Eglė su vyresnėmis seserimis maudosi ežere, o išlipusi ant savo drabužių randa susirangiusį žaltį. Seserims nuėjus namo, atgrasus roplys virsta jaunuoliu – tai Žilvinas, povandeninės karalystės valdovas. Jis prašo Eglės už jo tekėti. Norėdama atgauti drabužius, Eglė jam slapčia pasižada. Tą pačią naktį kaimą užlūsta žalčiai. Eglės broliai bando juos apgauti, tačiau žalčiai nesitraukia tol, kol Eglė neišeina kartu su jais. Jūros karalystėje ji su Žilvinu susilaukia trijų vaikų: sūnų Ąžuolo, Beržo ir dukros Drebulėlės. Tačiau Eglę kankina tėviškės ilgesys – ji prašosi išleidžiama aplankyti saviškius, Žilvinas bando ją stabdyti skirdamas tris sunkias užduotis, tačiau Eglei pavyksta jas įveikti. Žilvinas laikosi žodžio ir, palydėdamas žmoną su vaikais, įteikia jai ragą, kurį papūtus bangomis atplauks arba pieno, arba kraujo puta. Tai – paslaptis, kurios niekam krante nevalia atskleisti. Bet dėdžių prispirta, mažoji Drebulėlė paslapties neišlaiko. Eglės broliai tą pačią naktį pasišaukę nužudo Žilviną, kad jų sesuo su vaikais liktų krante. Veltui kitą dieną Eglė prie jūros pučia ragą: jos pasitikti atplaukia tik kraujo puta… Sielvartaudama ji paverčia savo vaikus medžiais ir pati virsta egle. Edukacinio renginio metu scenoje vyksta improvizuotas šokio spektaklio veikėjų susitikimas. Nepasiklysti Eglės ir Žilvino meilės istorijos vingiuose žiūrovams padeda Pasakotojas.