Rita Petrauskaitė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema

Teatro Vadovas
- Teatro vadovo pavaduotojas menui
  - Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
  - Orkestro tarnyba
  - Choro tarnyba
  - Baleto tarnyba
- Teatro vadovo pavaduotojas
  - Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
  - Pastatymų
    tarnyba
    - Sceną aptarnaujantis skyrius
    - Gamybos skyrius
  - Ūkio skyrius
- Buhalterinės apskaitos
  skyrius
- Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
  - Rinkodaros tarnyba
    - Reklamos
      ir pardavimų
      skyrius
    - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
    - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
- Strateginio
  ir investicijų
  valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius		Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba	Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius	Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas

Teatro vadovo pavaduotojas menui
- Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
- Orkestro tarnyba
- Choro tarnyba
- Baleto tarnyba

Teatro vadovo pavaduotojas Buhalterinės apskaitos skyrius


Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius	Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius	Ūkio skyrius

Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
- Rinkodaros tarnyba
  - Reklamos
    ir pardavimų
    skyrius
  - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
  - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius

Strateginio
ir investicijų
valdymo skyrius

Rita Petrauskaitė

Rita Petrauskaitė muzikos pradėjo mokytis Šiaulių vaikų muzikos mokykloje, čia baigė violončelės ir fortepijono klases (1979–1985). Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – konservatorija) baigė du chorvedybos klasės semestrus (1985–1986). 1987–1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas) studijavo solinį dainavimą (dėst. V. Kuraitė) ir aktorinį meistriškumą (dėst. G. Žilys, S. Petkus, K. Žilinskas). 1994–1996 m. Flensburgo muzikiniame teatre (Vokietija), stažavosi pas dirigentą Volkerį Christą (Vokietija) bei pianistą ir kapelmeisterį Teo Say (JAV, Vokietija). 2002 m. dalyvavo Veros Scammon dainininkų konkurse JAV ir tapo jo finalininke. Nuo 2009 m. bendradarbiauja ir tobulinasi pas prof. Barbro Marklund Petersone (Norvegija).

Nuo 1991 m. dainuoja Klaipėdos valstybinio muzikiniame teatre (nuo 2002 m. – solistė), bendradarbiauja ir su kitais Lietuvos muzikiniais teatrais. Dainuodama muzikinių teatrų spektakliuose ir koncertuose, solistė bendradarbiavo su dirigentais Tomu Ambrozaičiu (Lietuva), Johannesu Wildneriu (Austrija), Cyrilu Diederichu (Prancūzija), Pierre‘u Vallet (Prancūzija), Fredericu Deloche‘u (Prancūzija), Ilmaru Hariu Lapiniu (Latvija), Normundu Vaiciu (Latvija), Martinu Lutzu (Vokietija), Nikolajumi Makarevičiumi (Baltarusija), Juozu Domarku (Lietuva), Martynu Staškumi (Lietuva), Robertu Šerveniku (Lietuva), Stasiu Domarku (Lietuva), Dainiumi Pavilioniu (Lietuva), Modestu Barkausku (Lietuva). Su dirigentu I. H. Lapiniu įrašė kompaktinę plokštelę „Baltic in Sound“.

Svarbiausi solistės sukurti operų vaidmenys KVMT ir kitų teatrų pastatymuose: Violeta (G. Verdi „Traviata“, KVMT, 1994), Rozina (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“, KVMT, 1996), Ponia Flut (O. Nicolai „Vindzoro šmaikštuolės“, KVMT, 1999), Siuzana (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, KVMT, 2004), Esmeralda (Z. Liepinio „Paryžiaus katedra“, KVMT, 2005), Cerlina, Dona Ana (W. A. Mozarto „Don Žuanas“, KVMT, 2006 ir 2019), Serpina (G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“, KVMT, 2006), Princesė Bulvytė (A. Kučinsko operoje vaikams „Bulvinė pasaka“, KVMT, 2007), Injolis (C. Debussy „Pelėjas ir Melisanda“, KVMT, 2009), Džilda (G. Verdi „Rigoletas“, KVMT, 2010 koncertinis atlikimas), Belinda (H. Purcello „Didonė ir Enėjas“, KVMT, 2011), Sesuo Ženoviefa (G. Puccini „Sesuo Andželika“, KVMT, 2011), Laureta (G. Puccini „Džanis Skikis“, KVMT, 2011), Adina (G. Donizetti „Meilės eliksyras“, KVMT, 2013), Sapnų mergaitė, Šaukianti mergina (O. Narbutaitės „Kornetas“, LNOBT, 2014), Spagečių karalienė (A. Kučinsko operoje vaikams „Makaronų opera“, KVMT, 2014), Lilė Briskou (R. Mačiliūnaitės „Į švyturį“, KVMT, 2017), Ilija (W. A. Mozarto „Idomenėjas“, LNOBT, 2018), Indrė (E. Balsio „Kelionė į Tilžę“, KVMT, 2019), Mari (G. Donizetti „Pulko duktė“, KVMT, 2021), Undinė (A. Dvořáko „Undinė“, KVMT, 2021), Ėtmė Simonait (istorijų opera „Klaipėda“, KVMT, 2023).

Svarbiausi KVMT pastatytų operečių ir miuziklų vaidmenys: Andželė Didjė (F. Leháro „Grafas Liuksemburgas“, 1993), Valensjena (F. Leháro „Linksmoji našlė“, 1997), Violeta Kavalini (I. Kálmáno „Monmartro žibuoklė“, 1999), Merė Popins (R. M. ir R. B. Shermanų miuzikle visai šeimai „Merė Popins“, 2003), Taravos Anikė (H. Streckerio operetėje-zingšpylyje „Taravos Anikė“, 2003), Adelė (J. Strausso „Šikšnosparnis“, 2006), Deizė Parker (P. Abrahamo „Balius Savojoje“, 2007), Franciska Kaljari (J. Strausso „Vienos kraujas“, 2008), Hodelė (J. Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“, 2011), Marcelė (V. Ganelino miuzikle „Velnio nuotaka“, 2012), Mari (I. Kálmáno „Misteris X“, 2014), Merė Sanšain (J. Kanderio miuzikle „Čikaga“, 2017), Kunigunda (L. Bernsteino „Kandidas“, 2018), Euridikė (J. Offenbacho „Orfėjas pragare“, 2020).

Svarbiausios soprano partijos oratorijose ir kt. stambiuose vokaliniuose-instrumentiniuose kūriniuose: Mergelė, Margarita (A. Honeggero oratorijoje „Žana d‘Ark ant laužo“), Angelas, Berniukas (F. Mendelssohn-Bartholdy oratorijoje „Elijas“); soprano partijos J. S. Bacho „Kalėdų oratorijoje“, G. Fauré, W. A. Mozarto „Requiem“, C. Orffo kantatoje „Carmina Burana“, KVMT šokio spektakliuose „Štrausiana“, „Faustas“, „Dona Kichotė“. 2017 m. vasarą dalyvavo tarptautiniame festivalyje „Bachosluženije“ Karaliaučiuje, kurio atidarymo koncerte atliko soprano partijas J. S. Bacho „Valstietiškoje“ ir „Kavos“ kantatose. Solistė daugelį metų bendradarbiauja su Klaipėdoje įsikūrusiu kompozitoriumi Alvidu Remesa. Ji dainavo soprano partijas atliekant jo „Jubiliejinių šventų mišių“, skirtų M. K. Čiurlionio 130-osioms gimimo metinėms pažymėti (2005), taip pat Simfonijos Nr. 7 „Assumptiones“ (2016) pasaulines premjeras (šią partiją kompozitorius sukūrė specialiai jai).

2008 m. pelnė Klaipėdos miesto apdovanojimą „Padėkos kaukė“ (Metų aktorės nominacija) už Deizės vaidmenį P. Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“ ir kitus ryškius personažus operose, operetėse, spektakliuose vaikams. Vėlesniais metais sulaukė dar keturių „Padėkos kaukės“ nominacijų už Kunigundos vaidmenį L. Bernsteino operetėje „Kandidas“ (2019), Indrės vaidmenį E. Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ bei Donos Anos vaidmenį W. A. Mozarto operoje „Don Žuanas“ (2020), Mari vaidmenį G. Donizetti operoje „Pulko duktė“ (2022) ir Undinės vaidmenį A. Dvořáko operoje „Undinė“ (2023).

Pelnė tris Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro apdovanojimus „Pagauk bangą“ (nominacija „Metų operos solistė“) už Mari vaidmenį G. Donizetti operoje „Pulko duktė“ (2021) ir Undinės vaidmenį A. Dvořáko operoje „Undinė“ (2022), solistės vaidmenį videografiniame spektaklyje „Carmina Burana“ ir Ėtmės Simonait vaidmenį istorijų operoje „Klaipėda“ (2023).

Spektakliai:

Indrė - Eduardas Balsys KELIONĖ Į TILŽĘ (Premjera 2019.11.22)
Žvaigždė - Antanas Kučinskas ŽVAIGŽDŽIŲ OPERA (Premjera 2018.12.09)
Sesuo Marija Amnezija - Dan Goggin ŠOUNUOLYNAS (Premjera 2015.06.12)
Princesė Bulvytė, Princesė Bulvytė - Antanas Kučinskas BULVINĖ PASAKA (Premjera 2007.10.24)
Marcelė - VELNIO NUOTAKA (Premjera 2012.08.17)
Dona Ana - Wolfgang Amadeus Mozart DON ŽUANAS (Premjera 2019.05.17)
Euridikė - Jacques Offenbach ORFĖJAS PRAGARE (Premjera 2020.09.18)
Merė Sanšain - ČIKAGA (Premjera 2017.12.07)
Sopranas - FAUSTAS (Premjera 2020.11.21)
Esmeralda - Zigmars Liepiņš PARYŽIAUS KATEDRA (Premjera 2005.08.19)
Mari - Gaetano Donizetti PULKO DUKTĖ (Premjera 2021.11.12)
Sopranas („Stabat Mater“) - STABAT MATER / ŠVENTASIS PAVASARIS (Premjera 2021.08.13)
Sopranas - Vokalo rečitalis RAUDONŲ AGUONŲ GAIDOS (Premjera 2021.06.04)
sopranas - Gala koncertas ALMAS ŠVILPA. DEDIKACIJA KLAIPĖDAI (Premjera 2021.11.25)
Undinė - Antonín Dvořák UNDINĖ (Premjera 2022.02.25)
Sopranas - DĖMESIO! BALETAS 2022 (Premjera 2022.04.29)
Mari - Edukacinis spektaklis: Gaetano Donizetti opera PULKO DUKTĖ (Premjera 2022.01.28)
Sopranas - Paramos Ukrainai koncertas UŽ TAIKĄ IR LAISVĘ! (Premjera 2022.03.30)
Sopranas - Operos gala koncertas (Premjera 2022.08.07)
Sopranas - Charles Gounod IŠKILMINGOS MIŠIOS ŠV. CECILIJOS GARBEI (Premjera 2022.10.28)
Sopranas - DONA KICHOTĖ (Premjera 2022.11.11)
Sopranas - ŽVELK GILIAU! (Premjera 2022.10.25)
Sopranas - LIETUVIAIS ESAME MES GIMĘ (Premjera 2023.01.14)
Undinė - Pažintis su opera UNDINĖ (Premjera 2023.02.24)
Mari - Pažintis su opera PULKO DUKTĖ (Premjera 2023.03.28)
Sopranas - Pažintis su šokio spektakliu STABAT MATER (Premjera 2023.04.05)
Euridikė - Pažintis su operete ORFĖJAS PRAGARE (Premjera 2023.05.12)
Ėtmė Simonait - KLAIPĖDA (Premjera 2023.08.04)
Sopranas - Carl Orff CARMINA BURANA (Premjera 2023.08.11)
Dona Ana - Mažasis spektaklis DON ŽUANAS (Premjera 2023.06.02)
Sopranas - LUX PERPETUA (Premjera 2023.10.28)
Mari - Mažasis spektaklis PULKO DUKTĖ (Premjera 2023.11.17)
Sopranas - NAUJUMO DVASIA (Premjera 2024.02.23)
Sopranas - VIVA VERDI! (Premjera 2023.12.14)
Sopranas - MUZIKINIS FEJERVERKAS (Premjera 2023.12.31)
Sopranas - Teatro atidarymo gala koncertas (Premjera 2024.04.20)
Ėtmė Simonait - Mažasis spektaklis KLAIPĖDA (Premjera 2024.03.07)
Sopranas - Festivalio RESURREXIT uždarymo koncertas (Premjera 2024.04.07)
Sopranas - A LA LUNA (Premjera 2024.08.10)
Sopranas - PERNU OPEROS DIENOS | Operos gala koncertas (Premjera 2024.07.06)

Straipsniai

03.21

Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros

Sužinoti daugiau

03.28

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Sužinoti daugiau

04.05

Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos

Sužinoti daugiau

04.08

„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.

Repertuaras ir bilietai