Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

03.17

15

00

Koncertas
VĖJO SERENADOS

Pirkti bilietus

Koncertas-pažintis su pučiamaisiais instrumentais

PROGRAMA

Richard STRAUSS (1864–1949) – Serenada 13-ai pučiamųjų instrumentų, Es-dur, op. 7 (1881)

Igor STRAVINSKIJ (1882–1971) – Simfonijos pučiamiesiems instrumentams (1920; 1947 redakcija)

Johannes BRAHMS (1833–1897) – Serenada Nr. 2 orkestrui, A-dur, op. 16 (1859; 1875 redakcija kameriniam orkestrui)

I. Allegro moderato
II. Scherzo. VivaceTrio
III. Adagio non troppo
IV. Quasi menuettoTrio
V. Rondo. Allegro

Koncerto vedėja Monika LONGO


Kol Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras turi retą progą atsikvėpti nuo įprastos repertuarinių spektaklių rutinos ir laukia naujojo teatro atidarymo, jo vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sumanė surengti koncertą-pažintį su orkestre grojančiais pučiamaisiais muzikos instrumentais. Šio koncerto programoje – rečiau koncertuose skambantys kūriniai ne labiau įprastoms kamerinėms pučiamųjų ansamblių sudėtims (pvz., medinių ar varinių pučiamųjų kvintetams), o jau nedideliems orkestrams prilygstančioms šių ir kitų instrumentų grupėms, kuriose vis dėlto pagrindinis dėmesys skiriamas pučiamiesiems kaip pagrindinei kūrinių tembrinei medžiagai.

Koncerto pradžioje skambės Richardo Strausso Serenada 13-ai pučiamųjų instrumentų. Vos septyniolikos sulaukusio kompozitoriaus (tuomet dar ir abitūros egzaminams besiruošusio moksleivio) 1881 m. sukurtą kompoziciją dvigubai medinių pučiamųjų sudėčiai (po dvi fleitas, obojus, klarnetus ir fagotus), papildytai bosiniu fagotu ir keturiomis valtornomis, galima laikyti neoficialiu paskyrimu savo tėvui – ypatinga meistryste pasižymėjusiam Miuncheno dvaro orkestro valtornininkui Franzui Straussui. Pasakojama, jog šis muzikas pasižymėjęs itin konservatyviu skoniu, išimtinai garbinęs Vienos klasikų „švenčiausiąją trejybę“ – Mozartą, Haydną ir ankstyvąjį Beethoveną – ir gan įtariai žiūrėjęs į visa, kas buvo sukurta po Carlo Marijos von Weberio, Felixo Mendelssohno ir Louiso Spohro. Tiesa, ant rankraščio viršelio jaunojo kompozitoriaus ranka užrašyta kita dedikacija: „Gerbiamam mokytojui, dvaro kapelmeisteriui Wilhelmui Meyeriui“. Tėvo Strausso prašymu patyręs praktikas Friedrichas W. Meyeris penkerius metus mokė jaunąjį Richardą komponavimo technikų.

Serenada parašyta klasikine vienos dalies sonatos forma, liudijančia, kad jaunasis kompozitorius buvo gerai susipažinęs ne tik su tėvo garbinamų kompozitorių kūryba, bet ir su orkestro instrumentuote. Melodinga, lyriška serenados muzika vis dėlto pranoksta vien Mozarto ir Mendelssohno puoselėtų tradicijų sekėjo darbą. Septyniolikmetis Straussas jau gebėjo taip išmoningai filtruoti bei distiliuoti savo pirmtakų įtakas, kad net nuo jų pernelyg nenutoldamas įstengė sukurti šį bei tą išties originalaus. Serenados lyrinių melodijų linijose jau glūdi būsimųjų Strausso kūrinių – visų pirma jo operų kerinčio grožio vokalinių partijų – pažadas. Serenados pasaulinė premjera įvyko 1882 m. lapkričio 27 d. Drezdene, kur Drezdeno muzikų draugijos ansambliui dirigavo žymus to meto dirigentas Franzas Wüllneris – taip pat senas Strausso vyresniojo pažįstamas iki 1877-ųjų vadovavęs Miuncheno dvaro orkestrui. Tai pirmas jaunąjį kompozitorių ne vien gimtojoje Bavarijoje išgarsinęs kūrinys.

Pajėgiausių pasaulio orkestrų atliekamas Simfonijas pučiamiesiems instrumentams Igoris Stravinskis sukūrė 1920-asiais, tuo metu jau gyvendamas Paryžiuje ir sulaukęs tais pat metais įsteigto įtakingo Prancūzijos muzikinio žurnalo „La revue musicale“ užsakymo Claude‘o Debussy antrosioms mirties metinėms pažymėti. Žurnalo redakcija paprašė Stravinskio atsiųsti vieną puslapį savo muzikos, kuris būtų išspausdintas 1920 m. gruodžio mėnesio žurnalo priede, sekant sena prancūzų muzikų pagerbimo tradicija pavadintame Le Tombeau de Claude Debussy („Claude‘o Debussy kapas“). Šiame priede, šalia Maurice‘o Ravelio, Manuelio de Falla‘os ir kitų kompozitorių dedikacijų pasirodė ištrauka iš Stravinskio naujojo kūrinio klavyro (tai buvo kūrinį užbaigiantis choralas), o pilnai instrumentuotos Simfonijos mediniams ir variniams pučiamiesiems buvo pirmąkart atliktos Londono Karalienės salėje 1921 metų birželį, diriguojant Serge‘ui Koussevitzky‘iui.

Kūrinio premjera prie modernios muzikos eksperimentų nepratusios publikos buvo palydėta švilpimu ir pašaipomis. Vėlesnė kūrinio atlikimų istorija gan paini dėl daugybės skirtingų atlikėjų redakcijų. Šiuo metu dažniausiai atliekama paties kompozitoriaus 1947 m. peržiūrėta ir jo asistento, amerikiečių dirigento Roberto Crafto rūpesčiu išleista versija 23 pučiamiesiems (trigubai medinių pučiamųjų sudėčiai, 4 valtornoms, 3 trimitams, 3 trombonams ir tūbai). Žodis „simfonijos“ šio vienadalio kūrinio pavadinime nenurodo jokių muzikinės formos ypatybių ar simfoninės kūrinio plėtotės, o veikiau žymi pradinę žodžio reikšmę graikų kalba – taigi, pučiamųjų instrumentų „sąskambį“. Pats kompozitorius savo kūrinį apibūdino kaip „asketišką ritualą, besiplėtojantį trumpų litanijų tarp skirtingų vienarūšių instrumentų grupių forma.“

Kaip ir dvi pirmosios kompozicijos, taip ir paskutinysis, ilgiausias (maždaug pusvalandžio trukmės) programos kūrinys turi aiškią dedikaciją. 1853 m. dvidešimtmetis Johannesas Brahmsas pirmąkart sutiko ir visam gyvenimui susibičiuliavo su smuikininku ir kompozitoriumi Josephu Joachimu. Šis tais pačiais metais jį pristatė Diuseldorfe gyvenusiai garsių vokiečių muzikų porai – Robertui ir Clarai Schumannams. Jie abu tapo aistringais Brahmso kūrybos gerbėjais, nors kuklusis Brahmsas dažnai drovėdavosi tokio dėmesio ir, kaip jam atrodė, perdėtų vyresniojo kolegos liaupsių. Tad nenuostabu, kad pasitaikius galimybei kurti orkestrui reziduojant Detmolde 1857–1860 m., Beethovenu žavėjęs ir jo titaniškame šešėlyje savo vietos muzikoje ieškojęs Brahmsas pirmiausia suskubo sukurti dvi serenadas orkestrui, nei užbaigti savo pirmąją simfoniją (jai užbaigti jam prireikė dar dvidešimties su viršum metų) ar koncertą fortepijonui (jis buvo užbaigtas tais pačiais metais, kaip ir pirmoji serenada, tik kurį laiką nusileido jai populiarumu). Pats pramoginės serenados žanras atrodytų tarsi priešingas rimtuolio Brahmso prigimčiai, tačiau toks žanro pasirinkimas iš tiesų veikiau liudijo jo begalinį kuklumą ir atsargumą.

Antroji serenada A-dur buvo sukurta 1859-aisiais, prabėgus trejiems metams po Schumanno mirties, ir dedikuota jo žmonai Clarai, kuriai Brahmsas visą gyvenimą puoselėjo ypač šiltus platoniškus jausmus (kai kurių amžininkų nuomone, šis jausmas buvo abipusis) ir laikė ją moteriškumo idealu. Pirmoji kūrinio versija (laikoma neišlikusia) buvo sukurta pilnam orkestrui ir pirmąkart atlikta 1860 m. Hamburge. Po penkiolikos metų kompozitorius ją pritaikė fortepijonui keturioms rankoms ir kameriniam orkestrui – dvigubai medinių pučiamųjų sudėčiai, altams, violončelėms ir kontrabosams be smuikų, varinių pučiamųjų (išskyrus 2 valtornas) ir mušamųjų.

Penkių dalių Antrojoje serenadoje jau galima atpažinti būdinguosius Brahmso muzikos bruožus – ramų, švelnų muzikos bangavimą, gracingas melodijas, ritmingą liūliavimą pagyvinančius poliritmus. Pirmosiose dviejose dalyse vyraujančią laisvalaikio klausymuisi skirtos muzikos nuotaiką šiek tiek pritemdo trečiojoje lėtojoje dalyje (Adagio), vienvardžiame la minore skambanti žemų styginių oktavomis atliekama rūsti, kone barokinės pasakalijos melodija ir kiek dramatiškesnė dinamika. Kaip ir dera Bacho laikų muzikos stilizacijai, ši dalis baigiasi vadinamąja „pikardiškąja tercija“ – mažoriniu tonikos trigarsiu minorinėje dermėje. Serenadą užbaigiančiame rondo linksmybė grįžta gyvai besisukančio ratelio ritmu, ragų fanfaromis ir žėrinčiomis visų orkestro instrumentų spalvomis, kurias sušvelnina lyrinė obojaus solo melodija, o tviskesio suteikia mažosios (piccolo) fleitos pasažai.

Informacija:

Premjeros data:

2024-03-17

Vieta:

LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salė

Kaina:

5.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
01 val. 00 min.
Pabaiga
Atlikėjai
person profile image
Tomas
Ambrozaitis
Dirigentas
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro
pučiamųjų ir styginių grupės

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.