Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
person profile image

Profilis

Alvidas Remesa

Alvidas Remesa (g. 1951 Kaune) – kompozitorius, vargonininkas, pedagogas, muzikos psichoterapeutas. Vaikystėje mokėsi groti smuiku, vėliau baigė Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos (dabar Konservatorija) kompozicijos skyrių. Besimokydamas išbandė įvairiausius darbus: Kaune dirbo laiškininku, pagalbiniu darbininku mėsos kombinate, muzikos instrumentų remontininku Kretingos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate. 1983 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigė prof. Vytauto Laurušo kompozicijos klasę. Po studijų įsikūrė Klaipėdoje, kur dėstė muzikos istorijos ir teorijos disciplinas Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (1983–1995), vėliau Klaipėdos universiteto Menų fakultete (1995–2004 m., nuo 1994 m. – docentas). 1997 m. Klaipėdos universitete įkūrė Muzikologijos institutą, buvo pirmasis jo direktorius (1997–1998).

Atgimimo laikotarpiu A. Remesa taip pat studijavo teologiją, gilinosi į bažnytinės muzikos istoriją, muzikos liturgiją, grigališkąjį choralą. Jis yra įvairių Lietuvos ir užsienio visuomeninių organizacijų narys, jo veiklos barai itin platūs. Nuo 1987 m. – pranciškonų pasauliečių ordino narys (br. Jeronimas OFS), vienas Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino atkūrėjų ir pirmasis vadovas (1988–1998). 1989 m. atkūrė Šv. Cecilijos draugiją, iki 1999 m. buvo jos pirmininkas, surengė aštuonis vaikų bažnytinių chorų festivalius. Dirbdamas Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčios vargonininku (1990–2002) rūpinosi Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekos dingusių senovinių knygų, rankraščių grąžinimu (1990–1993), rengė vargonininkų kursus, tarptautinius vargonų muzikos festivalius ir konferencijas, atliko daugiau kaip 700 mišių mišriam chorui ir vargonams. Sudarė sakralinės muzikos, muzikos liturgijos, bažnytinės muzikos improvizacijos, kūrybos ir improvizacijos, mokslo metodines programas aukštosioms mokykloms. Šias disciplinas dėstė Klaipėdos universiteto Menų fakultete, Telšių kunigų seminarijoje (1991–93), Lietuvos muzikos akademijoje Vilniuje (1994–96), Šv. Antano kolegijoje Kretingoje (1999–2000).

A. Remesa paskelbė daugiau kaip 70 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių pranciškoniškos muzikologijos klausimais, daugelį metų redagavo pranciškoniškus ir katalikiškus leidinius. Jo dėka buvo atkurtas pasaulio lietuvių kultūrinis religinis žurnalas „Šv. Pranciškaus varpelis“ (nuo 1995 m. – „Pranciškonų pasaulis“), įsteigtas Lietuvos katalikų mokslų akademijos Klaipėdos skyrius (1991). 1995–99 m. jis buvo LKMA Klaipėdos skyriaus leidžiamo mokslo metraščio „Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra“ redaktorius. Parašė bažnytinės muzikos teorijos, praktikos ir istorijos vadovėlį (1991), vadovėlius „Grigališkojo choralo pagrindai“ ir „Sek manimi“ (abu 1995), išleido poezijos rinktinę „Žuvys“ (2000).

Dar viena svarbi A. Remesos mokslinės ir visuomeninės veiklos sritis – muzikos psichoterapija. Kaip muzikos terapeutas stažavo Jungtinėse Amerikos Valstijose (1992), Austrijoje (1999), dirbo Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje (1999–2004), čia įrengė du muzikos terapijos kabinetus. Konsultuodamasis su psichiatrijos specialistais sukūrė kompozicijų psichikos ligoniams, sveikatingumo siekiantiems pacientams, kuriose psichika stimuliuojama pasitelkiant muzikinius intervalus, ritmus, instrumentuotę, dermes ir kt. muzikos elementus. 2001 m. įkūrė Respublikinį muzikos psichoterapijos centrą prie Klaipėdos psichiatrijos ligoninės, jam vadovavo (2001–04), surengė keturias respublikines konferencijas tema „Muzika ir kūryba psichoterapijoje“. Įkūrė asociaciją „Muzikos terapijos sveikatingumo centras“ Druskininkuose (2004–2010), ten pat dirbo biomuzikos terapeutu (2006–10). 2005–2010 m. dirbo bažnyčios choralistų ansamblio vadovu ir vargonininku Pilnų namų bendruomenės priklausomybių centre Panaroje (Varėnos raj.).

Šiuo metu savanoriauja kaip vargonininkas Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne ir muzikos pshichoterapeutas Šv. Pranciškaus onkologijos centre.

A. Remesa sukūrė daugiau kaip 120 įvairaus žanro kūrinių – pradedant dainomis, chorinėmis kompozicijomis ir baigiant simfonijomis bei scenine muzika, tačiau reikšmingiausią kūrybos dalį sudaro bažnytiniai opusai. Jie dažnai skamba Lietuvoje, Europos šalyse ir JAV, leidžiami Lietuvos bei užsienio leidyklose. Kompozitoriaus sakralinė muzika skamba Lietuvos ir centrinės Europos katalikų bažnyčiose, taip pat Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Anglijos protestantų, Graikijos ortodoksų šventovėse.

Ankstyvuoju kompozitoriaus kūrybos laikotarpiu jo muzikoje vyravo tradiciniai neoklasicizmo bruožai, polistilistika, paįvairinta populiariosios muzikos elementais (pvz., kamerinėje operoje „Pakeisti širdį širdimi“). Daugiadalės kompozicijos ar ciklai grindžiami monoteminiu principu, juose dažniausiai atsiskleidžia nuosekli kūrinio idėjos plėtotė. Kompozitorius mėgsta šiuolaikiškai interpretuoti folklorą, bažnytinėje muzikoje – grigališkojo choralo, liturginės muzikos elementus, kurie subtiliai supinami su šiuolaikinės muzikos kalbos priemonėmis. Ir bažnytiniuose, ir pasaulietiniuose A. Remesos opusuose ryškūs pranciškoniško pamaldumo simboliai ir temos – paties Šv. Pranciškaus asmenybė, jo sukurtos giesmės, stigmų slėpinys, rožinio (septynių Švč. Maergelės Marijos džiaugsmų) slėpinys, pranciškonų kryžius, maldos ir kt. Tarp svarbesnių kompozitoriaus kūrinių galima paminėti poemą „Paskutinė vakarienė“ simfoniniam orkestrui (1983), Sonatą vargonams „Dialogai“ (1983), Koncertą valtornai ir styginių orkestrui (1984), kamerinę operą „Pakeisti širdį širdimi“ (Jono Mačiukevičiaus libretas, 1985), „Paprastą Requiem“ mišriam chorui, dviem solistams, vargonams ir instrumentiniam ansambliui (pagal Edmondo Kelmicko žodžius, 1986), baletą vaikams „Raudonodžių vadas“ (Povilo Fokino libretas, 1988), oratoriją „Šv. Pranciškus Asyžietis“ 4 solistams, mišriam ir vaikų chorams, simfoniniam orkestrui ir vargonams (pagal Vinco Gidžiūno ir Leono Andriekaus tekstus, 1991), „Himną Šventajam Tėvui“ (1992, skirtą popiežiaus Jono Pauliaus II sutikimui Lietuvoje), septynias Grigalines mišias (visos 1993), „Choralą sausio tryliktajai“ vyrų chorui ir varpams arba kameriniam orkestrui (1994), simfoninę variaciją M. K. Čiurlionio preliudo fortepijonui, op. 7 Nr. 4, tema (1995), 7 simfonijas (Nr. 1 „Universitas“, 1996; Nr. 2, 1997, Nr. 3, 1998; Nr. 4 „Ecce homo“, 1999, Nr. 5 „Atradimai“, 2004, Nr. 6 „Prisikėlimas“, 2011;  Nr. 7 Simfonija-oratorija „In Assumptione BMV“, 2016), „Ežero preliudą“ (1986) ir „Septynis Kristaus žodžius“ klarnetui solo (1992), ciklus fortepijonui „Stigmos“ (1987) ir „Sakramentalijos“ (1998).

Su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru kompozitorių sieja ilgametė draugystė, besitęsianti dar nuo jo kamerinės operos „Pakeisti širdį širdimi“ premjeros (1985) Klaipėdos liaudies operoje. Vėliau čia buvo pastatytas baletas vaikams „Raudonodžių vadas“ O.Henry novelių motyvais (1989). Nuo 1996 m. prasidėjo glaudus kompozitoriaus bendradarbiavimas su ilgamečiu KVMT vadovu ir dirigentu (dabar garbės dirigentu) prof. Stanislavu Domarku, kuris dirigavo visų septynių A. Remesos simfonijų premjeras.

Spektakliai:
  • Kompozitorius - SAKMĖ APIE MĖMELBURGĄ (Premjera 2022.08.01)
Straipsniai

Poznanės publikai – visus įmanomus apdovanojimus Lietuvoje pelnęs šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“

„Dona Kichotė“: žmogiškumo ieškota smėliu užpiltoje scenoje

„Buratinas“ užbūrė publiką net nesulaukus premjeros

Klaipėdos publikai pristatytas su didele meile „išskaptuotas“ „Buratinas“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2022-10-09

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.