai sklido salėje... Mums, specialistams, labai svarbus salės estetinis, architektūrinis vaizdas. Kad jo negadintų lubose ir sienose suprojektuoti nematomi masyvūs akustiniai liukai su elektros pavaromis, kurių viduje yra vadinamoji „juodoji skylė“, kuri, prireikus, sugeria garsą. Kai šie visi liukai atsidarys, o salės galinė siena bus uždengta užuolaidomis, salėje bus sumažintas aidėjimo trukmės laikas ir erdvė bus tinkama kalbiniams pranešimams – konferencijoms. Žmogaus gebėjimas priimti garsus, sklindančius kaip muzika ar kalbėjimas, skirtingas. Žodžius mes norime girdėti raiškiai, o tai reiškia mažą aidėjimo trukmės laiką. Muzikai aiškumo reikia mažiau, nes ji turi sroventi ir mus apgaubti lyg upė. Norint, kad kalbėjimas salėje skambėtų raiškiai, reikia ne tik garsų perteklių sugerti, bet ir užtikrinti atspindžių nukreipimą į salės galą, kad toliau sėdintys irgi girdėtų. Beje, tam irgi padeda liukai, kurie ne tik koreguoja aidėjimą, bet ir padeda nukreipti garso atspindžius reikiamu kampu. Sakoma, kad teatro aktoriai šiais laikais kalba nebe taip garsiai kaip anksčiau, nes įprato, kad jų balsas sustiprinamas elektroakustinėmis priemonėmis. Grojant simfoniniam orkestrui, jei gerai suformuoti salės garso atspindžiai, turėtum jaustis taip, lyg sėdėtum tarp muzikantų. Koncertų salėje žmogus turi nejausti, iš kur ateina garsas. Juk tai ne TV ar kitas garso šaltinis. Idealiu atveju, kuris pasiekiamas retai, koncertų salėje žmogus turi jaustis, lyg būtų apsuptas muzikos!

 

– Ar muzikantams reikės salę „prisijaukinti“?

– Žinoma. Į salę susirinks muzikantai su instrumentais ir savo vizijomis. Šiuo metu KVMT simfoninio orkestro muzikantai reziduoja ir koncertuoja įvairiose salėse, dažnai tam nepritaikytose. Ne visada jie turi geriausias patirtis, bet lūkesčiai išlieka dideli. Koncertinės erdvės yra jiems kaip darbo įrankis – muzikos instrumentas.

Kaip profesionalas galiu atsakyti, kad nebus taip, jog jau po pirmos repeticijos orkestras bus maloniai sužavėtas nauja sale ir jos akustika. Čia kaip su naujais batais: būtina juos pripratinti prie savo kojų. Tada vyksta diskusijos: muzikos profesionalai išsako savo lūkesčius, o garso inžinieriai – jei tik įmanoma, derina, kad viskas tiktų. Galiausiai viskas būna gerai: nauja salė lyg naujas instrumentas, jam reikia tik „prasigroti“. Orkestrui būtina prisitaikyti prie salės, o salei – prie orkestro!

 

– Koncertų salės ar muzikiniai teatrai statomi retai. Dažniau pritaikomos esamos patalpos?

– Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį šalyje nebuvo pastatyta nė viena natūralios akustikos koncertų salė. Šiuo metu rekonstruojami Kongresų rūmai. Lietuvos muzikos ir teatro akademija planuoja statyti naują salę. Ruošiamasi statyti Nacionalinę koncertų salę ant Tauro kalno, bet tai tik planai. Visos kitos erdvės yra tik pritaikytos naujai paskirčiai, kas labai riboja galimybes. Rezultatas toks, kad Lietuva kol kas neturi nė vienos geros natūralios akustikos koncertų salės. Nieko nenoriu įžeisti, bet tikrai yra kur tobulėti.

 

Kalbino Žaneta Skersytė

Šviežiausios naujienos
„Sakmė apie Mėmelburgą“: naujuose teatro rūmuose – romantizuota miesto sukūrimo istorija

„Sakmė apie Mėmelburgą“: naujuose teatro rūmuose – romantizuota miesto sukūrimo istorija

Iškilmingame baleto gala koncerte laukiama garsių svečių iš Europos

Iškilmingame baleto gala koncerte laukiama garsių svečių iš Europos

Koncertai kūdikiams „Mažylis Mocartas“ laukia mažųjų gerbėjų

Koncertai kūdikiams „Mažylis Mocartas“ laukia mažųjų gerbėjų

Iškilmingas baleto gala koncertas žada šokio puotą

Iškilmingas baleto gala koncertas žada šokio puotą

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.