Pažintis su šokio spektakliais SAPNAI IR KAKTUSAI

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema

Teatro Vadovas
- Teatro vadovo pavaduotojas menui
  - Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
  - Orkestro tarnyba
  - Choro tarnyba
  - Baleto tarnyba
- Teatro vadovo pavaduotojas
  - Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
  - Pastatymų
    tarnyba
    - Sceną aptarnaujantis skyrius
    - Gamybos skyrius
  - Ūkio skyrius
- Buhalterinės apskaitos
  skyrius
- Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
  - Rinkodaros tarnyba
    - Reklamos
      ir pardavimų
      skyrius
    - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
    - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
- Strateginio
  ir investicijų
  valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius		Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas


Teatro vadovo pavaduotojas menui Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius Orkestro tarnyba Choro tarnyba Baleto tarnyba	Teatro vadovo pavaduotojas Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius Ūkio skyrius	Buhalterinės apskaitos skyrius Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai Rinkodaros tarnyba Reklamos ir pardavimų skyrius Žiūrovus aptarnaujantis skyrius Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius Strateginio ir investicijų valdymo skyrius

Teatro Vadovas

Teatro vadovo pavaduotojas menui
- Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
- Orkestro tarnyba
- Choro tarnyba
- Baleto tarnyba

Teatro vadovo pavaduotojas Buhalterinės apskaitos skyrius


Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius	Pastatymų tarnyba Sceną aptarnaujantis skyrius Gamybos skyrius	Ūkio skyrius

Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
- Rinkodaros tarnyba
  - Reklamos
    ir pardavimų
    skyrius
  - Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
  - Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius

Strateginio
ir investicijų
valdymo skyrius

Repertuaras ir bilietai

11.22

Edukacija

Pažintis su šokio spektakliais SAPNAI IR KAKTUSAI

Pirkti bilietus

Edukacinis renginys: susitikimas su šokio spektaklių kūrėjais ir atvira repeticija

Susitikimo metu teatro baleto trupės vadovas ir vyriausiasis choreografas AURELIJUS LIŠKAUSKAS pasakos apie choreografų Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektaklių perstatymus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Atviroje repeticijoje turėsite galimybę susipažinti su Roberto Bondaros choreografinėmis miniatiūromis „Žagsulys“ (Hiccup) ir „8m68“, sukurtomis Varšuvos didžiojo teatro kūrybinėms dirbtuvėms „Kreacje“ (Kūriniai).

ŽAGSULYS (Hiccup)

Choreografas, kostiumų ir šviesų dailininkas Robert Bondara
Choreografo asistentė Evgeniia Meissner
Muzika: Jack Nitzsche, Michał Jacaszek (iš įrašų)
Pasaulinė premjera: 2015 m. kovo 20 d. Varšuvos Didžiajame teatre (Lenkijos nacionalinio baleto projekto „Kreacje 7“ dalis)

Šokėjai: Brayan Steven Valencia Sarmiento, Roman Semenenko

Kaskart kurdamas choreografiją pradedu nuo kažkokio atspirties taško, įkvepiančios idėjos ar impulso. Sukurti „Žagsulį“ paskatino tai, ką galėtume apibūdinti žodžiu superego – psichoanalizėje vartojama sąvoka. Kaip bepavadintume, mus nuolatos lydi pojūtis, kad kažkas, glūdintis giliai kiekvieno mūsų viduje, nuolat kužda, kas teisinga, o kas ne. Taisyklių ir elgesio modelių reguliuojamame pasaulyje šis jausmas kyla veik nevalingai – lyg žagsulys.

Robert Bondara

8m68

Choreografas, režisierius, scenografas, kostiumų ir šviesų dailininkas Robert Bondara
Choreografo asistentė Evgeniia Meissner
Muzika: Amon Tobin (iš įrašo)
Pasaulinė premjera: 2012 m. gegužės 11 d. Varšuvos Didžiajame teatre (Lenkijos nacionalinio baleto projekto „Kreacje 4“ dalis)

Šokėjai:
Solistė – Daria Verovka;
Duetas I: Oleksandra Borodina, Mykhailo Mordasov
Duetas II: Anna Chekmarova, Yan Malaki

„8m68“ esmė yra santykiai tarp šokėjų. Kūrinio varomoji jėga – tai trauka arba atstūmimas, kitų valdymas arba paklusimas kito valiai. Įkvėpimo šaltiniu šiai iš pažiūros abstrakčiai choreografijai tapo kasdienės patirtys ir tarpasmeniniai santykiai, išversti į judesių ir formų kalbą. Judėdami pagal Amono Tobino muziką šokėjų kūnai kuria energija ir emocijomis trykštantį peizažą, užklotą baltu sniegu...

Robert Bondara

Informacija:

Premjeros data:

2023-04-05

Trukmė:

~1 val.

Vieta:

Klaipėdos kultūros centras Žvejų rūmai, Didžioji salė

Kaina:

5.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia

01 val. 00 min.

Pabaiga

Vaidmenys ir atlikėjai

Brayan Steven

Valencia Sarmiento

Duetas (Žagsulys)

Sužinoti daugiau

Roman

Semenenko

Duetas (Žagsulys)

Sužinoti daugiau

Daria

Verovka

Solistė (8m68)

Sužinoti daugiau

Oleksandra

Borodina

Duetas I (8m68)

Sužinoti daugiau

Mykhailo

Mordasov

Duetas I (8m68)

Sužinoti daugiau

Anna

Chekmaryova

Duetas II (8m68)

Sužinoti daugiau

Yan

Malaki

Duetas II (8m68)

Sužinoti daugiau

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.