Profilis
Teatro, kino dailininkė, scenografė Sigita Šimkūnaitė (g. 1981) studijavo architektūrą, įgijo architektūros istorijos ir teorijos magistro laipsnį Vilniaus Gedimino technikos universitete (2004), taip pat metus stažavo Vituso Beringo universiteto kolegijoje Danijoje (2001).
2010 m. ji įsiliejo į nepriklausomos kūrybinės grupės „Operomanija“ veiklą, sukūrusi scenografiją Williamo Waltono operai „Meška“ (su Arūnu Paslaičiu, rež. Nerijus Petrokas). Bendradarbiaudama su „Operomanija“ vėlesniais metais kūrė scenografiją Jono Sakalausko haiku operai „Sniegas“ (choreografė ir režisierė Rūta Butkus) ir Rūtos Vitkauskaitės nanooperai „Apie Ugnį ir Bėgantį žmogų“ (režisierė Marija Simona Šimulynaitė). Su kompozitoriumi J. Sakalausku ir choreografe Agnija Šeiko dirbo statant šokio operas „Dykra“ (2011) ir „Džuljetos“ (2012). Kūrė scenografiją choreografų Rūtos Butkus („Lost Eyes“, „5g of hope“, „New N fairytale“, 6th finger, „MII4IIpeoples park“), Petro Lisausko („Moterų klubas“), Agnijos Šeiko („Dior in Moscow“), Vyčio Jankausko („Agonijos“, „Dekreacija“), Maciejaus Kuźmińskio („I“) šokio spektakliams. Nuo 2012 m. dirba kine, kaip kino dailininkė apipavidalino daugiau kaip dvi dešimtis trumpo ir pilno metro filmų, tarp jų ne vieną nominaciją ir apdovanojimą pelniusius filmus, kaip kad „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ (rež. Simonas Aškelavičius ir Ričardas Marcinkus, 2015), „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. Donatas Ulvydas, 2017), „Amžinai kartu“ (rež. Lina Lužytė, 2017), „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša, 2021), „Poetas“ (rež. Giedrius Tamoševičius ir Vytautas V. Landsbergis, 2022).
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre menininkė debiutavo šokio spektakliu „Karmen“ (režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė, 2017). Toliau sekė kiti darbai KVMT: Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“ (rež. Gediminas Šeduikis, 2018), Mikio Theodorakio baletas „Graikas Zorba“ (chor. Lorca Massine, 2018), Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ (rež. Dalius Abaris ir Gediminas Šeduikis, 2020), už kurią drauge su D. Abariu buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ scenografijos kategorijoje, Gaetano Donizetti komiška opera „Pulko duktė“ (rež. Jūratė Sodytė, 2021). 2022 m. sukūrė scenografiją šokio spektaklių triptikui „Dona Kichotė“, už kurią taip pat buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“, tačiau jį pelnė už scenografiją spektakliams „Edžio pabaiga“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir „Indigo. Das Schliemann Projekt“ (Šeiko šokio teatras) kartu su kostiumų dailininke Sandra Straukaite (kategorija Scenografija ir kostiumų dizainas). 2023 m. sukūrė scenografiją atviroje Klaipėdos elingo scenoje pastatytam videografiniam spektakliui pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ (rež. Dalius Abaris), įspūdingai užbaigusiam III-iąjį Klaipėdos festivalį.
Spektakliai su S. Šimkūnaitės scenografija taip pat pastatyti Lietuvos rusų dramos (dabar Vilniaus senajame), Valstybiniame Vilniaus mažajame, Vilniaus kameriniame, Valstybiniame jaunimo ir kituose teatruose. 2018 m. sukūrė scenografiją roko operai Eglė (Lietuvos valstybinis simfoninis oekstras), Lietuvos šimtmečio dainų šventės Vardan tos... atidarymo šventei Vingio parke, Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje – scenos dekoraciją Katedros aikštėje susitikimui su jaunimu ir kt. Tarp naujausių jos darbų – krovinių vilkike sukurta G. B. Pergolesi operos „Tarnaitė ponia“ scenografija (rež. Gediminas Šeduikis, 2020) ir natūralistinis scenovaizdis spektaklyje-kelionėje „Laikas nė(e)rimui“ (režisierė ir choreografė Agnija Šeiko), atvėrusiame „Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021“ renginių programą. Šio spektaklio scenografijos elementas – veidrodiniai krikštai – tapo pagrindiniu Lietuvos nacionalinio pavijono ir parodos „Teatro navigacija. Kas ten“ elementu 15-oje Prahos scenografijos parodos kvadrienalėje (2023 m birželis, kuratorė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė), kurioje buvo pristatyta ir S. Šimkūnaitės kūryba teatrui. 2021 m. buvo profesionalaus dramos bei operos teatro Lietuvoje 100-mečiui skirto koncerto (rež. Gediminas Šeduikis, chor. Martynas Rimeikis) Kauno valstybiniame muzikiniame teatre scenografė. 2022 m. kūrė scenografiją programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ šiuolaikinio Kauno mito trilogijos trečiajam veiksmui – baletorijai „Sutartis“ (kompozitorė Zita Bružaitė, režisierius Gediminas Šeduikis).
- Scenografė - Mikis Theodorakis GRAIKAS ZORBA (Premjera 2018.08.10)
- Scenografė - KARMEN (Premjera 2017.08.11)
- Scenografė - Giedrius Kuprevičius PRŪSAI (Premjera 2018.02.17)
- Scenografė - Richard Wagner SKRAJOJANTIS OLANDAS (Premjera 2020.08.01)
- Scenografė - Gaetano Donizetti PULKO DUKTĖ (Premjera 2021.11.12)
- Scenografė - Edukacinis spektaklis: Gaetano Donizetti opera PULKO DUKTĖ (Premjera 2022.01.28)
- Scenografė - DONA KICHOTĖ (Premjera 2022.11.11)
- Scenografė - Pažintis su opera PULKO DUKTĖ (Premjera 2022.11.15)
- Scenografė - Pažintis su DONA KICHOTE (Premjera 2023.02.08)
- Scenografė - Carl Orff CARMINA BURANA (Premjera 2023.08.11)
- Scenografė - LEGENDA (Premjera 2024.11.29)
Muzikinio teatro istorinę praeitį ir ambicingą ateitį apjungs Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros
Žmones su regos negalia po naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą vedžios ir moderniausios technologijos
„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“
