Ksenija Jermakova

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema

Teatro Vadovas
- Teatro vadovo pavaduotojas menui
  - Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
  - Orkestro tarnyba
  - Choro tarnyba
  - Baleto tarnyba
- Teatro vadovo pavaduotojas
  - Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
  - Pastatymų
    tarnyba
    - Sceną aptarnaujantis skyrius
    - Gamybos skyrius
  - Ūkio skyrius
- Buhalterinės apskaitos
  skyrius
- Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
  - Rinkodaros tarnyba
    - Reklamos
      ir pardavimų
      skyrius
    - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
    - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
- Strateginio
  ir investicijų
  valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius		Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba	Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius	Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas

Teatro vadovo pavaduotojas menui
- Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
- Orkestro tarnyba
- Choro tarnyba
- Baleto tarnyba

Teatro vadovo pavaduotojas Buhalterinės apskaitos skyrius


Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius	Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius	Ūkio skyrius

Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
- Rinkodaros tarnyba
  - Reklamos
    ir pardavimų
    skyrius
  - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
  - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius

Strateginio
ir investicijų
valdymo skyrius

Ksenija Jermakova

Ksenija Jermakova baigė klasikinio šokio studijas Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje (šokėją ugdė baleto pedagogės Deimantė Karpušenkovienė, Jolanta Vymerytė ir Audronė Domeikienė) ir įgijo V-ojo lygmens baleto artisto diplomą. Besimokydama šioje mokykloje, taip pat tobulinosi meistriškumo klasėse ir klasikinio šokio seminaruose su Jurgita Dronina (2018), Albertu Mirzoyanu ir Richardu d’Altonu (2019). 2019 m. debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Fėjos krikštamotės vaidmeniu S. Prokofjevo balete „Pelenė“ (chor. Enno Suve) ir pasirodė L. A. Minkaus baleto „Bajaderė“ (chor. Marius Petipa) Šešėlių karalystės scenoje kaip kordebaleto narė.

Nuo 2020 m. šoka KVMT baleto trupėje. Kaip kordebaleto šokėja dalyvauja spektakliuose „Altorių šešėly“ (chor. Aurelijus Liškauskas), „Eglė žalčių karalienė“ (chor. Martynas Rimeikis), „Faustas“ (chor. Robert Bondara). 2021 m. dalyvavo I tarptautiniame Klaipėdos festivalyje pristatytose dviejų choreografo Edwardo Clugo vienaveiksmių baletų premjerose – kaip solistė „Stabat Mater“ ir kaip kordebaleto narė I. Stravinskio „Šventajame pavasaryje“.

2021 m. dalyvavo festivalyje „SOLO Contemporary Dance“ Ankaroje, kuriame atliko šokio miniatiūrą „Starfall“ (chor. Gaj Žmavc).

Spektakliai:

Baronienė, Baronienė Rainakienė, Liudo motina (pirmą kartą), Liudo motina - ALTORIŲ ŠEŠĖLY (Premjera 2014.03.20)
Eglės motina - Eduardas Balsys EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ (Premjera 2019.08.16)
Šokėja - DĖMESIO! BALETAS 2021 (Premjera 2021.04.29)
Solistė, Solistė (pirmą kartą „Šventajame pavasaryje“) - STABAT MATER / ŠVENTASIS PAVASARIS (Premjera 2021.08.13)
Ispanų šokėja (pirmą kartą), Ispanų šokėja - Piotr Čaikovskij SPRAGTUKAS (Premjera 2019.12.20)
Šokėja - DĖMESIO! BALETAS 2022 (Premjera 2022.04.29)
Solistė - Edukacinis spektaklis: šokio spektaklis pagal Giovanni Battista Pergolesi STABAT MATER (Premjera 2022.02.04)
Baleto šokėja - Paramos Ukrainai koncertas UŽ TAIKĄ IR LAISVĘ! (Premjera 2022.03.30)
Šokėja - DONA KICHOTĖ (Premjera 2022.11.11)
Šokėja - Pažintis su DONA KICHOTE (Premjera 2023.02.08)
Eglės motina - Mažasis spektaklis EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ (Premjera 2023.09.20)

Straipsniai

09.05

2023–2024 m. sezono pusmetinis abonementas – galimybė sutaupyti net pusę bilietų kainos!

Sužinoti daugiau

09.08

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezono atidarymo koncerte – muzikinė upės kelionė

Sužinoti daugiau

09.15

Kviečiame dalyvauti operos solistų perklausoje!

Sužinoti daugiau

09.25

Rugsėjo 29–30 d. susitikime Knygų mugėje

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.

Repertuaras ir bilietai