Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2023.04.27

Tarptautinis Klaipėdos festivalis: trys nuostabūs ypatingų premjerų ir saulėlydžio palytėti vasaros vakarai

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vasarą vėl visus pakvies į senąjį Klaipėdos elingą, kur liepos gale ir rugpjūtį publikos lauks trys nuostabūs ypatingų premjerų ir saulėlydžio palytėti penktadieniai. III-iasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis pristatys Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui dedikuotą istorijų operą „Klaipėda“, videografinį spektaklį pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ ir koncertą „Karo ir taikos dainos“. Į festivalio atidarymo koncertą, nepaisant karo zonai taikomų ribojimų, žada atvykti Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras.

 

Vienu pagrindinių tarptautinio Klaipėdos festivalio akcentų, kaip nepaliauja kartoti vis naujiems iššūkiams Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvą įkvepianti vadovė Laima Vilimienė, išlieka KVMT puoselėjama tradicija kasmet šioje istorinėje miesto vietoje parodyti spektaklį, skirtą Klaipėdos miesto gimtadieniui. 2020 m. šiai progai, o sykiu ir muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai paminėti, KVMT čia pristatė vokiečių genijaus Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą. Premjera pranoko drąsiausius lūkesčius: „Skrajojantis olandas“ su tokiu pasisekimu įplaukė į neužšąlantį Klaipėdos kultūros uostą, kad buvo įvardytas ryškiausiu Lietuvos teatro reiškiniu. Rodytas dar dvejus metus pirmajame ir antrajame Klaipėdos festivaliuose, taip pat Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje ir tarptautinėje platformoje „OperaVision“, „Skrajojantis olandas“ savo įspūdingus pasirodymus Klaipėdos uoste jau baigė. Tuo tarpu senasis elingas ir toliau suteikia natūralias dekoracijas bei koncertų aikštelę kitiems didiesiems festivalio projektams – operų ir šokio spektaklių pastatymams, kitų žanrų stambių formų veikalų teatralizuotoms inscenizacijoms bei pasaulinę šlovę pelniusių solistų koncertams su KVMT simfoniniu orkestru.

 

Liepos 28 d. 20 val. šiųmetį festivalį pradės koncertas „Karo ir taikos dainos“. Tai bendras Klaipėdos valstybinio muzikinio ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatrų projektas. Programą atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras, diriguojami Sergijaus Didoko. Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, „programoje skambėsiantys lietuvių ir ukrainiečių kompozitoriai kūriniai kvies susimąstyti apie taiką, už kurią mokama brangiausia kaina. Tačiau repertuaras vis dar derinamas, nes iki šiol buvo planuojama, kad atvyks visas Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras, bet įsigaliojus naujiems ribojimams, choro vyrai nebegali išvykti iš šalies. Visgi, nenustojame tikėti, kad bent dalis choro atvyks“. Būkime kartu iki pergalės!

 

Rugpjūčio 4 d. 21.30 val. bus pristatyta istorijų opera „Klaipėda“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Ją KVMT užsakymu sukūrė net keturi Klaipėdos kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą trijų skirtingų veiksmų operai parašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė. Operos centrinės ašys – Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančias sąvokos – žmonės, tikėjimas, kalba. „Ši opera įspūdinga savo masteliu, nes ją kuria net keturi kompozitoriai. Ji išskirtinai klaipėdietiška. Šiam projektui pradėjome ruoštis prieš dvejus metus, kompozitoriai muziką rašyti baigė visai neseniai, o ką tik savo vizijas pristatė režisierius G. Padegimas bei scenografė ir kostiumų dailininkė B. Ukrinaitė. Prasideda pats intensyviausias operos gimimo etapas“, – pasakojo L. Vilimienė.

Libretas istorijų operai „Klaipėda“ – nebe pirmas A. Juozaičio kaip dramaturgo prisilietimas prie Klaipėdos krašto istorijos. 2015 m.  jis parašė pjesę „Karalienė Luizė“, kurią Klaipėdos dramos teatre pastatė tas pats Gytis Padegimas, kuris dabar ėmėsi statyti ir naująją istorijų operą. Tame pačiame spektaklyje jam talkino ir scenografė bei kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė. Įdomus sutapimas! Metais vėliau A. Juozaitis parašė miesto epą „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, dar vėliau istorinę dramą apie Imanuelį Kantą. A. Juozaitis, operos librete pasakojantis apie XX a. pradžios įvykius ir Mažosios Lietuvos asmenybes, kurių pastangomis Klaipėdos kraštas galiausiai buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos po bene penkių šimtų metų Kryžiuočių ordino ir Prūsijos valdžioje, sako, kad jam, kaip Klaipėdoje gyvenančiam filosofui ir rašytojui  labai svarbus Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis. „Pasaulį purto globalios problemos, o viskas prasideda nuo lokalių. Kultūrai vis dar per mažai skiriame dėmesio“, – tikina jis.

Beje, istorijų operoje „Klaipėda“ šalia istorinių asmenybių, bus ir tokių, kurios pasirodo lyg „vietos dvasios“ įsikūnijimai, kaip, pavyzdžiui, mergina vardu Mėmelė. Keistas sutapimas: veikėja tuo pačiu vardu paminėta ir Sigito Benedikto Jurčio parašytame librete Alvido Remesos oratorijai „Sakmė apie Mėmelburgą“, kurios premjera pernai prasidėjo Klaipėdos festivalis ir buvo paminėtos miesto įkūrimo 770-osios metinės.

Pirmajame istorijų operos „Klaipėda“ veiksme susipažinsime su pirmais septyniais iš gausaus kūrinio veikėjų būrio. Tarp jų – tokios žinomos Mažosios Lietuvos istorinės asmenybės kaip spaustuvininkas Martynas Jankus ir jo duktė, evangelikų kunigas Vilius Gaigalaitis, iš Didžiosios Lietuvos atvykęs buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys, rašytoja Ėvė Simonait (Ieva Simonaitytė). Veiksmo pabaigoje įtvirtinamas tikslas – Mažosios Lietuvos susijungimas su Didžiąja Lietuva. Visa tai vyksta 1922 metų šv. Kalėdų išvakarėse, Mažosios Lietuvos kaime. „Visi laukia šventės, tad muzika daugiausia šviesi, mažorinė, viltinga. Esu labai dėkinga likimui, kad man jis skyrė rašyti muziką būtent pirmam veiksmui. Juk būtent čia užgimsta pasiryžimas kovoti. Daug nuorodų kūrybai radau librete, tad čia išgirsite ir garsios giesmės „Dieve arčiau tavęs“, Mažosios Lietuvos liaudies dainų fragmentus, o visa tai atlieps vienai iš operos temų – religija. Rašydama šią muziką atsižvelgiau ir į atlikimo vietą – elingą, po atviru vasaros dangumi: vengiau smulkių faktūrų, ryškinau kulminaciją. Nuoširdžiai dėkoju Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kad ši opera sujungė daug skirtingų kompozitorių ir kūrėjų“, – pasakojo pirmojo veiksmo muzikos kūrėja Loreta Narvilaitė. Teatro vadovė Laima Vilimienė akcentavo, kad viena iš operos sumanymo siekiamybių buvo pabrėžti, kokiais talentingais kūrėjais turtingas šis kraštas bei suteikti jiems galimybę skleistis.

Antrasis istorijų operos „Klaipėda“ veiksmas prasideda 1923 m. sausio 6-ąją, per Trijų Karalių šventę. „Man ši tema labai įdomi dėl istorinio unikalumo ir, žinoma, dėl to, kad jau seniai esu klaipėdietis, pažįstu šio krašto etninę ir bažnytinę muziką, o svarbiausia – ši muzika kažkokiu būdu tapo man artima,“ – apie šio veiksmo muzikines inspiracijas kalbėjo kompozitorius Vladimiras Konstantinovas. Beje, šis kompozitorius parašė ir operos prologą bei epilogą. „Rašydamas penkių minučių prologą ir maždaug tiek pat trunkantį epilogą užtrukau ilgiau nei kurdamas muziką visam antram veiksmui. Sujungti ir tarsi apžvelgti keturių skirtingų kūrėjų muziką – kur kas sudėtingesnis uždavinys“, – pripažįsta žinomas kompozitorius, KVMT vyriausiasis chormeisteris V. Konstantinovas.

Muziką trečiajam operos veiksmui sukūrė du Klaipėdoje jau kelis dešimtmečius gyvenantys kompozitoriai ir garsų menininkai Kristijonas Lučinskas (Driezhas) bei Donatas Bielkauskas (Donis). Jų kuriamose scenose gyvas orkestro skambesys jungiamas su iš anksto įrašytu elektroninės muzikos garso takeliu. Pasak K. Lučinsko, trečiajame veiksme skambės ir pats miestas: „tai įvairiausi mus supantys vietos garsai ir net vibracijos, kurių įprastai negirdime, bet galime fiksuoti specialiais mikrofonais.“ Pasitelkdami naująsias garsų kūrimo ir apdorojimo technologijas, abu menininkai iš įvairios kilmės akustinės medžiagos dėlioja daugiasluoksnį operos trečiojo veiksmo muzikinį audinį. Šiuolaikinės operos tendencijomis besidomintis D. Bielkauskas teigė vengęs šventinio patoso ir rėmęsis labiau subjektyviu istorinių įvykių vertinimu: „Norėtųsi, kad ir ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis.“

 

Rugpjūčio 11 d. 22.30 val. elingo erdvę užvaldys ir ją beveik neatpažįstamai transformuos videografinis spektaklis pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“. Premjerą rengia „Skrajojančio olando“ režisierius Dalius Abaris, būtent už senajame elinge pristatytą Richardo Wagnerio operos režisūrą 2021 m. įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“. „Carmina Burana“ kuria patyrusi komanda: muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, videografas Martynas Norvaišas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

„Nei statant „Skrajojantį olandą“, nei dabar, galvojant apie „Carmina Burana“ pastatymą, nebuvo ir nėra tikslo kažkaip specialiai stebinti žiūrovą. Dirbant atvirose erdvėse, manau, svarbiausias tikslas – surasti sprendimą, kad scenovaizdis ir visas spektaklio turinys derėtų arba specialiai kontrastuotų su aplinka, bet svarbiausia – megztų ryšį su ja. Jei ne, koks tikslas statyti spektaklį specifinėje erdvėje? Juk tam yra pritaikytos, specializuotos teatro scenos. Manau, stebinti turėtų visuma: dinamiška ir efektinga C. Orffo muzika, o „Carmina Burana“ tarsi sukurta skleistis šioje erdvėje, nes tam idealiai tinka savo forma, didingumu, net trukme. Milžiniškos senojo elingo konstrukcijos, įspūdingo dydžio choras apjungsiantis Kauno valstybinį ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorus, teatro orkestras, solistai, mimanso artistai. Jau vien to pakaktų, kad „Carmina Burana“ kurtų įspūdį, o mes su talentingąja scenografe Sigita Šimkūnaite pasistengsime šią visumą suvaldyti ir įvilkti į viską apjungiantį rūbą. „Carmina Burana“ pristatysime tarsi pabrėždami elingo šoninį vaizdą ir taip kitu kampu publikai parodydami galingas jo metalo konstrukcijas“, – pasakojo režisierius D. Abaris. Scenos vietos pakeitimas leis į elingą šią vasarą pakviesti dar daugiau žiūrovų. Žinant, kaip greitai dingsta vos prekyboje pasirodę bilietai, delsti nevertėtų.

 

KVMT inf.

Martyno Aleksos nuotr.

Šviežiausios naujienos
Paskutinėmis pavasario dienomis – atvirų durų dienos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Paskutinėmis pavasario dienomis – atvirų durų dienos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

INTERVIU „Vivat, Maestro!“ – KVMT garbės dirigentas Stanislavas Domarkas pasitinka 85-ąjį jubiliejų

INTERVIU „Vivat, Maestro!“ – KVMT garbės dirigentas Stanislavas Domarkas pasitinka 85-ąjį jubiliejų

Gdansko Baltijos opera kitąmet Klaipėdoje parodys Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“

Gdansko Baltijos opera kitąmet Klaipėdoje parodys Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“

„Pulko duktė“ į sceną sukvies žinomus šalies solistus

„Pulko duktė“ į sceną sukvies žinomus šalies solistus

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.