Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.06.28

Režisierius Gytis Padegimas: kiekvienas iš istorijų operos „Klaipėda“ veikėjų vertas atskiro romano

 

„Tikimės, kad muzika, atliekama daugybės žmonių, bus tokia paveiki, kad publika norės prisijungti ir dainuoti kartu“, – tikisi režisierius Gytis Padegimas, šiuo metu „gyvenantis“ artėjančia istorijų operos „Klaipėda“ premjera. 

Už gyvą teatro istorijos ir dabarties jungtį kūryboje ir pedagoginėje veikloje „Auksiniu scenos kryžiumi“ neseniai apdovanotas Gytis Padegimas rudenį minės 50-ąjį kūrybinės veiklos jubiliejų. Tad rugpjūčio 4-ąją III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio metu elinge įvyksianti istorijų operos „Klaipėda“ premjera taps gražia įžanga į režisieriaus kūrybos jubiliejinius metus.

 

– Esate pastatęs daug istorinių kūrinių. Kuo bus ypatinga naujai užgimstanti opera „Klaipėda“?

Iš tiesų esu pastatęs ne vieną išskirtinius istorinius įvykius pasakojantį kūrinį, o „Klaipėda“ unikali tuo, kad tai istorijų opera. Didžiulis išskirtinumas! Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui skirta daugybė renginių, konferencijų, koncertų, bet tik Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šiai visam šalies geopolotiniam vystymuisi gyvybiškai svarbiai datai, vienam didžiausių ir reikšmingiausių mūsų Tautos laimėjimų skiria istorijų operą.

Operas žanras – savitas ir specifinis, o kas yra istorijų pasakojimas? Istorijas kiekvienas pasakoja skirtingai. Kaip tai sujungti? Operos žanras, kuris turi melodramos bruožų, būtinai turi turėti meilės istoriją, ir negali supanašėti su dokumentika. Neseniai pristatyta dokumentinio filmo „Pūga prie Mėmelio“ premjera, kur Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio įvykiai atkurti ypač tiksliai. O „Klaipėda“, kaip istorijų opera, pasakos savo istoriją. Kaip žinia tą pačią istoriją po šimto metų kiekvienas pasakoja savitai.

Būsimoji istorijų opera „Klaipėda“ taiko ne į istorinių įvykių atkartojimą, bet į legendos pristatymą. Man labai graži pirmoji istorijų operos „Klaipėda“ libreto autoriaus Arvydo Juozaičio remarka: „Per rūką matosi Klaipėdos bažnyčių smailės“. Ir mes, istorijų operos kūrėjai, praėjus šimtmečiui statomą spektaklį „Klaipėdą“ matome tarsi per rūką. Labai gražu ir įdomu, kad libreto autorius rašydamas gilinosi ne tik į istorinius vingius, bet ir žinomų asmenybių asmenines istorijas, jų santykius su artimaisiais, kaip jaunystėje prarastą, o vėliau pažintą dukrą.

Opera – nėra protokolas. Čia apstu vietos fantazijai ir išmonei. O būsimoje premjeroje mes turime netikėtą istorinių įvykių rakursą – opera pasakojama net pagal keturių kompozitorių sukurtus garsynus. Prisimenu kaip man pirmą kartą klausant naujai parašytą kūrinį išsprūdo: „O čia jau tarsi iš kitos operos“. Ir iš tiesų kiekvienas iš veiksmų labai skirtingas. Juk jas kūrė išskirtiniai, saviti menininkai. Man teko uždavinys šias „visas“ operas sujungti į vieną, nes pagrindinė kūrinio tema – sukilimas ir mūsų pagarba šių įvykių dalyviams. Operos paveikslą kurs solistai, choras, scenografija, šviesos, tad labai svarbu, kad visa tai darniai susijungtų į vientisą audinį. Norisi, kad spektaklio metu žiūrovai pasinertų ne į intelektualinius apmąstymus, o į emocinius. Tokia visų laikų operų misija! Operų siužete labiausiai ieškome tikrų įvykių, kurie apaugę tikromis ir mistinėmis istorijomis. Mes, kūrėjai, leidžiame sau, nenutoldami nuo esmės, įvesti šalutinių linijų, žmogiškų gyvenimų su nebyliu pasakymu „Taip galėjo būti!“. Taip ne kartą pagavau save mąstantį ir sakantį. Tad greičiausiai taip ir buvo. Tikiuosi tuo patikės publika. Juk istorinių įvykių fone herojai ne tik kovojo, bet ir gyveno, jautė, mylėjo. Jų gyvenimas vyko prieš lemtingus įvykus ir ne visada po to...

 

– Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas ryškiausių įvykių mūsų šalies istorijoje. Kas Jums taps raktu į šios operos pristatymą: ryškūs veikėjai, simboliai ar kita?

Sudėtinga įvardinti vieną „raktą“, nes kiekvienas iš keturių kompozitorių savo pristatomą istorijos etapą savaip užkodavo. Teks naudoti „visraktį“. Istorijų opera „Klaipėda“ virs polifoniniu kūriniu, bet nepanašiu į skambėjusius J. S. Bacho laikais. Spektaklis išsiskirs ryškiomis temomis, potemėmis ir šalutinėmis išraiškos priemonėmis.

Operos pristatymo „raktu“ taps išskirtinė premjeros erdvė – senasis Pauliaus Lindenau elingas. Man su nuolatine kūrybine bendražyge, scenografe Birute Ukrinaite teko dirbti įvairiose erdvėse: Kauno ir Trakų pilyse, Klaipėdos piliavietėje, ant kalno Nidoje, pernai – Marijampolėje mūsų sukurta muzikinė misterija su trimis šimtais dalyvių. Senoji laivų statykla – specifinė „scena“, kurią puikiai pavyko suvaldyti režisieriui Daliui Abariui, čia pristačiusiam R. Wagnerio operą „Skrajojantis olandas“. Neplanuojame su kolegomis varžytis. Tiesiog atsakingai ruošiamės. Kostiumų dailininkei ir scenografei Birutei Ukrinaitei ši erdvė labai įdomi. Aš, kaip gamtos žmogus, industrinėmis erdvėmis žaviuosi mažiau. Stengiamės šią erdvę maksimaliai išnaudoti: kuriamos kelios aikštelės, kuriose vyks veiksmas. Mums talkins didžiulės papildomos pajėgos: Muzikinio teatro baleto trupė ir veikėjai, kurių dar neišduosiu, nes librete jų nėra, Klaipėdos etnokultūros centro folkloro kolektyvas "Alka" (vadovai – Elena Šalkauskienė ir Jonas Kavaliauskas).

 

– Operą rašė net keturi kompozitoriai. Ar nesudėtinga šį muzikinį audinį sujungti į vientisą, įtraukiantį kūrinį?

Pirmas ir antras istorijų operos „Klaipėda“ veiksmai paremti orkestro skambesiu, o trečiasis, sukurtas Donato Bielkausko ir Kristijono Lučinsko, stebins orkestro bei elektroninės muzikos sąveika. Kadangi visi operos veiksmai skirtingo braižo ir instrumentuotės, tikiuosi, kad ši opera sudomins labai platų, įvairių muzikos stilių gerbėjų ratą. Visus kūrėjus ir klausytojus tikiuosi suvienys meilės ir pagarbos Klaipėdai linija. Didžiulė pagarba visiems operos veikėjams, ypač, Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Ernestui Galvanauskui, kuris turėjo drąsos imtis šio rizikingo žygio, žvalgybininkui Jonui Polovinskui-Budriui ir daugybei kitų rėmusių sukilimą, bet likusių istorijos paraštėse. Kurdamas „Klaipėdą“ dažnai pagalvoju apie Kauno „Aušros“ gimnazijos, kurią ir aš baigiau, gimnazistą Algirdą Jesaitį - jauniausią šioje nepriklausomybėje kovoje žuvusį šaulį. Niekam nežinant jis išėjo į sukilimą ir gyvybę paaukojo sulaukęs vos 15 metų tam, kad mes šiandien gyventume klestinčioje Klaipėdoje...

 

– Gal galite įvardyti ryškiausius istorijų operos „Klaipėda“ veikėjus ir šių vaidmenų atlikėjus?

Vienas ryškiausių šioje istorijoje iš Didžiosios Lietuvos atvykęs buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys. Šios partijos ėmėsi neseniai kaip Vandenis operoje „Undinė“ sužibėjęs Valdas Kazlauskas. Labai svarbų Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Ernesto Galvanausko vaidmenį rengia solistas Aurimas Raulinavičius. Istorijų opera „Klaipėda“ sujungia visą būrį ryškių šalies istorijos asmenybių: evangelikų kunigas Vilius Gaigalaitis – solistai Šarūnas Juškevičius ir Evert Sooster, Klaipėdos sukilimo politinis vadovas Erdmonas Simonaitis – solistas Šarūnas Šapalas, spaustuvininkas Martynas Jankus – solistas Mindaugas Rojus, M. Jankaus dukra Elzė – solistė Rosana Štemanetian, jaunoji rašytoja Ėvė Simonait (Ieva Simonaitytė) – solistė Ernesta Stankutė, jos mama Ėtmė Simonait – solistė Rita Petrauskaitė, Šaulių sąjungos pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius – solistas Kęstutis Nevulis, vienas iš sukilimo vadų Mikas Bajoras – solistas Virginijus Pupšys. Labai įdomus personažas Mėmelio prefektas Gabrielis Žanas Petisnė – partiją ruošia jaunas ir labai perspektyvus solistas Giedrius Gečys, Petisnė moteris, kuriai Klaipėda pasaulio užkampis – solistė Beata Ignatavičiūtė. Išvysite talentingiausių solistų žvaigždyną! Daug ryškių, įdomių solistų nedideliuose vaidmenyse ar net epizoduose, nes prie sukilimo prisidėjo daug istorinių asmenybių. Greičiausiai toks buvo libreto autoriaus Arvydo Juozaičio sumanymas – pristatyti plačią asmenybių panoramą nesusitelkiant ties vienu, nes kone kiekvienas iš šių veikėjų vertas atskiro romano ar operos.

 

– Kuo paryškinsite istorijų operos „Klaipėda“ finalą, nes būtent kūrinio reziumė publika labiausiai apmąsto?

Istorijų operos „Klaipėda“ finaliniu paveikslu taps masinė scena. Būtent čia nuskambės rašytojos Ėvės Simonait (Ievos Simonaitytės) žodžiai „Mes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“, kaip užrašyta ir ant Klaipėdoje stovinčio paminklo vieningai Lietuvai „Arka“. Būtent čia susirinks visi gausūs spektaklio veikėjai, bus užpildytos visos per kelias plokštumas, skirtinguose aukščiuose išsidėsčiusios scenos. Ir aukštai ir žemai, ir į kairę, ir į dešinę – jūs išvysite istorijų operos „Klaipėda“ herojus tam, kad galingai suskambėtų finaliniai akcentai. Tikimės, kad muzika atliekama daugybės žmonių bus tokia paveiki, kad publika norės prisijungti ir dainuoti kartu. Praėjusiais metais taip nutiko muzikinės misterijos Marijampolėje, su trimis šimtais dalyvių, metu. Kai tokia gausybė atlikėjų užtraukė „Lietuvi kas esi ir kur eini“ - publika panoro pritarti, buvo užmegztas jautrus emocinis ryšys. To tikiuosi ir Klaipėdoje! Manau, kad operos finalu taps bendras istorinių asmenybių pagarbinimas ir šalies vienybės, kuri šiuo metu ypač svarbi, išpažinimas.

 

– Jūsų KVMT statytoje Eduardo Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ galime aptikti užkoduotą mizansceną, dedikuotą režisieriaus Eimunto Nekrošiaus atminimui. Gal slaptų kodų bus ir artėjančioje premjeroje?

Kodų specialiai neruošiu ir neplanuoju. Jie atsiranda kūrybinės eigos metu. Kai apie ką nors intensyviai galvoji, kodai patys susigeneruoja, įsijungia, kaip aš vadinu, Dievo režisūra. Juos vėliau randa pastabūs žiūrovai ar kritikai.

Išskirtines mizanscenas artėjančioje premjeroje diktuoja pati neįprasta erdvė – istorinis elingas. Nenaudojame ekrano ar vaizdo projekcijų, kas labai įprasta šių laikų pastatymuose. Esame panirę į apmąstymus kaip didžiules masines mizansenas sujungti su labai jaukiomis mažomis kamerinėmis scenomis sukurtomis talentingųjų kompozitorių, kurios atskleidžia veikėjų tarpusavio ryšį ir jausmus.

 

– Papasakokite apie spektaklio choreografams patikėtą misiją.

Labai svarbi misija patikėta spektaklio choreografams Aušrai Krasauskaitei ir Dariui Bertuliui, kurie elingo erdvę užpildys judesiu. Jie įdomiai stato masines scenas, kuriose žygiuoja tiek prancūzai, tiek žemaičių krašto sukilėliai. Choreografiniai sprendimai labai subtilūs ir įdomūs, išvysite! Kol kas repetuojame ne elinge, o salėje, bet teatro Pastatymų tarnyba labai pasistengė, kad mes pasijustume kuo tikriau: pastatytas tiltas ir kiti būsimo spektaklio statiniai. Nekantriai laukiame susitikimo su elingu, pažinties su jo mastais ir galybe. Norisi didžiosios panoramos ir vaizdo, kad aprėptume visumą. Kad pats galėčiau pasijusti tikru vadu, ruošiančiu savo kariuomenę lemiamam žygiui! Istorinės laivų statyklos erdves dažnai sapnuoju ir nekantrauju. Rugpjūčio 4 d. 21.30 val., saulei leidžiantis, žiūrovų ne tik iš Klaipėdos, Mažosios ar Didžiosios Lietuvos laukiame elinge, kur pristatysime mūsų tautos susijungimo sagą, kai šalis tapo tokia, kokia ji yra šiandien. Šį protėvių kūrinį turime saugoti ir kurti dar gražesnę bei šviesesnę Lietuvą. Tokia ne tik spektaklių, bet ir visos šalies kultūros misija. Būtina telkti ir stiprinti žmonių dvasią, kaip parodo ir istorijų opera „Klaipėda“.

 

– Minėjote, kad opera neatsiejama nuo meilės. Labai smalsu ar kūrinio meilės istorija turės laimingą baigtį?

Kaip čia pasakius... Kai sėkmingai klostosi istoriniai įvykiai – Lietuva atgauna Klaipėdą, tai pareikalauja žmonių aukų arba jie tiesiog pakreipia veikėjų gyvenimus. Prisiminkime šių istorinių įvykių metu gyvasties netekusius jaunutį gimnazistą ar trylikametę mergaitę, ne laiku per langą galvą iškišusį bankininką ir gavusį kulką į kaktą... Didžiosios valstybės pervartos visada griauna žmonių likimus. Kiek Ukrainoje šiuo metu žūsta nekaltų žmonių, vaikų... Mums istorijų opera „Klaipėda“ padrąsinimas ir suvokimas, kad už savo žemę, tautą, prigimtinę teisę mylėti ir kurti reikia kovoti. Ir sumokėti didelę kainą...

 

– Spektaklyje išgirsime ir šišioniškių tarmę?

Labai džiaugiamės, kad šišioniškių tarmė buvo paskelbta kultūros paveldu. Į šį spektaklį specialiai iš Šilutės atvyks ir skaitove taps šišioniškių tarmę mokanti Vaida Galinskienė. Tai nebuvo numatyta librete, bet sužinoję, kad V.Galinskienė moka kalbėti šišioniškai nusprendėme, kad būtina ją pakviesti. Norisi, kad finalo sakralinės frazės nuskambėtų ir šia kalba. Gal tai taps puikiu akcentu sudominsiančiu jaunimą mokytis kalbėti šišioniškai? Visas pasaulis ieško savo šaknų bei atgaivina tai, kas sena ir primiršta. Vietos tradicijos – didelė vertybė, kurias būtina saugoti ir palaikyti.

 

Kalbino Žaneta Skersytė

Šviežiausios naujienos
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!

​​​​​​​Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

​​​​​​​Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

Išskirtinė žinia lojaliausiems žiūrovams!

Išskirtinė žinia lojaliausiems žiūrovams!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.