Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
person profile image

Profilis

Donatas Bielkauskas

Donatas Bielkauskas (g. 1977 Jurbarke) – vienas ryškiausių nūdienos postfolklorinės tradicijos Lietuvoje kūrėjų ir šios srovės kūrybinių variklių, kurio muzikoje savitai dera senasis baltiškas folkloras ir šiuolaikinės garsinės interpretacijos.

 

2000 m. baigė Klaipėdos universiteto studijas pagal Liaudies muzikos studijų programą, jam suteiktos liaudiškos muzikos kolektyvo vadovo, instrumento pedagogo (birbynė), solisto, orkestro ir ansamblio artisto kvalifikacijos. Daugiau kaip dešimtmetį jis muzikuoja su kitais atlikėjais ar muzikiniais projektais („Gyvata“, „Esatis“, „Žemyna“, „Tykumos“, „Tabalai“, „Notanga“, „Kūlgrindos“ ir kt.). Taip pat yra konceptualių avangardinių projektų „Donis“ (nuo 1998 m.), d.n.s. (nuo 2003 m.) ir „Wejdas“ (nuo 1994 m. su Dariumi Gerulaičiu) autorius.

 

Autoriniai D. Bielkausko kūriniai yra įtraukti į bendrojo ugdymo muzikos programas, jis nuolat aranžuoja lietuvių liaudies muziką įvairiems ansambliams, Lietuvos dainų šventei, veda edukacinius užsiėmimus apie etninius instrumentus. Originali jo muzika skamba lietuvių režisierių teatro spektakliuose (daugiau kaip 15 spektaklių Klaipėdos lėlių, Kauno mažajam, Panevėžio lėlių vežimo teatrams, teatrui „Lino lėlės“, Dovilų EKC Šėpos lėlių teatrui, Priekulės KC Ernsto Vicherto teatrui ir Šeiko šokio teatrui), trumpametražiuose bei dokumentiniuose kino filmuose (naujausias – 2022 m. Lino Mikutos filmas „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“), gyvai pristatoma daugelyje alternatyviosios muzikos festivalių, skamba meno galerijose, muziejuose ir kultūros renginiuose (daugiau kaip 600 įvairių pasirodymų).

 

Per beveik trisdešimt metų trunkančią karjerą, D. Bielkauskas išleido ne vieną autorinį ar grupinį albumą – iš viso daugiau kaip 40 leidinių. Tarp jų ryškiausi: „Švilpiai“ (2003, perleistas 2008 m. ir 2016 m. CD; 2021 m. vinilo formatu); karinio-istorinio folkloro motyvais grįstas albumas „Bite lingo“ (2006), įrašytas su dainininke Rasa Serra ir ansambliu „Kuršių ainiai“ ir jo tęsinys „Kas tave šaukia...“ (2010; 2019 m. perleisti dvigubu CD); „Без гражданства“ (2016), dedikuotas Klaipėdoje gyvenusiam seneliui, tarpukariu turėjusiam Vokietijos pilietybę, bei naujausias Klaipėdai dedikuotas projektas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“ (2021), kurio tikslas, pasak autoriaus, – „sujungti savo prigimtimi skirtingus garso turinius. Industrinis Klaipėdos miesto peizažas perdengiamas natūraliu gamtovaizdžiu: negyva su gyvu. Tai pereinant iš vieno į kitą, tai drastiškai vienam kitą naikinant.“ Jo pajautą muzikai papildo ir nuolatinis leidybinis darbas mobilioje etninės muzikos įrašų studijoje, įrašinėjant kitus postfolkloro bei etninės muzikos atlikėjus (per 15 metų įrašyta daugiau kaip 40 CD ir DVD).

 

Platus menininko interesų laukas atsiveria įvairialypiame tarpdisciplininio meno kontekste, bendradarbiaujant su kitų sričių kūrėjais. 2015 m. jis kuravo projektą „KLAIPĖDA. Negirdimas garsas“. 2017 m. kartu su šokėja Rūta Butkus ir kitais atlikėjais parengė konceptualų garso ir judesio meno projektą „Energosound“ netradicinei „Klaipėdos energijos“ erdvei. 2019 m. realizavo garsinę instaliaciją menininkės Patricijos Gilytės parodoje „Ekvinokcija“, o 2020-aisiais pakvietė projekto „Garso labirintas“ lankytojus prisiliesti prie įvairių objektų ar instrumentų ir patiems sukurti garsinę instaliaciją. Kūrėjas aktyviai dalyvavo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programose, kurioms rengė autorinius garso projektus. 2023 m. liepos mėnesį su kolega Kristijonu Lučinsku rengiasi pristatyti naują projektą – garsinę ekspediciją „Klaipėdos krašto kompozitorių dialogai“, skirtoje Klaipėdos krašto metams, jame gyvenusiems ir gyvenantiems kompozitoriams (prodiuseris VšĮ „Žuvies akis“).

 

2007 m. alternatyvios muzikos apdovanojimuose „A.LT“ už albumą „Bite lingo“ buvo pripažintas Metų etno atlikėju. Už įvairių žanrų kūrybą buvo ne kartą nominuotas aukščiausiems Klaipėdos ir Lietuvos apdovanojimams, tarp jų – Klaipėdos kultūros magistro vardui, „Auksiniam scenos kryžiui“, „Sidabrinei gervei“ ir kt. 2023 m. kartu su garso ir judesio spektaklio „Nemiga“ kūrybine grupe (choreografe ir šokėja Mariya Salo (Ukraina), garso menininke Yana Shliabanska (Ukraina), choreografu ir šokėju Petru Lisausku, prodiuseriais Goda Giedraityte ir Viktoru Rubanu) pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už didžiausią socialinį rezonansą sukėlusį spektaklį.

 

Parengta pagal www.mic.lt informaciją

Daugiau: https://www.facebook.com/DONISMUSIC/

Spektakliai:
  • Kompozitorius - KLAIPĖDA (Premjera 2023.08.04)
  • Kompozitorius - Mažasis spektaklis KLAIPĖDA (Premjera 2024.03.07)
Straipsniai

Išskirtinė žinia lojaliausiems žiūrovams!

​​​​​​​Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato sutiktuvėms

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.