Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.04.28

„Romeo ir Džuljeta“: kad nė vienas nesijaustume kitokiu

Patyręs klasikinių baletų „restauratorius“, baletmeisteris Kirilas Simonovas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre stato Sergejaus Prokofjevo baletą „Romeo ir Džuljeta“, kurio pagrindinė herojė Džuljeta iš aplinkinių išsiskirs kitokiu požiūriu į pasaulį. Ji - mergina palytėta autizmo sindromo.

Pranciškonas brolis Benediktas Jurčys autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus globoja jau ne vieną dešimtmetį. „Autistai mato širdimi. Aš tai vadinu nušvitimu: tai - nušvitę žmonės“,- pasakoja brolis Benediktas.

 

Duota labai daug

Kodėl parodant Džuljetos unikalumą pasirinktas būtent autizmo sindromas? „Manau, kad autistai jausmų srityje išskirtiniai. Jie tarsi turi tiesioginį ryšį su kosmosu. Ar atkreipėte dėmesį kaip autistai į jus žiūri? Atrodo, kad jie mato žmones kiaurai. Jie ypatingai jautrūs. Tai žmonės, kurie tarsi fiziškai negali sumeluoti. Tai išskirtinės savybės, sutinkate? Autistams tarsi kažko ir trūktų, bet kartu ir duota labai daug. Šie žmonės yra tapę daugybės filmų, kuriais aš žaviuosi, herojais. Kaip „Lietaus žmogus“, „Forestas Gampas“, net serialas „Geras daktaras“ apie jauną gydytoją autistą, kuris net jei susiduria su sunkumais, tačiau turi išskirtinumą – gali diagnozuoti ligą dėka savo jautrumo“,- pasakoja K. Simonovas.

Anot choreografo, Džuljeta bus vaizduojama kaip jauna mergina su autizmo spektro sutrikimu, bet tai netaps spektaklio ašimi. „Į Džuljetos išskirtinumą žiūriu tarsi į brangakmenį. Ir visos galimos to pateikimo priemonės man atrodo netinkamos. Nenoriu nieko įžeisti. Tiesiog jautri, savimi nepasitikinti Džuljeta. Man labiau norisi parodyti kaip Džuljeta nepritampa prie visuomenės. Manau, kad valstybės turi užtikrinti, o mes turime pasistengti, kad jokie išskirtinumų turintys žmonės visuomenėje nesijaustų „kitokiais“. Autizmas – Džuljetos išskirtinumas, kaip charakterio savybė. Ir šis išskirtinumas daugiau svarbus Džuljetos tėvams nei jai pačiai. Ji nežino, kad ji – išskirtinė. Autistai juk nesupranta, kad jie kitokie. Ir kas nusprendė kokie mes turime būti? Mes nežinome, kaip jie mus supranta, kaip mato pasaulį. Galime tik įsivaizduoti“,- spektaklio koncepciją nusako K.Simonovas.

Jausti širdimi

Pranciškonas brolis Benediktas Jurčys pasakoja apie tai ko žmonės baiminasi ir kodėl mums kartais sunku priimti žmonių kitoniškumą. „Žmonės „nebeturi“ laiko ir vengia to, ko nepažįsta, nežino. Patenkame į neformalų pasaulį ir jame sutrinkame. Mes esame neurotipiški žmonės, o autistai – išskirtiniai savo neuro įvairove. Autizmo sindromas – labai platus, tad apie šiuos žmones negali vienareikšmiškai kalbėti. Kiekvienas skirtingas. Dviejų vienodų asmenybių nebūna, o autistai – dar labiau išskirtiniai. Jei kalbame apie penkis klasikinius pojūčius: rega, klausa, lytėjimas, skonis, uoslė, kurie pas autistus ypatingai išvystyti, tai jie turi ir šeštąjį. Šis pojūtis išskirtinis – tai gebėjimas jausti ar matyti širdimi. Labai gražiai tą nusako Antuano de Sen Egziuperi Mažasis princas sakantis, kad matyti galima tik širdimi. Autistai mato širdimi. Aš tai vadinu nušvitimu: tai nušvitę žmonės. Juos sutinkame teatro ir kino scenoje, tarp  profesionalių baleto šokėjų, dainininkų, kompozitorių. Kas nusprendė, kad šis pasaulis mūsų, t.y. sveikųjų? Esu tikras, kad ateitis priklauso autistams. Šiuolaikinis žmogus nebeturi laiko ilgam nuosekliam darbui, bet randame laiko betiksliam socialinių tinklų sekimui. Autistai dalyko esmę pagauna greičiau nei tradicinis žmogus. Draugauju su keliais jau suaugusiais autistais. Tarkim, vyksta paskaitos, diskusijos. Jie nekalba, bet viską fiksuoja, girdi. Ir vakare, mano nuostabai, parašo tokias gilias žinutes su savo pamąstymais, kad pasijaučiu prieš juos itin ribotas ir su jų turiniu šimtu procentų sutinku“,- sako brolis Benediktas.

Anot pranciškonų vienuolio, autistų būna įvairių: agresyvių, poetiškų, dainuojančių... „Visas spektras nuo 0 iki 360 laipsnių. Mūsų bendruomenėje yra vaikinas autistas, kuris pradėjo mokytis skambinti fortepijonu. Mano nuspausto klavišo skambesys visiškai kitoks negu jo. Mūsų vaikinui natos yra gyvos! Arba šokis. Jis neegzistuoja, kol nėra šokėjo. Tarp geriausių pasaulio šokėjų – yra ir autistų. Mano galva, jie geriausiai  perteikia šokį, nes jiems tai gyva. Kalbėti apie austistiško jaunuolio meilę nėra paprasta. Ji yra, bet mums – nesuvokiama, tikrai čia mūsų proto negana, turime jaust, kaip ir jie - širdimi. Žodžių jiems nereikia. Pagarsinti ar įvardinti savo mylimą objektą svarbu mums. Jiems – ne. Autisto meilė – jausmas žydintis viduje“,- sako brolis Benediktas.

Autentiškai mylėti

Pasak brolio Benedikto, jei autistai tampa agresyvūs, kaltę turi prisiimti visuomenė: „Lietuva autizmo kelyje vis dar pradžiamokslė ar net savamokslė, nes daugelį akivaizdžių tiesų mums vis dar sunku suvokti. Įsivaizduokite, jei autistas auga šeimoje, kur tėvai tikisi, kad „tai praeis“ ir po 5-6 metų ims kalbėti. To neįvyksta, nes tėvai neįdeda didelių pastangų. Liūdna, jeigu vieną dieną nutrūksta santykis tarp vaiko ir tėvų. Apskritai užauginti žmogų nėra paprasta, o jeigu tai autistiškas vaikas? Tėvams reikalinga visapusiška pagalba, kad nepradėtų vaiko slėpti nuo visuomenės. Šiandien aš esu jų pusėje, stengiuosi jiems pagelbėti, integruoti į Vilties miesto bendruomenę, kartu su jais augti. Apgriuvęs mūsų lietuviškas mentalitetas. Ir santykiai tarp žmonių apgriuvę. Mums reikia įvairių jausmų injekcijos. Labiausiai kultūrinės, galinčios pamaitinti mūsų dvasinį kūną. Muzika nerašoma tam, kad klausytum. Turi tapti jos atlikėju. Šokis nešokamas tik tam, kad žiūrėtum. Tu turi dalyvauti šokyje. Režisieriaus pareiga įtraukti žiūrovus bei leisti jiems pasijusti spektaklio dalyviais širdimi. Spektakliai - mūsų gyvenimas“.

„Ką aš galvoju apie meilę? Mokiniai mokyklose mokosi ne to, ko labiausiai reikia: vietoje to, kad analizuotų dėmesio vertus kūrinius, išgyventų meilę savo viduje, daugiau dėmesio skiriama pasiruošimui fizinei meilei - seksui. Jei aš savyje nekursiu emocijos – nesugebėsiu autentiškai mylėti. Daugiau dėmesio skirkime meilės emocijai: pasakokime jaunimui kaip gražu įsimylėjus nueiti pasigrožėti besileidžiančia saule ir išgyventi gražiausius jausmus. Auginkime gražias emocijas!“,- siūlo brolis Benediktas.

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ruošiasi Sergejaus Prokofjevo šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“, statomam pagal to paties pavadinimo Williamo Shakespeare'o kūrinį, premjerai. Žiūrovai Žvejų rūmuose ją išvys rugsėjo 17, 18, 19 dienomis.

Meninę spektaklio koncepciją kuria tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja (Rusija), šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis.

 

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Muzikinio teatro orkestro koncertas - Klaipėdos fakulteto 50-mečiui

Muzikinio teatro orkestro koncertas - Klaipėdos fakulteto 50-mečiui

Muzikinio teatro solistai stipendijų dėka atrado naujas galimybes

Muzikinio teatro solistai stipendijų dėka atrado naujas galimybes

Dautartų giminės kūrėjai Klaipėdai dovanojo dvi „Traviatas“, kurias skiria šeši dešimtmečiai istorijos

Dautartų giminės kūrėjai Klaipėdai dovanojo dvi „Traviatas“, kurias skiria šeši dešimtmečiai istorijos

„Romeo ir Džuljeta“: išvysti tokio šokio spektaklio Lietuvoje nesitikėta

„Romeo ir Džuljeta“: išvysti tokio šokio spektaklio Lietuvoje nesitikėta

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2020-12-06

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.