Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.01.11

Skelbiami pirmieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro emeritai

Sausio 18 dieną 18.30 valandą, prieš Zigmaro Liepinio operą „Paryžiaus katedra“ Žvejų rūmuose, pirmą kartą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijoje bus iškilmingai suteikti teatro emeritų vardai. Jais taps ilgamečiai Muzikinio teatro solistai - Jadvyga Grikšienė ir Viačeslavas Tarasovas!

„Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijoje - tai bus ypatinga diena, nes tądien gims nauja ir labai prasminga tradicija – garbingo teatro emerito vardo suteikimas ilgamečiams teatro kolektyvo nariams. Emerito vardas – tai profesinės veiklos įvertinimas, skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai. Džiaugiamės, kad galime pasveikinti ne vieną kūrybines aukštumas pasiekusį kolektyvo narį, įvertinti jų indėlį ir ilgametį nuoširdų atsidavimą prakilniai profesijai. Didžiuojamės, kad garbingi emerito vardai bus suteikti teatrui daugybę dešimtmečių paskyrusiems solistams Jadvygai Grikšienei ir Viačeslavui Tarasovui“,- sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Emerito garbės vardo suteikimas teatrų bendruomenėje – retas reiškinys, šis statusas labiau sietinas su akademine bendruomene, dvasininkija. Vis dėlto emeritų menininkų – ne tik solistų, bet ir dirigentų, režisierių, net vadybininkų – esama Niujorko Metropolitano operoje, Prahos ir kituose teatre. 2013 m. pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje teatro emerito garbės vardas buvo suteiktas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistui Virgilijui Noreikai.

Spektaklis stebins ir debiutais

Opera-melodrama „Paryžiaus katedra“ sausio 18-ąją į pragaištingų meilės jausmų upę panardins geriausius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro  solistus ir kviestinius atlikėjus. Solistė Rita Petrauskaitė įkūnys vieną mylimiausių savo vaidmenų - Esmeraldą, scenos džentelmenas Edmundas Kučinskas taps Kvazimodu. Klausysimės romantiškųjų Valdo Kazlausko (Frolo) ir Kęstučio Nevulio (Grenguaro), nuoširdžiosios Loretos Ramelienės (Giudulės). Nekantriai laukiame debiutų: solistas Eimantas Bešėnas pirmą kartą dainuos Febo partiją, Ernesta Stankutė - Flerdelisės, o Farshad Abbasabadi - Žibrono. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas  dirigento Giedriaus Vaznio.

Eimantas Bešėnas nuo 2023 m. sausio - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas. Jis studijavo dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. Algirdą Janutą bei prof. Virgilijų Noreiką, kur įgijo bakalauro (2017) ir magistro diplomus (2019) bei pedagogo kvalifikaciją. Stažavosi Madride (Ispanija). Dainininkas bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos orkestrais ir kameriniais ansambliais, Lietuvoje ir svetur atlikdamas įvairaus žanro vokalinę muziką – nuo senosios estrados, lietuvių kompozitorių bei užsienio klasikų kūrinių iki operos. Operos scenoje E. Bešėnas debiutavo dainuodamas teatro „Vilnius City Opera“ pastatymuose, kur sukūrė Jauno filistino vaidmenį C. Saint-Saënso operoje „Samsonas ir Dalila“ (2017) ir Čaplickio vaidmenį P. Čaikovskio vaidmenį „Pikų damoje“ (2019). Nuo 2021 m. E. Bešėnas dirba vokalo pedagogu Vilniaus mokytojų namų mišriame chore „Bel Canto“ (meno vadovas ir dirigentas Egidijus Kaveckas).

Esmeralda ir Kvazimodas

 „Esmeralda iš „Paryžiaus katedros” -  vienas mylimiausių mano vaidmenų. Z. Liepinio sukurta muzika įtraukia ir užburia savo įtaigumu ir paslaptimi. Vos pasigirdus pirmiesiems orkestro akordams pasineriu į gūdžiuosius viduramžius. Kiekvieną kartą atlikdama savo partiją dainuoju jautriai išgyvendama herojės jausmus. „Paryžiaus katedra” vėl ir vėl įtraukia į savo pasaulį, pilną aistrų, meilės, neapykantos, keršto ir mirties. Labai džiaugiuosi ir laukiu susitikimo su Z. Liepinio muzika, kuri užburia mus visus“, – sako solistė Rita Petrauskaitė. 

Džentelmeniškasis scenos riteris Edmundas Kučinskas nuo paauglystės svajojo ne tik dainuoti, bet ir vaidinti. Ir suvaidinti būtent Kvazimodą – pagrindinį Victoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“ veikėją. Populiaraus dainininko svajonę išpildė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. „Kvazimodo arijos - efektingos. Nebandau jų atlikti tradiciniu operiniu balsu, dainuodamas prisilaikau lengvo pop rock stiliaus. O pagrindinį dėmesį scenoje skiriu jausmui. Geriau tegu tobulai nesuskambės kuri nors nata, tačiau neleisiu žiūrovui suabejoti Kvazimodo meile“, – akcentuoja E. Kučinskas.

Dainininkas įsitikinęs, kad meilė – tai žmogaus motyvacija gyventi, variklis, vedantis mus į priekį, skatinantis siekti kilnių tikslų, karjeros, žmogiškosios laimės... Ji nepavaldi amžiui ar socialiniam statusui. Kita vertus, meilė yra ir liga, o kartais kone apsėdimas.

Linkėjimus siunčia kompozitorius

„Paryžiaus katerda“ vienas mėgstamiausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publikos spektaklių. Operą „Paryžiaus katedra“ sukūrė latvių kompozitorius Zigmaras Liepinis (g. 1952) – vienas ryškiausių, net skandalingiausių šiuolaikinių Latvijos menininkų. „Paryžiaus katedros“ premjera Latvijos nacionaliniame operos teatre įvyko 1997-ųjų balandį. Už šios operos sukūrimą Z. Liepinis apdovanotas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu, įvertintas Latvijos trijų žvaigždžių ordinu. Klaipėdoje ši opera buvo pastatyta dar 2005 metais.

Praėjusiais metais Klaipėdoje minit kompozitoriaus 70 metų jubiliejų, Z. Liepinis prisipažino, kad buvo sužavėtas klaipėdiečių dėmesiu jo sukurtai operai. Kompozitorius siunčia linkėjimus ir tikina, kad ilgas operos gyvavimas scenoje bei neblėstanti publikos meilė – jam pati gražiausia dovana. „Kiekvienam autoriui labai malonu, kad jo kūriniai rašomi ne dūlėjimui stalčiuose, o yra atliekami ir mėgstami publikos. Antraip kam muziką rašyti?...“, – sako kompozitorius.

Operos-melodramos sėkmę lėmė ne tik originali ir patraukli muzikinė operos kalba, bet ir XIX a. prancūzų romantiko V. Hugo romano ilgaamžiškumas bei šlovė. Įtaigi režisūra, nuoširdi artistų vaidyba sukrečia kiekvieną.

 

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai

Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai

Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

Istorijos dramas išgyvenęs sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

Kviečiame dalyvauti solistų perklausoje vaidmenims Philipo Glasso operoje „Kelionė“ gauti!

Kviečiame dalyvauti solistų perklausoje vaidmenims Philipo Glasso operoje „Kelionė“ gauti!

Į pirmą kartą Lietuvoje statomą Ph. Glasso „Kelionę“ kvies kūrėjų komanda iš Italijos

Į pirmą kartą Lietuvoje statomą Ph. Glasso „Kelionę“ kvies kūrėjų komanda iš Italijos

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.