Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
person profile image

Profilis

Audronė Juozauskaitė
Teatro vadovės pavaduotoja menui

Audronė Juozauskaitė – pianistė koncertmeisterė, meno vadybininkė, vargonininkė, giesmių kūrėja ir atlikėja. Palangos S. Vainiūno muzikos mokyklos ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos auklėtinė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), kur 1998 m. įgijo pianistės solistės bei pianistės koncertmeisterės magistro diplomus; 2018 m. ten pat baigė meno vadybos magistrantūrą. Jos diplominis darbas „Operos solistų vadybos Lietuvoje ypatumai“ yra pirmoji išsami plačios apimties tyrimu paremta studija, nagrinėjanti šiandieninės operos solistų vadybos problematiką ir poreikius Lietuvoje.

1999–2013 m. dirbo LMTA dainavimo katedros koncertmeistere asistente prof. Eduardo Kaniavos, prof. Irenos Milkevičiūtės, prof. Sigutės Stonytės, prof. Vytauto Juozapaičio, doc. Deivido Staponkaus klasėse. 2000–2002 m. – Zalcburgo (Austrija) universiteto „Mozarteum“ vasaros akademijos koncertmeisterė prof. Lilianos Sukis ir prof. Alexandra‘os Althoff klasėse. 2008 m. drauge su prof. D. Staponkumi vedė meistriškumo kursus Veimaro aukštojoje muzikos mokykloje.

2010 m. Lonigo (Italija) vykusiame tarptautiniame forume-konkurse „Musical Performance and Pedagogics“ tapo I vietos laureate akomponavimo meno nominacijoje. 2011 m. apdovanota LR Prezidentės padėkos raštu už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

A. Juozauskaitė akompanuoja daugeliui žymių Lietuvos operos solistų, tarp jų Eduardui Kaniavai, Lietuvos nacionalinės premijos laureatams I. Milkevičiūtei, V. Juozapaičiui, Vladimirui Prudnikovui, solistams Edgarui Montvidui, Vaidui Vyšniauskui, Juditai Leitaitei, Liudui Mikalauskui, Merūnui Vitulskiui ir daugeliui kitų. A. Juozauskaitė ne sykį buvo šviesios atminties operos solisto, Nacionalinės pažangos premijos ir Lietuvos nacionalinės premijų laureato, Virgilijaus Noreikos scenos partnerė.

Kaip koncertmeisterė su Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Lietuvos muzikų rėmimo fondo, Lietuvos muzikų sąjungos rengiamais koncertais aplankė daugelio Lietuvos miestų ir miestelių koncertų sales, kultūros namus, mokyklas, bažnyčias, globos įstaigas. Žymesni koncertai už Lietuvos ribų vyko Ankaros (Turkija) universiteto koncertų salėje (1999), Londono (Jungtinė Karalystė) „St. John’s Smith Square“ (2000), Zalcburgo (Austrija) „Wiener Saal“ (2000–2002), Čekijos filharmonijos Mažojoje salėje (2003), Latvijos nacionaliniame operos teatre (2008), Galinos Višnevskajos operinio dainavimo centro salėje ir Kremliaus Suvažiavimų rūmuose Maskvoje (Rusija, abu 2009); dalyvauta Uzedomo (Vokietija), „Sugrįžimų“ festivalių koncertuose Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus rotušėje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. 2012 m. Vilniaus festivalio kvietimu drauge su bosu-baritonu Almu Švilpa parengė ir atliko rečitalio programą „Septyni persikūnijimai“. 2018 m. akompanavo argentiniečių tenorui Jose Curai XX-ojo Šanchajaus (Kinija) festivalio gala koncerte.

2003–2018 m. A. Juozauskaitė vadovavo Spektaklių planavimo tarnybai LNOBT. Nuo 2018 m. dirba Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotoja menui. A. Juozauskaitė yra viena iš šio teatro parengtų pasaulinių premjerų – Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ ir istorijų operos „Klaipėda“ idėjos autorių ir iniciatorių.

2005 m. pagal Europos Sąjungos Leonardo da Vinči koordinavimo paramos fondo programą muzikinio teatro vadybos ir administravimo žinias gilino Karlsrūhės (Vokietija) „Badisches Staatsteater“, asociacijos „Opera Europa“ konferencijose. Viena iš pagrindinių A. Juozauskaitės veiklos sričių – jaunųjų operos solistų parengimas profesinei veiklai, jų karjeros formavimas. Ji buvo viena iš kasmetinės operos solistų perklausos LNOBT rengimo iniciatorių, tarptautinių operos solistų perklausų Kopenhagoje (Danija), Stokholme (Švedija), Sank Peterburge (Rusija), Taline (Estija), Varšuvoje (Lenkija) komisijų narė. Parengė ir skaitė paskaitas apie solistų pasirengimą perklausoms LMTA rengiamuose NORDOPERA operos solistų meistriškumo kursuose: „Preparing for the audition“ (2016) ir „Representing your message“ (2017).

Krikščioniškame pasaulyje A. Juozauskaitė žinoma kaip vargonininkė, giesmių autorė bei atlikėja, chorų vadovė, aranžuočių rengėja bei religinių-kultūrinių projektų idėjų autorė. Profesionalios šiuolaikinės krikščioniškos sakralinės muzikos populiarinimas ir sakralinių solinių giesmių kūryba užima vieną iš svarbiausių vietų A. Juozauskaitės ilgametėje kūrybinėje veikloje. Jos autorinės giesmės jau tris dešimtmečius pamaldų metu giedamos daugelyje skirtingų konfesijų Lietuvos bažnyčiose, yra aukštai vertinamos tiek katalikiškose, tiek protestantų bendruomenėse, įtraukiamos į koncertines programas, chorų festivalius ir konkursus. Giesmę „Pakilk ir šviesk!“, jau seniai tapusią autorės vizitine kortele, savo himnu pasirinko Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija, ji taip pat įtraukta į seminarijos CD „Tu gimei iš Mergelės“ (2002). A. Juozauskaitės lietuviškos giesmės yra įtrauktos į giesmynus, o giesmės „Pakilk ir šviesk!“ bei „Tavo kraujas“ išverstos į anglų kalbą, giedamos JAV bažnyčiose pamaldų metu. A. Juozauskaitė rengia autorinių giesmių vakarus, sakralinės muzikos programas, savanoriauja „Marijos radijuje“, rengia laidas „Musica sacra“. Nuo 2018 m. – Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vargonininkė. 2022 m. baigė katalikų teologijos pagrindų studijas VDU Katalikų teologijos fakultete.

A. Juozauskaitė yra Lietuvos muzikų sąjungos, asociacijos LATGA narė. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos fonduose yra nemažai pianistės įgrotų įrašų. Taip pat rengia muzikinės publicistikos straipsnius aktualiais operos solistų veiklos klausimais respublikinėje spaudoje.

Spektakliai:
  • Koncertmeisterė - VIVA VERDI! (Premjera 2023.12.14)
Straipsniai

Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištingą žmogaus prigimtį ir permainingą likimą vėl pasakos „Carmina Burana“

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.