Naujienos
Operos „Lokys“ rūbus sendina ne laikas, o profesionalai
Artėjant Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, premjerai, kviečiame pasižvalgyti po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užkulisius ir išvysti kaip gimsta operos sceniniai rūbai bei atributai.
„Numegzta“ lokio krūtinė
Tądien, kai lankėmės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siuvykloje čia vyko intensyvus pasiruošimas artėjančiai operos „Lokys“ premjerai: prie siuvimo mašinų palinkusios profesionalios siuvėjos intensyviai dirbo arba matavo rūbus pagal iš anksto sudarytą grafiką atvykstantiems operos solistams.
Pirmiausia pasimatėme su sceninius rūbus besimatuojančiu grafo tarnu Pranciškumi – solistu Kęstučiu Nevuliu, vėliau atvyko ir pats Grafas - solistas Andrius Apšega. Jei Pranciškui siuvamas frakas turi pabrėžti jo varganą statusą, tai Grafo apdarai privalės slėpti, o gal slapčia publikai atskleisti jo dvilypę prigimtį. Po puošniais, bet niūrų spalvų Grafo rūbais, publika išvys gauruotą, lokio kailį primenančią krūtinę.
Kaip gimsta šis sceninis atributas? Muzikinio teatro grimo dailininkė Aira Braždienė pasakoja, kad būtent plaukuotos krūtinės imitacijos sukūrimas jai tapo iššūkiu besiruošiant operai „Lokys“. „Teko panaudoti plaukus iš senų perukų bei vašeliu juos pritvirtinti prie specialaus tinklelio. Taip ir gimė „plaukuota lokio krūtinė““,- pasakojo A. Braždienė.
Savo herojaus neteisiu...
Net kelis sceninius kostiumus operoje „Lokys“ turėsiantis Grafas, solistas Andrius Apšega sakė, kad su sceniniais rūbais jaučiasi labai patogiai, o batus mielai naudotų kasdien. „Grafą scenoje išvysite su kasdieniu rūbu ir vestuviniu kostiumu. Šie sceniniai rūbai tarsi paprasti, bet kartu ir įmantrūs. Svarbiausia, kad aš su jais jaučiuosi puikiai ir net įkvėptas sceniniam veiksmui“,- akcentavo A. Apšega.
„Grafo vaidmuo man, kaip solistui, labai įdomus. Šis herojus - pusiau žmogus, pusiau lokys, tad tai labai dėkinga kūrybinė terpė atsiskleisti tiek kaip solistui, tiek kaip aktoriui. Grafas turi žvėrišką pradą, tačiau su tuo visomis jėgomis kovoja. Deja, ne jis pats pasirinko kokiu jam užgimti. Tokia jo prigimtis, tad savo kuriamo herojaus neteisiu... Jį galima pateisinti vien dėl atsidavusios meilės Julijai. Vardan nuoširdaus jausmo Grafas bando keistis ir būti teisingu, mylinčiu žmogumi. Deja... Man B. Kutavičiaus „Lokys“ – viena gražiausių nacionalinių operų, tad man didelė garbė joje dainuoti“,- džiaugiasi solistas A. Apšega.
Rūbų „sielos“ paieškos
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siuvyklos profesionalės sceninius rūbus siuva pagal operos kostiumų dailininko Dainiaus Bendiko kūrybinį sumanymą ir eskizus. Siekiant subtilaus autentiškumo, operos „Lokys“ kostiumų išpildymo procese naudojamos autorinės kostiumų dailininko rūbų konstrukcijos, sukurtos skulptūrinio modeliavimo principu. Šia netradicine prieiga kostiumuose interpretuojama klasikinio rūbo stilistika, atskleidžianti šio kūrinio laiką ir erdvę.
„Sekdami režisieriaus Gintaro Varno sumanymą siekiame, kad operos „Lokys“ rūbų išskirtinumą pabrėžtų ne spalvinė gama, o rūbų formos bei siluetai. Kaip kostiumų dailininkas sceniniuose rūbuose siekiu tikrumo, atliepiančio kiekvieno operos personažo esmę, tad rūbai medžiagiškumo prasme natūralūs, sugeriantys šviesą. Kostiumai atidžiai sendinami, o tai pabrėžia „Lokio“ personažų savitumą, suteikia jiems scenines „sielas“. Šios operos siužetas – tarsi veidrodis parodantis mūsų kasdienį gyvenimą, kur ne visada išgyvename tai, ką norime išgyventi...“,- pasakojo kostiumų dailininkas D. Bendikas.
Nauji-seni rūbai
Operos „Lokys“ kostiumų sendinimui specialiai iš Vilniaus atvyko bei juos sendina menininkė Eglė Petrošiūtė. „Kiekvienam rūbui būtina istorija. Jei ne rūbų sendinimas atlikėjai į sceną išeitų naujais rūbais, o kostiumui trūktų užbaigtumo. Mums pagal kostiumų dailininko D. Bendiko sumanymą norisi pabrėžti, kad veiksmas scenoje vyksta prieš daugiau nei šimtą metų. Opera „Lokys“ – slepia stiprią ir jautrią istoriją, tad norisi, kad žinutę žiūrovams neštų ne tik solistai, muzika, bet ir vaizdas“,- pasakoja E. Petrošiūtė.
Dailininkė E. Petrošiūtė pasakoja rūbų sendinimu susidomėjusi prieš penkis metus bei to mokėsi iš daugiau nei 15 metų tai darančios kolegės. „Dažniausiai sendinu rūbus skirtus kinui. Lietuvoje nėra sendinimui skirtų mokslo studijų, tad šio meno paslapčių mokausi iš kolegų ir savos praktikos. Sendinimui skirtų medžiagų ieškome Lietuvoje, atsisiunčiame iš Vokietijos arba gaminuosi pati. Man labai įdomu perprasti ko siekia kostiumų dailininkas, kokia spektaklio atmosfera ir vizija bei bandyti tai įgyvendinti“,- tikina teptuku ir specialiais dažais rūbus sendinanti E. Petrošiūtė.
Susidomėję labai laukiami spalio 7, 8 ir 22 d. Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Operos „Lokys“ premjerą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ruošia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. Ateikite ir tapkite pirmaisiais operos žiūrovais!
KVMT inf.
85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas
