Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
person profile image

Profilis

Loreta Narvilaitė

Loreta Narvilaitė (g. 1965 Klaipėdoje) – kompozitorė, pedagogė, muzikos vadybininkė. 1980–1984 m. mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos muzikos teorijos skyriuje, lankė kompozicijos pamokas pas Joną Pauliką. 1989 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę, 1996 m. ten pat asistentūrą-stažuotę. Po studijų grįžo į Klaipėdą, kur ėmė dėstyti ir iki šiol dėsto Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje.

 

1994–1999 m. buvo Klaipėdoje rengto naujosios muzikos festivalio „Kopa“ iniciatorė ir meno vadovė. 2002, 2003 ir 2004 m. rezidavo Tarptautiniame kompozitorių centre Visbyje (Gotlandas, Švedija). 2005–2023 m. dirbo Klaipėdos koncertų salėje – iki 2022 m. pavaduotoja kultūrinei veiklai, nuo 2023 m. repertuaro meno vadove.

 

Studijų metais išsikristalizavo racionalūs kompozitorės kūrybos principai – polinkis į griežtą, apskaičiuotą tvarką, besiremiančią matematinėmis skaičių ar grafinių linijų sekomis, kartu neapribojant fantazijos erdvės, nevaržant meninės intuicijos. Tuo pasižymi „Praeinanti nata“ penkiolikai styginių (1990), „Con variationi“ varinių pučiamųjų kvintetui (1990), „Nona“ vargonams (1991). Vėliau kompozitorės kūrybos stilius ėmė keistis. „Šauksmas–Šviesa“ dviem trimitams ir dviem fortepijonams (2000), „Tavo blaksteinos paliečia mano prisiminimų lūpas“ obojui solo (2002), „Kai liepto nebus pereisiu upę“ smuikui, violončelei ir fortpeijonui (2003), „Liūdesio sodai“ 3 perkusistams (2005) žymi kūrybos etapą, kurį autorė apibūdina kaip „būsenų muziką“.

 

Daugelio jos kūrinių pavadinimai taip pat neretai atskleidžia poetines ar literatūrines kompozitorės inspiracijas. „Ryto rasa krito“ instrumentiniam ansambliui (1996) lyg per šydą skleidžia nostalgišką šviesą, „nepasiekiamybės ilgesį“ (autorės žodžiais). Kūrinį „Pragydo vėjas“ obojui ir simfoniniam orkestrui (2003) lydi epigrafu pasirinktas Sigito Gedos eilėraštis, kuriame netikėtu prasmių perkeitimu „kubistinėje“ daugiabučio erdvėje atsiveria amžinybės dimensija. Miestas bei skubantis, akimirkos susimąstymui stabtelėjęs miesto žmogus, rodos, yra tapęs idėjiniu kompozitorės kūrybos leitmotyvu. Tai paliudija tokie kūriniai kaip „Atviras miestas“ simfoniniam orkestrui (1996), Jurgos Ivanauskaitės ir Algimanto Mackaus tekstais sukurtas „Miesto labirintas“ sopranui, skaitovui ir simfoniniam orkestrui (2013), kompozitorės kraštiečio Leonido Donskio tekstu sukurtas ir jam savotiška epitafija tapęs „Miestas kaip meno kūrinys“ skaitovui, vokaliniam ansambliui ir kameriniam orkestrui (2018).

 

Kitas nuolatinis kompozitorės vaizduotę ir kūrybą maitinantis šaltinis – jūra, pajūrio gamta. Nuorodų į šį neišsenkantį įkvėpimo šaltinį gausu tiek jos kūrinių pavadinimuose, tiek takiose, tarsi vėjo plakamose, laisvai banguojančiose muzikos faktūrose: „Banga palydi paukščio skrydį“ smuikui solo (2012), „Pamatyk jūrą tolumoje“ smuikui, violončelei ir fortepijonui (2015), „Į krantą jūra krenta“ styginių orkestrui (2016), „Skambesys bangų sutampa su dangum“ arfai solo ir simfoniniam orkestrui (2018).

 

Daugiausia instrumentinę muziką įvairiems soliniams instrumentams, kameriniams ansambliams ir orkestrui kuriančiai kompozitorei prieš kelerius metus pasitaikė proga pirmąkart išmėginti jėgas ir operos žanre: ji sulaukė kamerinio ansamblio „Musica humana“ meno vadovo Roberto Beinario kvietimo sukurti antrąją dalį („Kopos“) operos-triptikui „Neringa“ (operos libreto autorė Gintarė Dikšienė, muziką kitoms dviem dalims kūrė Vaida Striaupaitė-Beinarienė ir Algirdas Martinaitis). Operos premjera įvyko 2021 m. vasarą Tarptautiniame kamerinės muzikos festivalyje „Kuršių nerija“ ir tapo vienu pagrindinių programos „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ akcentų. Antrą progą prisiliesti prie operos žanro kompozitorei suteikė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, užsakęs jai sukurti istorijų operos „Klaipėda“ pirmąjį veiksmą. 2023 m. minint Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metį opera buvo pirmąkart publikai pristatyta Klaipėdos elinge ir tapo viena didžiųjų III Klaipėdos festivalio premjerų.

 

L. Narvilaitės kūrinių premjeros įvyko ir vėliau jos kūryba skambėjo daugelyje Lietuvoje vykstančių šiuolaikinės ir klasikinės muzikos festivalių, tarp jų „Švedijos garsai“, „Gaida“, „Jauna muzika“, Vilniaus festivalyje, „Iš arti“, „Marių klavyrai“, „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Kopa“, „Muzika sugrįžta“, „Permainų muzika“, Klaipėdos kariliono festivalyje, , Jaunimo kamerinės muzikos dienose Druskininkuose, Thomo Manno festivalyje Nidoje, Kintų muzikos festtivalyje, Tarptautiniame mušamųjų ir perkusijos festivalyje Ukmergėje ir kitur. Kompozitorė daugelį metų sėkmingai bendradarbiauja su žymiausiais Lietuvos ir užsienio muzikos atlikėjais, kurie jos kūrybą skleidžia toli už šalies ribų. Jos muzika taip pat skambėjo festivaliuose „ppIANISSIMO“ (Sofija, Bulgarija), „Arsenals“ (Ryga, Latvija), Jaunimo muzikos forume, „Season Premieres“ (Kyjivas, Ukraina), „Velvet Curtain“ (Lvivas, Ukraina) „Festival Alexandre Paley et ses amis“ (Moulin d'Andé, Prancūzija), Gdansko kariliono festivalyje (Lenkija), koncertuose įvairiose Europos šalyse, JAV, Argentinoje.

 

Ne vienas atlikėjas yra įtraukęs L. Narvilaitės kūrinius ir į savo leidžiamus garso įrašų leidinius. Tarp jų obojininkai Juozas Rimas („Lietuviška auletika“, LMIC, 2002) ir Robertas Beinaris („Lietuviškos muzikos mozaika“, 2010), trio „Kaskados“ („Music for Piano Trio“, LMIC 2009) ir Dalios Dėdinskaitės, Glebo Pyšniako bei Gintaro Januševičiaus trio („Langas į Lietuvą“, 2015), ansamblis „Vilniaus arsenalas“ („Erdvės ir laiko atspindžiai“, 2007), perkusininkas Saulius Astrauskas („Skambantys tiltai“, 2015), pianistai Birutė Vainiūnaitė („Lietuvos fortepijoninė muzika“, 2007) ir Daumantas Kirilauskas („Nepriklausomas veiksmas“, 2018), chorai „Vilnius“ (2015) ir „Aukuras“ (2005). Keletas jos kūrinių yra įtraukta į Lietuvos ir Klaipėdos kompozitorių muzikos antologijas, o 2010 m. pasirodė kol kas vienintelis autorinis kompozitorės muzikos garso ir vaizdo įrašų leidinys – dvigubas albumas „Šauksmas – šviesa“ (CD / DVD, leidėjas: Scenos ir estetikos mokykla).

 

Parengta pagal Lietuvos muzikos informacijos centro informaciją

Spektakliai:
  • Kompozitorė - KLAIPĖDA (Premjera 2023.08.04)
  • Kompozitorė - Mažasis spektaklis KLAIPĖDA (Premjera 2024.03.07)
Straipsniai

Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!

Koncertu „Vėjo serenados“ prisistatys Muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų grupė

70-ąjį jubiliejų pasitinkantis Rimantas Giedraitis: būti reikalingam – didžiausia laimė

Į pirmą kartą Lietuvoje statomą Ph. Glasso „Kelionę“ kvies kūrėjų komanda iš Italijos

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.