Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
person profile image

Profilis

Jevgeni Grib

Jevgeni Grib – estų baleto šokėjas, choreografas. Klasikinio šokio pagrindus įgijo privačioje šokio mokykloje „Fuetė“ Taline (2001), vėliau baigė Talino muzikos ir baleto mokyklą (MUBA, 2010). Tais pat metais tapo Estijos nacionalinio operos teatro baleto trupės nariu, 2014–2018 m. demisolistas, 2018–2020 m. solistas ir nuo 2020 m. – vedantysis solistas. 2013–2014 m. buvo Boriso Eifmano baleto trupės nariu Sankt Peterburge, o nuo 2014 m. kviečiamas šokti šiame teatre kaip kviestinis solistas.

Tarp Estijos nacionaliniame operos teatre sukurtų solinių vaidmenų: Modiljanis („Modiljanis – prakeiktasis menininkas“, chor. Thomas Edur); Alanas („Geismų tramvajus“, chor. Annabelle Lopez Ochoa); Hilarionas A. Adamo balete „Žizel“; Tybaltas S. Prokofjevo balete „Romeo ir Džuljeta“; Ūkio darbininkas ir Velnias E. Tubino balete „Goblinas“; Batuotas katinas P. Čaikovskio balete „Miegančioji gražuolė“; Rotbaras ir Ispanų šokėjas P. Čaikovskio balete „Gulbių ežeras“; Žaislinis kareivėlis, Kinų, Arabų šokėjas ir Gėlių valso solistas P. Čaikovskio balete „Spragtukas“; Princas S. Prokofjevo balete „Pelenė“; pas de deux A. Adamo balete „Korsaras“; grand pas de deux L. Minkaus balete „Bajaderė“; Petras I ir Aleksandras Menšikovas Tauno Aintso balete „Kotryna I“ (chor. Thomas Edur); Hansas balete „Undinė“ (chor. Marina Kesler pagal Maxo Richterio ir Johanno Strausso muziką); Greminas balete „Oneginas“ (chor. John Cranko pagal P. Čaikovskio muziką); Kavalierius balete „Manon“ (chor. Kenneth MacMillan pagal J. Massenet ir G. Puccini muziką); Margusas šokio spektaklyje „Vilkolakis“ (chor. Marina Kesler); Mirtis balete „Liudvikas XIV – Karalius Saulė“ (chor. Teet Kask); solistas šokio spektakliuose „Čaikovskio šedevrai“ (chor. George Balanchine, Mai-Ester Murdmaa), „Laikas“ (chor. Tiit Helimets), „Tylūs monologai“ (chor. Thomas Edur), „Otelas“ ir „Dosnusis medis“ (chor. Marina Kesler), „Kam rūpi?“ (chor. George Balanchine), „Žemės daina“ (chor. Kenneth MacMillan), „Iš operos“ ir „Pokalbis su gulbe“ (chor. Viktoria Kharchenko), „Baltoji siuita“ (chor. Serge Lifar) ir daugelis kitų. B. Eifmano baleto teatre sukūrė Onegino („Oneginas“), Seržo Lifario („Raudonoji Žizel“) ir Berniuko („Requiem“) vaidmenis šio choreografo spektakliuose.

2016 m. debiutavo Estijos nacionaliniame operos teatre kaip choreografas, sukūręs duetą „Diezai ir bemoliai“ pagal Sašos Puškino muziką. Tarp svarbesnių choreografijos darbų galima paminėti trumpą baletą „Palik šviesą lange“ (2018), miniatiūras „Jaunystė neturi amžiaus“ (2019) ir „Tango“ (2020), trumpą baletą „Metamorfozės“ (2021) ir baletą „Pelenų baltumo“ (2023) – abu pastatyti Vanemuinės teatre.

Už darbus Estijos nacionaliniame operos teatre J. Gribas kasmetiniuose Estijos teatralų apdovanojimuose pelnė „Krištolinę kurpaitę“ (2012), vėliau buvo apdovanotas už Alano vaidmenį šokio spektaklyje „Geismų tramvajus“ ir Hilariono vaidmenį A. Adamo balete „Žizel (2018), už vaidmenį savo paties sukurtame šokio spektaklyje „Palik šviesą lange“ (2019). Menininkas taip yra Estijos šokėjų sąjungos premijos (2013) ir Estijos Prezidento apdovanojimo jaunajam kultūros veikėjui (2022) laureatas.

 

 

Spektakliai:
  • Baleto šokėjas - Iškilmingas baleto gala koncertas (Premjera 2024.05.17)
Straipsniai

Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištingą žmogaus prigimtį ir permainingą likimą vėl pasakos „Carmina Burana“

Dalius Abaris: „Labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti...“

Garbės iššūkis įveiktas: Klaipėdoje iškilo ateities teatras!

Dirigentas Martynas Staškus: visų mėnulio, kaip ir „A la luna“, paslapčių atskleisti neįmanoma

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Opera

    Data: 2024-12-05

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.