Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2020.03.31

„Pagauk bangą“: išdalintos nominacijos

Sveikinimai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nominacijų „Pagauk bangą“ laureatams skambėjo virtualioje apdovanojimų ceremonijoje.

„Mūsų banga šiemet virtuali, bet ne mažiau galinga ir reikšminga. Didžiuojuosi geriausiais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjais ir apgailestauju, kad nominacijos tik 6, o jų vertųjų – daugiau nei du šimtai. Linkiu kūrybingumo, gebėjimo priimti iššūkius ir gražių darbų ateityje!“ – vaizdo įrašu linkėjimus siuntė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Apdovanojimai „Pagauk bangą“ tapo simboliniu regalijų perdavimu: pernai prizus atsiėmę 2018-ųjų laimėtojai sveikino 2019-ųjų geriausius.

Apdovanojimas skirtas debiutantei

2018 m. „Metų artistė“ – operos solistė Beata Ignatavičiūtė sveikino ir siuntė linkėjimus šiųmetei nominacijos laimėtojai – balerinai Kirai Tykhonovai.

Kijevo baleto mokyklos auklėtinė K. Tykhonova sėkmingai įsiliejo į KVMT baleto trupę 2019 m. ir per šį laiką jau  sukūrė daug vaidmenų. Vienas pirmųjų ryškių - rugpjūčio mėnesį įvykusiame E. Balsio šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ sukurtas Drebulės vaidmuo, apie kurį baleto kritikas Helmutas Šabasevičius recenzijoje rašė: „K.Tykhonova gerai perprato choreografo Martyno Rimeikio sumanymą ir tiek artistiniu, tiek plastiniu požiūriu sukūrė vientisą Drebulės – likimo įrankio – paveikslą; jos šokis lengvas, sklandus, vaidyba organiška“.

Tačiau svarbiausiu  2019 m. šokėjos pasiekimu neabejotinai tapo Klaros vaidmuo  P. Čaikovskio šokio spektaklyje „Spragtukas“, kurio premjera įvyko 2019 m. gruodžio 20 d.. Kaip rašė baleto kritikė Skaidra Baranskaja „Klaros vaidmens atlikėja  Kira Tichonova (...) kūrė vaidmenį nuosekliai, buvo žaisminga, veržli, smalsi ir įtaigi”.
Darbščiausia – Baleto trupė

Pernai „Metų darbštuolio“ nominaciją laimėjusi KVMT scenos darbininkų komanda pasveikino naująja darbštuole pripažintą Baleto trupę. 2019-aisiais ji atsiskleidė kaip kūrybinga, ieškanti unikalių meninių sprendimų komanda su savitu braižu.

Antrąjį 2019 m. pusmetį baleto trupė žiūrovams pristatė net dvi premjeras: šokio spektaklį „Eglė žalčių karalienė“ žinomas Lietuvos choreografas Martynas Rimeikis, o šokio spektaklį „Spragtukas“ –  Kirilas Simonovas, choreografas iš Sankt Peterburgo Marijos teatro. Šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ neseniai apdovanotas „Padėkos kauke“ kaip geriausias praėjusiais metais Lietuvos pajūryje sukurtas spektaklis.

Baleto šokėjų skaičius trupėje artėja prie dvidešimties. Planuojama, kad ateityje jų bus maždaug 35. „Tai – istorinis momentas: dar nesame turėję tiek daug šokėjų. Išryškėjo graži trupės senbuvių ir jaunųjų šokėjų iš Ukrainos dermė. Profesionalus scenos pajautimas darniai susipynė su profesionaliu šokiu“, – džiaugiasi teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas.

Kryptis - Europa

Apdovanojimas „Metų iššūkis“, pernai už teatro darbuotojų perkraustymą į laikinas patalpas buvo skirtas Ūkio skyriaus vedėjai Valei Vilčiauskienei, šiemet jis atiteko baleto „Spragtukas“ kūrybinei komandai. Apdovanojimas įteiktas baleto meno vadovei  ir pastatymų organizatorei Jelenai Lebedevai.

Man patinka burti komandą bei kartu pasiekti didelius tikslus. Pastarąjį pusmetį turėjome naujų, įdomių pastatymų. Stengiamės, kad mūsų baletas užaugtų iki mažos europietiškos trupės, turinčios savo „veidą“, pripažinimą ir perspektyvą. Siekiam suburti tokią trupę, kurioje  kiekvienas šokėjas vieną dieną gali tapti vedančiuoju solistu, o kitą – šokti kordebaleto trupėje. Europoje tai gana įprasta“, – sako J. Lebedeva.

P.Čaikovskio „Spragtuko“ premjera, kurią Klaipėdoje sukūrė garsus rusų choreografas Kirilas Simonovas, žiūrovams 2019-ųjų pabaigoje buvo pristatyta Vilniaus ir Klaipėdos miestų arenose. Pasak A. Liškausko, choreografo reiklumo dėka „Spragtuko“ pastatymas baleto trupės meistriškumo lygį kilstelėjo į naujas aukštumas. Pasak baleto kritikės S. Baranskajos „buvo įdomu, ar atlaikys klaipėdiečiai tokios istorijos svorį, ar įgyvendins choreografo mestus iššūkius, ar pateisins žiūrovų lūkesčius”.

Rengiantis premjerai pasitempti buvo priversti ne vien šokėjai: šiam pastatymui buvo sukurtos įspūdingos, arenų erdves atitinkančios dekoracijos, sukurtos net 35 įspūdingos kaukės ir daugiau nei 100 scenos kostiumų.

Švyturiu švietė orkestras

Pernai „Metų muzikiniu švyturiu“ pripažintas teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis šįmet šį titulą perdavė savo vadovaujamam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui.

Šis orkestras, kuriame nuolat groja 54 muzikantai, prireikus papildomas kviestiniais muzikantais ir transformuojasi pagal repertuaro poreikius: priklausomai nuo atliekamo veikalo, tampa simfoniniu, kameriniu arba miuziklo orkestru.

„2019-aisiais Lietuvoje niekas neatliko daugiau kompozitoriaus E. Balsio kūrinių už mūsų teatro orkestrą. Tapome šio kompozitoriaus šimtmečio minėjimo kalnu, o kiti liko šio kalno papėdėje. E. Balsio, pripažinto instrumentuotės meistro, muzikoje daug klaustukų, kuriuos mums teko atkoduoti“, – pripažino teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis.

2019-aisiais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rkestras buvo ypač įvertintas publikos ir scenos meno kritikų: naujam gyvenimui buvo prikelti retai atliekami bei ypatingo meistriškumo reikalaujantys kūriniai, orkestras daug gastroliavo.

Metų lobis – V. Virganavičius

Pernai „Teatro lobiu“ pripažintas ilgametis  Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas Stasys Domarkas perdavė šios nominacijos apdovanojimą teatro Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyriaus  vedėjui Vytautui Virganavičiui.

Neseniai su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru atsisveikinęs V. Virganavičius, šiam kolektyvui paskyręs 32-ejus savo gyvenimo metus, kolegų buvo ypač gerbiamas ir mylimas. „Kai 1987 m. kūrėsi Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, meno vadovas Gintas Žilys pasiūlė man tapti trupės vedėju. Visada turėjau laikyti ranką ant teatro pulso, kad sudėtingas jo mechanizmas veiktų be trikdžių. Ir kad visi artistai trupėje jaustųsi laimingi ir reikalingi. Buvau ne tik darbų skirstytojas, bet ir nuodėmklausys, psichologas, advokatas ir prokuroras“, – juokauja taip pat ir pusšimtį solinių vaidmenų spektakliuose spėjęs sukurti V. Virganavičius.

Publikos įvertinimas – vyriausiajam dirigentui

Muzikinio teatro žiūrovai tradiciškai slaptu balsavimu išrinko „Publikos simpatiją“. Ankstesnis šios nominacijos laimėtojas baritonas Steponas Zonys sveikino šįmet daugiausiai publikos simpatijų sulaukusį teatro vyriausiąjį dirigentą Tomą Ambrozaitį.

Galima numanyti, kad publika jį įvertino ne tik už nuolat skleidžiamą gerą nuotaiką ir pagarbą orkestro nariams, bet ir kartu su orkestrantais puikiai parengtas koncertines programas bei spektaklių premjeras. Ypač daug komplimentų kolektyvas pelnė po operos „Kelionė į Tilžę“ premjeros: „Tai neabejotinas muzikinis įvykis, kuriame derėjo vokalo kultūra, sodrus simfoninis skambesys, darnus choro akordas. Kūrinys sudėtingas, tačiau statytojai puikiai įvykdė savo misiją. Tai liudijo pilnutėlės salės ovacijos po spektaklio. Dabar galiu drąsiai sakyti – Lietuvoje yra du lygiaverčiai operos teatrai“, – tvirtino operos autoriaus E. Balsio mokinys, kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentu T. Ambrozaitis pradėjo dirbti 2016-aisiais. Po metų buvo paskirtas šio teatro vyriausiuoju dirigentu. 2017 m. apdovanotas Karalienės Luizės medaliu už nuopelnus Klaipėdos miesto švietimui ir kultūrai. 

Visiems garbingos komisijos išrinktiems „Pagauk bangą“ apdovanojimų laureatams pasibaigus karantinui bus įteiktos dailininkės-juvelyrės Aušros Mačiulaitienės sukurtos simbolinės „Bangos“ ir diplomai.

 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro informacija ir nuotraukos

 

Šviežiausios naujienos
Yan Malaki: Didžiulė laimė šokti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Yan Malaki: Didžiulė laimė šokti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Publikai atsivėrė nauji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai

Publikai atsivėrė nauji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skambės geriau nei tikėtasi!

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skambės geriau nei tikėtasi!

85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas

85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.