Andrius Stasiulis

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema

Teatro Vadovas
- Teatro vadovo pavaduotojas menui
  - Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
  - Orkestro tarnyba
  - Choro tarnyba
  - Baleto tarnyba
- Teatro vadovo pavaduotojas
  - Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
  - Pastatymų
    tarnyba
    - Sceną aptarnaujantis skyrius
    - Gamybos skyrius
  - Ūkio skyrius
- Buhalterinės apskaitos
  skyrius
- Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
  - Rinkodaros tarnyba
    - Reklamos
      ir pardavimų
      skyrius
    - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
    - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
- Strateginio
  ir investicijų
  valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius		Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba	Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius	Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas

Teatro vadovo pavaduotojas menui
- Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
- Orkestro tarnyba
- Choro tarnyba
- Baleto tarnyba

Teatro vadovo pavaduotojas Buhalterinės apskaitos skyrius


Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius	Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius	Ūkio skyrius

Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
- Rinkodaros tarnyba
  - Reklamos
    ir pardavimų
    skyrius
  - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
  - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius

Strateginio
ir investicijų
valdymo skyrius

Andrius Stasiulis

Andrius Stasiulis kuria šviesų dizainą ir vaizdo architektūrą, pasitelkdamas moderniausias šviesų ir lazerių technologijas. Bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos muzikiniais teatrais, klasikinės ir populiariosios muzikos atlikėjais, festivalių, parodų ir konferencijų rengėjais.

Karjerą pradėjo 2010 m. Lietuvos rusų dramos (dabar Vilniaus senajame) teatre, tais pačiais metais prisijungė prie Menų fabriko Loftas komandos kaip apšvietimo dizaineris. 2012 m. buvo pakviestas dirbti į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą šviesų pulto operatoriumi. Nuo 2013 m. dirba „Vilnius City Opera“ (nuo 2014 m. – šviesų skyriaus vadovas). Čia sukūrė šviesų dizainą C. Saint-Saënso operai „Samsonas ir Dalila“ ir parodai „Iš tos operos“ MO muziejuje, taip pat dirbo šviesų dailininko Eugenijaus Sabaliausko asistentu statant operas W. A. Mozarto „Visos jos tokios“, G. Verdi „Trubadūras“, E. Humperdincko „Jonas ir Greta“, G. Puccini „Toska“ ir Marijaus Adomaičio elektroninę operą „e-Carmen“. 2018 m. kūrė šviesų dizainą Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pastatytai Laimio Vilkončiaus roko operai „Eglė“.

Nuo 2018 m. bendradarbiauja su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, čia sukūrė šviesų dizainą E. Balsio operai „Kelionė į Tilžę“ (2019), R. Wagnerio operai „Skrajojantis olandas“ (2020), G. Donizetti operai „Pulko duktė“ (2021), A. Dvořáko operai „Undinė“ (2022), šokio projektams „Dėmesio! Baletas“ (2020, 2021), šokio spektakliui „Romeo ir Džuljeta“ pagal S. Prokofjevo baletą (2021), šokio spektaklių triptikui „Doną Kichotė“ (2022), už kurį pelnė „Auksinį scenos kryžių“ (2023). 2023 m. kūrė šviesų dizainą III Klaipėdos festivalio premjeroms – istorijų operai „Klaipėda“ ir videografiniam spektakliui pagal C. Orffo kantatą „Carmina Burana“ (2023).

Kūrė šviesų dizainą Lino Adomaičio turui „Vandenynai“, hiphopo grupės „Lilas ir Innomine“ koncertams ir turui „Viskas“, akordeonininko Martyno Levickio turams „365“ ir „Cinema“, taip pat festivaliui „Midsummer Vilnius“ (2019, 2020), konferencijai LOGIN (2020), „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoms (2020, 2021), mados festivaliui „Mados infekcija“ (2022, 2023), programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ uždarymo renginiui „Sutartis“ ir daugeliui kitų projektų. Drauge su Eugenijumi Sabaliausku – Marijaus Adomaičio (Ten Walls) turams „Queen“ ir „Lights for the dreams“, koncertams su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru „Ten Walls Symphony“. Bendradarbiaudamas su videografu ir 3D vaizdo projekcijų dailininku Linartu Urniežiu, kūrė vaizdo architektūrą elektroninės šokių muzikos renginių ciklams „Next Station“ ir „Spring Break“ Vilniaus traukinių depe, šviesų ir lazerių kompozicijas 3D projekcijoms ant vandens Neries upėje Sostinės dienoms Vilniuje (2020, 2021).

Spektakliai:

Šviesų dailininkas - Eduardas Balsys KELIONĖ Į TILŽĘ (Premjera 2019.11.22)
Šviesų dailininkas - „Dėmesio! Baletas 2020“
Šviesų dailininkas - Richard Wagner SKRAJOJANTIS OLANDAS (Premjera 2020.08.01)
Šviesų dailininkas - Sergej Prokofjev ROMEO IR DŽULJETA (Premjera 2021.09.17)
Šviesų dailininkas - DĖMESIO! BALETAS 2021 (Premjera 2021.04.29)
Šviesų dailininkas - Gaetano Donizetti PULKO DUKTĖ (Premjera 2021.11.12)
Šviesų dailininkas - Antonín Dvořák UNDINĖ (Premjera 2022.02.25)
Šviesų dailininkas - Edukacinis spektaklis: Gaetano Donizetti opera PULKO DUKTĖ (Premjera 2022.01.28)
Šviesų dailininkas - DONA KICHOTĖ (Premjera 2022.11.11)
Šviesų dailininkas - Pažintis su opera PULKO DUKTĖ (Premjera 2022.11.15)
Šviesų dailininkas - Pažintis su DONA KICHOTE (Premjera 2023.02.08)
Šviesų dailininkas - KLAIPĖDA (Premjera 2023.08.04)
Šviesų dailininkas - Carl Orff CARMINA BURANA (Premjera 2023.08.11)
Šviesų dailininkas - Teatro atidarymo gala koncertas (Premjera 2024.04.20)
Šviesų dailininkas - Mažasis spektaklis KLAIPĖDA (Premjera 2024.03.07)
Šviesų dailininkas - Philip Glass KELIONĖ (Premjera 2024.10.04)
Šviesų dailininkas - LEGENDA (Premjera 2024.11.29)
Šviesų dailininkas - REVERB'AS (Premjera 2024.08.02)
Šviesų dailininkas - A LA LUNA (Premjera 2024.08.10)
Šviesų dailininkas - UGNIES IR VANDENS MUZIKA (Premjera 2024.08.14)

Straipsniai

03.28

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Sužinoti daugiau

04.05

Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos

Sužinoti daugiau

04.08

„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“

Sužinoti daugiau

04.15

85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.

Repertuaras ir bilietai