Eimantas Bešėnas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema

Teatro Vadovas
- Teatro vadovo pavaduotojas menui
  - Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
  - Orkestro tarnyba
  - Choro tarnyba
  - Baleto tarnyba
- Teatro vadovo pavaduotojas
  - Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
  - Pastatymų
    tarnyba
    - Sceną aptarnaujantis skyrius
    - Gamybos skyrius
  - Ūkio skyrius
- Buhalterinės apskaitos
  skyrius
- Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
  - Rinkodaros tarnyba
    - Reklamos
      ir pardavimų
      skyrius
    - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
    - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
- Strateginio
  ir investicijų
  valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius		Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba	Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius	Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas

Teatro vadovo pavaduotojas menui
- Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
- Orkestro tarnyba
- Choro tarnyba
- Baleto tarnyba

Teatro vadovo pavaduotojas Buhalterinės apskaitos skyrius


Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius	Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius	Ūkio skyrius

Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
- Rinkodaros tarnyba
  - Reklamos
    ir pardavimų
    skyrius
  - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
  - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius

Strateginio
ir investicijų
valdymo skyrius

Eimantas Bešėnas

Studijavo dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. Algirdą Janutą bei prof. Virgilijų Noreiką, kur įgijo bakalauro (2017) ir magistro diplomus (2019) bei pedagogo kvalifikaciją. Stažavo Madride (Ispanija).

Dainininkas bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos orkestrais ir kameriniais ansambliais, Lietuvoje ir svetur atlikdamas įvairaus žanro vokalinę muziką – nuo senosios estrados, lietuvių kompozitorių bei užsienio klasikų kūrinių iki operos. Operos scenoje E. Bešėnas debiutavo dainuodamas teatro „Vilnius City Opera“ pastatymuose, kur sukūrė Jauno filistino vaidmenį C. Saint-Saënso operoje „Samsonas ir Dalila“ (2017) ir Čaplickio vaidmenį P. Čaikovskio vaidmenį „Pikų damoje“ (2019). 2020 m. dalyvavo Vaido Vyšniausko (Kristian Benedikt) drauge su Ugniaus Vaiginio vadovaujamu Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“ rengtoje programoje „Tenoriada“, virtusioje neformaliu Lietuvos tenorų aljansu, jungiančiu geriausius lietuvių kilmės tenorus, dainuojančius įvairaus žanro repertuarą Lietuvos ir pasaulio scenose. 2022 m. tapo Dubingių muzikos festivalio meno vadovu.

Nuo 2021 m. E. Bešėnas dirba vokalo pedagogu Vilniaus mokytojų namų mišriame chore „Bel Canto“ (meno vadovas ir dirigentas Egidijus Kaveckas), nuo 2023 m. sausio – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas.

Spektakliai:

Orfėjas (pirmą kartą) - Jacques Offenbach ORFĖJAS PRAGARE (Premjera 2020.09.18)
Febas (pirmą kartą) - Zigmars Liepiņš PARYŽIAUS KATEDRA (Premjera 2005.08.19)

Straipsniai

01.09

„Lietuviais esame mes gimę“ – permainingą Klaipėdos krašto istoriją liudijanti orkestro muzikos programa prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui

Sužinoti daugiau

01.11

Skelbiami pirmieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro emeritai

Sužinoti daugiau

01.16

Muzikinio teatro koncertas „Lietuviais esame mes gimę“: krašto istoriją liudijo muzika

Sužinoti daugiau

01.16

2022-ieji Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: geriau nei planuota ir tikėtasi

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.

Repertuaras ir bilietai