Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2021.12.17

„Spragtukas“ - jaunų balerinų svajonių šokti Klaros partiją išsipildymas

Piotro Čaikovskio „Spragtukas“ žadina gražias viltis ne tik juo besigrožinčiai publikai. Jį šokantiems baleto artistams galimybė atlikti vaidmenis šiame spektaklyje – tai kone gyvenimo svajonės, karjeros vilčių išsipildymas.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Spragtuke“ kaip Klaros šiemet debiutuos dvi perspektyvios jaunos baleto artistės, kurioms šis vaidmuo – neeilinis įvykis jų gyvenime ir karjeroje. Vilniuje Klaros partiją pirmą kartą atliko Oleksandra Borodina. Klaipėdos Švyturio arenoje gruodžio 22 d. kaip Klara pirmą kartą prisistatys Iryna Suslo.

Kas nesvajoja tapti Klara?

Pasak Oleksandros Borodinos, „Spragtukas“ jai visų pirma asocijuojasi su žiemos, ypač Kalėdų meto, stebuklais. „Spragtuko“ dėka bet kuris žmogus turi galimybę, kad ir trumpam, grįžti į vaikystę. Klaipėdos „Spragtukas“ publikai pasakoja laimingą pasaką. Ji kiekvienam kitokia ir tuo pačiu teikianti dar daugiau gražių jausmų. Jūsų kiekvieno pasaulis – unikali laiminga pasaka. Būkite tikri“, – juokiasi ji.

„Pirmą kartą šį baletą išvydau scenoje, šokdama kordebalete. Tuo metu dar mokiausi baleto mokykloje. Manau, kad nėra mergaitės, kuri nesvajotų tapti Klara. Ir aš seniai svajojau pasimatuoti mergaitės Klaros vaidmenį ir pasijusti pasakos dalimi. Šis vaidmuo sudėtingas tiek aktoriniais, tiek gero fizinio pasirengimo reikalaujančiais niuansais. Juk vieno spektaklio metu pagrindinė veikėja turi parodyti visą išgyvenimų spektrą – nuo vaikiško naivumo, kaprizų iki jaunos merginos, patiriančios nuoširdžią pirmą meilę, jausmų“, – tikina O. Borodina.

Jaunoji baleto artistė sako, kad „Spragtuką“ sukūręs P. Čaikovskis – genijus, su kuriuo nepasiginčysi, nes jo muzika nepriekaištinga: „P. Čaikovskio muziką labai mėgstu. Kad ir kokį iš jo sukurtų baletų klausytum, visi nuostabūs, o „Spragtuko“ garsai tarsi perteikia publikai kiekvieną baleto veikėjų išgyvenamą emociją“.

Šiais metais O. Borodina drauge su kolega Romanu Semenenko buvo nominuoti „Auksiniams scenos kryžiams“ kaip geriausi 2020 metų šokėjai. Baleto artistai pripažinimo sulaukė po pasirodymo Roberto Bondaros sukurtame šokio spektaklyje „Faustas“ (pagal J. W. von Goethe‘s dramą). 2016 m. O. Borodina užėmė 1-ąją vietą festivalyje „Totem Dance Solo“ Kijeve bei tarptautiniame konkurse „Tanzolymp“ Vokietijoje, o 2018 m. šiame konkurse užėmė 3-ąją vietą. 2018 m. ji tobulino šokio techniką „M&G“ tarptautinėje baleto vasaros mokykloje Drezdene. 2020 m. baigė baleto specialybę Kijevo Serge’o Lifario choreografijos kolegijoje ir nuo to laiko dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT). Tarp svarbiausių jos vaidmenų, sukurtų KVMT, galima paminėti Sokoliną („Altorių šešėly“, chor. Aurelijus Liškauskas), Drebulę (E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“, chor. Martynas Rimeikis), Margaritą („Faustas“, chor. Robert Bondara), Džuljetą („Romeo ir Džuljeta“, chor. Kirill Simonov).

Garbė ir atsakomybė

Pasak Irynos Suslo, „Spragtukas“ – metų sandūros stebuklas, kai mergaitei padovanotas medinukas virsta svajonių princu. „Svajonių išsipildymas – tai džiaugsmas ir laimė, tarsi įsikūnijęs naujametinis stebuklas. Prisimenu, pirmą kartą išvydau spektaklį „Spragtukas“ būdama dar visai maža. Mane į spektaklį, rodytą Ukrainos nacionaliniame operos ir baleto teatre Kijeve, nusivedė močiutė. Manau, kad kiekvienas teatras repertuare tiesiog privalo turėti „Spragtuką“, kuris padeda tinkamai pasitikti gražiausias šventes. „Spragtukas“ – tai spektaklis, kuriame šokti svajoja kiekvienas baleto artistas, tad man didelė garbė ir atsakomybė šokti pagrindinės veikėjos Klaros partiją. Juk man patikėta misija perteikti choreografo sumanymus ir kompozitoriaus muzikoje užkoduotas emocijas ir mažiems, ir dideliems žiūrovams“, – sako jaunoji baleto artistė.

I. Suslo pasakoja, kad Klaros partija pasižymi sudėtingumu. „Klara spektaklio metu patiria daugybę įvairiausių išgyvenimų. Ne visi jie pozityvūs. Reikia įdėti daug jėgų, norint įtikinamai pavaizduoti baimę ir kitus negatyvius jausmus. Ruoštis šiai partijai pradėjau nuo apmąstymų, įsijautimo į mažos mergaitės, pakliuvusios į nepažįstamą, bauginantį pasaulį, pojūčius. Labai padeda P. Čaikovskio sukurta muzika: ji nuolat skamba repeticijų metu. Atliekant šią partiją, reikia geros klasikinio šokio technikos ir puikios fizinės formos. Be šių komponentų nepavyks atlikti publikos taip laukiamų ir spektaklio ašimi tapusių baleto numerių. Baletas reikalauja tikslaus ir gryno atlikimo, antraip kiekvienas galėtų būti baleto artistu, o ši profesija nebūtų tokia išskirtinė ir aukštai vertinama“, – teigia baleto artistė.

Svarbiausi I. Suslo vaidmenys KVMT: Sokolina („Altorių šešėly“, chor. Aurelijus Liškauskas), Eglė (E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“, chor. Martynas Rimeikis), Elena („Faustas“, chor. Robert Bondara), Solistė (G. B. Pergolesi „Stabat Mater“ / I. Stravinskio „Šventasis pavasaris“, chor. Edward Clug).

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Iškilmingas baleto gala koncertas žada šokio puotą

Iškilmingas baleto gala koncertas žada šokio puotą

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro stilius atsikartoja ir dizainerės Agnės Kuzmickaitės kurtuose darbuotojų drabužiuose

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro stilius atsikartoja ir dizainerės Agnės Kuzmickaitės kurtuose darbuotojų drabužiuose

„Šventojo pavasario“ istoriją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje pasakos ir pasipilantis vanduo

„Šventojo pavasario“ istoriją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje pasakos ir pasipilantis vanduo

Žiūrovų laukia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasos

Žiūrovų laukia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasos

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.