Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.05.17

Pirmą ir vienintelį kartą Lietuvoje rodomas choreografo Martyno Rimeikio spektaklis „Akli žodžiai“

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia susipažinti su vieno iškiliausių nūdienos lietuvių choreografų Martyno Rimeikio šokio spektakliu „Akli žodžiai“. Gegužės 27 d. „Akli žodžiai“ drauge su choreografų Alexanderio Ekmano (Švedija) bei Roberto Bondaros (Lenkija) šokio spektakliais Klaipėdoje bus pristatyti Poznanės Stanislavo Moniuškos didžiojo teatro (Lenkija) gastrolių metu kaip šiuolaikinio šokio spektaklių triptiko „BER“ dalis. Pirmą ir vienintelį kartą Klaipėdos Žvejų rūmuose rodysimą spektaklį choreografas sukūrė Poznanės teatro baleto trupei 2020 metais – per patį COVID-19 pandemijos sąstingį.

 

„Akli žodžiai“

 

„Kaip ir daugumoje mano darbų, idėja šiam spektakliui gimė stebint aplinką. Dažnai žmonės nesupranta vienas kito, nes tikruosius savo jausmus slepia po žodžiais, o jie dažniausiai yra daug silpnesni už mintį ar jausmą. Kartais žodžiai – tokie kaip meilė, skausmas ar laimė – gali reikšti visiškai skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms.

Bendraudami žodžiais, kuriame labirintus, iš kurių vėliau mėginame ištrūkti, ieškodami tylos. Kalba – mūsų pačių kūrinys, neretai ji nepajėgi tiksliai perteikti minties ar jausmo, kuriuos norime išreikšti žodžiais. Dažnai jiems suteikiame tokias potekstes, kokių tuo metu užsigeidžiame. Taip paskęstame interpretacijose ir perduodame klaidinančią informaciją. Iš to kyla įvairiausios situacijos – nuo dramų iki komedijų…

Kurdamas choreografiją stengiuosi rasti kuo tikslesnį būdą mintis išversti į judesių kalbą. Savo kūriniuose nesistengiu ko nors išspręsti, pamokyti ar ką nors paaiškinti. Esu laimingas, jei mano darbai paskatina žiūrovus susimąstyti ir atrasti savo pačių tiesas bei atsakymus“, – apie savo kūrinį pasakoja choreografas M. Rimeikis.

 

Atverkite akis šokiui!

 

Pasak vokiečių šokio kritiko Boriso Michaelio Gruhlio, „vidurinė dalis – tarsi lėtas Adagio, bent jau klasikinės muzikos tradicijoje – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Vilniuje Baleto meno vadovo Martyno Rimeikio „Akli žodžiai“. Joje lyg iš rūko išnyra trys šokėjų poros, tačiau pirmiausiai dėmesį prikausto jas lydinti muzika: Steve'o Reicho „Muzika medžio gabalėliams“. Skambant minimalistinei muzikai penkioms tam tikru tonu suderintoms medžio gabalėlių poroms, šokančios poros pamažu ima plėtoti savo skirtumų dinamiką – iš pradžių jie vos juntami, vėliau tampa vis pastebimesni. Galiausiai pokyčiai priveda prie išsiskaidymo – solistai ima atsiskirti nuo grupės. Šokėjai tai susieina į poras, tai vėl išsiskiria – neapleidžia įspūdis, jog visą šį veiksmą kursto nerimas, kurį jiems kelia ankšta scenos erdvė, ribojama aklinos betono ugniasienės scenos gilumoje. Keičiasi apšvietimas, keičiasi ir muzika: skamba Meredith Monk dainos, keli dideli epizodai solistų porai, vokalinio iš šokio meno dermė, viena kita delikati nuoroda į pas de deux tradiciją, ištirpstanti šiuolaikinio šokio variantų gausoje. Kai sugrįžta grupė ir vėl ima megztis dialogai tarp šokėjų, prie šokio raiškos prisideda paslaptingas kvėpavimo garsų vokalizavimas – garsai, ne vienam keliantys erotines ar seksualines asociacijas. Galiausiai, kai jau būna įveikta visa statika, kai žiūrovai jau būna patyrę, kaip judantys šėšėliai šokyje virsta gyvais šokėjais, nebereikia jokių žodžių. „Akli žodžiai“? Ne, atverkite akis šokiui!“

 

Martynas Rimeikis – savito braižo kūrėjas

 

LNOBT baleto meno vadovas, choreografas Martynas Rimeikis pasižymi išskirtiniu meniniu talentu bei savitu kūrybiniu braižu. Klaipėdos publika šį kūrėją pažįsta kaip vieno labiausiai lankomų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuaro spektaklių, o Lietuvos publika – kaip dažniausiai gastrolėse rodomo KVMT šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ choreografą.

2012 m. LNOBT baleto meno vadovo, žymaus lenkų choreografo K. Pastoro inicijuotas choreografinių dirbtuvių projektas „Kūrybinis impulsas“ paskatino M. Rimeikį išbandyti savo jėgas kūrėjo amplua. Šiam kasmetiniam projektui M. Rimeikis sukūrė savo pirmąsias choreografines kompozicijas „Belaukiant Godo“ (2012), „Kelionė“ (2013), „Adagio styginiams“ (2014), „Vienas“ (2016). 2014 m. choreografo vardą pirmą kartą įsidėmėjo ir tarptautinė šokio publika, kai „Belaukiant Godo“ buvo pristatyta Diuseldorfe rengiamoje kasmetinėje šokio mugėje „Internazionale Tanzmesse NRW“. Šiuolaikinio šokio miniatiūros, sukurtos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviams taip pat išgarsino jaunąjį choreografą tarptautiniuose šokio konkursuose, padėjo pelnyti atlikėjams apdovanojimų. Savo jėgas jis išbandė ir dramos teatre bei kino aikštelėje, kurdamas choreografiją spektakliui „Tamarikso žydėjimas“ (Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, rež. Ramutis Rimeikis, 2006) bei kino filmui „Nematoma“ (rež. Ignas Jonynas, 2017).

2015 m. choreografas debiutavo LNOBT pirmuoju vienaveiksmiu baleto spektakliu „Visur, kur mes nebuvom“, rodytu baleto triptike „Bolero+“ kartu su Itziko Galilio ir K. Pastoro baletais ir išsyk pelniusiu M. Rimeikiui pirmąjį „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią choreografiją. 2017 m. toje pat scenoje pasirodė pilno metro baletas „Procesas“ pagal to paties pavadinimo Franzo Kafkos romaną, pelnęs choreografui antrąjį „Auksinį scenos kryžių“, sulaukęs ne tik kritikų bei publikos liaupsių, bet ir tarptautinės sklaidos „Mezzo“ televizijos kanale. Tokio pat plataus rezonanso ir transliacijų „Mezzo“ kanale sulaukė ir pirmasis choreografo darbas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – 2019 m. čia pastatytas dviejų dalių šokio spektaklis pagal Eduardo Balsio neoklasikinį baletą „Eglė žalčių karalienė“ (1960). Už „Eglę žalčių karalienę“ ir vienaveiksmį šokio spektaklį „Dienos, minutės“ pagal Marijos Paškevičiūtės specialiai sukurtą elektroninę muziką (LNOBT Baletų triptiko dalis, 2019) choreografas pelnė trečiąjį „Auksinį scenos kryžių“.

Tarp naujausių choreografo darbų – „Blind Words“ pagal Steve‘o Reicho, Lawrence‘o Englisho ir Meredith Monk kūrinius („Akli žodžiai“, Poznanės S. Moniuškos didžiojo teatro triptiko BER dalis kartu su Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektakliais, 2020) ir vienaveiksmis baletas „Šventasis pavasaris“ pagal Igorio Stravinskio muziką (LNOBT Baletų diptiko dalis kartu su K. Pastoro vienaveiksmiu baletu, 2021).

Prie nacionalinės kūrybos choreografas sugrįžo naujausiame savo darbe, režisuodamas ir kurdamas choreografiją Felikso Bajoro operai-baletui „Dievo avinėlis“ (1982), kuris po keturių dešimtmečių sulaukė savo premjeros LNOBT scenoje 2022 m. lapkritį.

 

Gegužės 27 d. 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose publikai bus pristatytas Poznanės Stanislavo Moniuškos didžiojo teatro šiuolaikinio šokio spektaklių triptikas „BER“, kurį sudaro Roberto Bondaros „Take me with you“ („Pasiimk mane kartu“), Alexanderio Ekmano „Episode 31“ („31 epizodas“) ir Martyno Rimeikio „Blind words“ („Akli žodžiai“). Tai taps pirmuoju spektaklio pristatymu užsienyje, o Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publikai – unikalia galimybe išvysti trijų žinomų choreografų kūrinius.

 

Poznanės Stanislavo Moniuškos didžiojo teatro baleto trupės gastroles Klaipėdoje remia Didžiosios Lenkijos vaivadijos administracija ir Lenkijos Respublikos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija pagal programą „Įkvepianti kultūra“.

 

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Koncertu „Vėjo serenados“ prisistatys Muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų grupė

Koncertu „Vėjo serenados“ prisistatys Muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų grupė

Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!

Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!

​​​​​​​Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

​​​​​​​Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.