Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
news article cover image

Naujienos

Naujienlaiškio
Prenumerata
2022.04.20

„Dėmesio! Baletas 2022“: šokiu išreikšta pojūčių filosofija (papildyta)

 

Balandžio 29-ąją kasmet minimą Tarptautinę šokio dieną Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto šokėjai publikai tradiciškai dovanos įspūdingą šokio reginį, kurio tikslas – skatinti pažinti šią išraiškingą meno formą, turinčią unikalią savybę peržengti bet kokius rėmus. Balandžio 29 d. 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose publika išvys trylika choreografinių miniatiūrų, sukurtų tiek patyrusių choreografų, tiek naujus talentus savyje atrandančių baleto artistų.

Kaip kūrybinga, savitų, unikalių meninių sprendimų ieškanti komanda prisistatys KVMT baleto trupės nariai ir kviestiniai choreografai. Žiūrovai išvys Aušros Krasauskaitės, Viktorijos Galvanauskienės, Taurūno Baužo, Darijos Verovkos, Airisės Gudonytės, Yano Malaki ir Gajaus Žmavco sukurtas choreografines miniatiūras. Jose kūrėjai gvildena įvairias temas, kurias galima būtų apibendrinti sąvoka „pojūčių filosofija“. Ar įmanoma filosofines jausmų potekstes išversti į šokio kalbą? Verta pamatyti ir įsitikinti patiems!

 

Įkvėpti gyvenimo

Choreografė Aušra Krasauskaitė pasakoja: „Man visuomet buvo įdomu, ką jaučia žmogus, įkvėpdamas paskutinius oro gurkšnius savo gyvenime: apie ką jis mąsto, kokie vaizdiniai aplanko temstančią sąmonę. Ar į smegenis patenkant paskutinėms deguonies molekulėms, jose prasisuka visas „gyvenimo“ filmas – visi mylimieji, atstumtieji ar atstūmusieji; ar žmogus pamato minutes ir sekundes, kurias išeikvojo tuščiai? Kieno akis regi, o gal nemato nieko? Kasdien viliuosi, kad kiekvienas mano įkvėpimas būtų prasmingas, visavertis, o pragyventos dienos, minutės, sekundės taptų ypatinga žemiška kelione. Šiandieniniame karo fone, kai visi esame „pakibę“ tarp žemės ir dangaus, vis mąstau apie gyvybės trapumą, laikinumą ir laiką, kai nebebūsiu. Ir apie gyvenimo kvėpavimą, kurio anksčiau nevertinau... Šokyje skambės Bacho muzika, aranžuota Silvijos Miliūnaitės-Bliudžiūvienės, dainuos sopranas Rita Petrauskaitė, šoks KVMT baleto trupė, kostiumai Deivido Janulio. Kartu su visa šia komanda kūrybiniame procese kvėpuosime drauge!“

 

Nemirštanti viltis ir akimirkos laimė

Baleto artistė Viktorija Galvanauskienė šiemet žiūrovams pristatys dvi choreografines miniatiūras: „Vilty“, kur pati šoks solo, ir „Šią akimirką – laimingi“, apjungsiančią daug baleto trupės šokėjų. „Vilty“ pasakos apie amžiną, viltingą laukimą, kai žmogus vis tikisi pajausti, pamatyti šviesą tunelio gale arba gyvenime.

„Šią akimirką – laimingi“ – apie būties lengvumą ir paprastumą, laimę, juoką, džiaugsmą. Daug žmonių šoka ir jaučiasi laimingi, tad šokio pavadinimas išreiškia ore tvyrantį pojūtį – „Šią akimirką – laimingi“.

 

Jausmai, išreikšti šokiu

KVMT baleto trupės artistė ukrainietė Daria Verovka projektui parengė du choreografinius numerius – „Shame“ (Gėda) ir „Find each other“ (Rasti vienas kitą). „Šokio numeriai pasakos apie žmogaus jausmus ir pojūčius. „Shame“ vaizduos diskomfortą, užsidarymą ir gėdą. Ilgai galvojau, kaip šiuos jausmus išreikšti šokiu. Mano vaizduotėje užgimė merginos, kuri bijo šviesos, gėdijasi parodyti savo veidą, atsiverti, portretas. Šį numerį atliks trys nuostabios baleto artistės iš mūsų baleto trupės. Savo choreografija noriu publikai papasakoti kažką labai asmeniško ar net sakralaus. Tikiuosi, kad ji publikai bus suprantama ir ras atgarsį žiūrovų širdyse, atlieps jų jausmus“,- pasakoja D. Verovka.

 

Artimo kvapas ir nenugalimas likimas

Baleto artistė Airisė Gudonytė publikos dėmesiui šiemet pateiks dvi šokio miniatiūras. „Duete „Naïve Dream” (Naivus sapnas) keliu klausimą: kaip artimi žmonės geba įsiminti vienas kito kvapą, tampantį jų atpažinimo kodu, galinčiu sužadinti prisiminimus, sukurti iliuziją, kad žmogus, kurio jau nebėra šalia, vis dar pasiekiamas ranka? Kaip stipriai galima personifikuoti šį kvapą ir jam visiškai atsiduoti? Kur yra plonytė riba tarp pasitikėjimo, atsidavimo į kito rankas ir savęs praradimo, pasimetimo? Antrąją kompoziciją „Invictus” (Nenugalimas) įkvėpė Johanno Sebastiano Bacho muzika ir Williamo Ernesto Henley‘io to paties pavadinimo eilėraštis, kurio viena iš temų yra žmogaus, kuriančio savo likimą, orumas. Mąsčiau, kodėl žmogus teigia esąs savo likimo kalvis, bet tuo pat metu kartoja: „nuo likimo nepabėgsi”, „matyt taip ir turėjo nutikti” ir pan. Žmonių dvilypumas įkvėpė kurti dvilypę kompoziciją. Žiūrovui siūlau pasirinkti, ar šokėjus stebėti kaip kasdienius žmones, kuriančius savo likimus ir einančius skirtingais gyvenimo keliais, ar jų veiksmus suvokti simboliškai“, – intriguoja jaunoji kūrėja.

 

Autoironiškas egzistencializmas

Šokėjas ir choreografas Taurūnas Baužas pasakoja, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, jis buvo užtikrintas tuo, ką imasi kurti. „Įkvėpimas aplankė labai anksti, todėl visus kūrinius galvoje turėjau jau seniai. Visada į savo darbą žiūriu rimtai ir itin preciziškai, todėl išsikeltą iššūkį – sukurti tris skirtingus numerius, priėmiau su malonumu ir atsidavimu“, – sako kūrėjas.

„Visada buvau lietuviškos literatūros gerbėjas. Neprisimenu nė vienos vasaros be knygos rankose. Kai pirmąsyk perskaičiau „Baltą drobulę“, ji mane taip sukrėtė, kad sau pasižadėjau kada nors šį kūrinį adaptuoti šokio scenai. Praėjusią vasarą pajutau, kad turiu tai padaryti būtent šiais metais, šiam renginiui. Tiesa, tai nebus pilnas kūrinio siužeto atpasakojimas, nes per šešias minutes tai sunkiai pavyktų padaryti. Pasirinkau pagrindinio herojaus – Antano Garšvos – temą. Tiksliau, jo dabarties ir ateities liniją. Šis veikėjas gvildena egzistencines problemas, bet tuo pačiu yra ir lengvai išprotėjęs, tikslingai einantis savinaikos link. Galbūt kaip ir aš pats“, – pasakoja T. Baužas.

Kitas choreografo T. Baužo kūrinys – „The One“. „Tai kompozicija, paremta trumpiausia istorija, tačiau įgijusi choreografiškai sudėtingiausią išraišką. Keturi gulbinai plaukia per pilnaties nutviekstą ežerą ir tik vienas jų pasiekia tikslą. Istorija skamba idiliškai, tačiau šiame numeryje norėjau konceptualaus požiūrio į Piotro Čaikovskio muziką ir klasikinį siužetą. Šokėjai nepriekaištingai perteikia paskutinę gulbės kelionę. Net širdį suspaudžia stebint“, – šmaikštauja choreografas.

Trečioji jo choreografinė kompozicija pavadinta „Žvaigždute”. „Tai – duoklė lietuviškos muzikos puoselėtojui Baliui Dvarionui. Vieną populiariausių jo kūrinių – tuomet dar moksleivio Leono Stepanausko eilėmis sukurtą nemariąją dainą „Žvaigždutė“ – gyvai atliks sopranas Beata Ignatavičiūtė, fortepijonu akomponuos Loreta Piaseckienė. Šokį ir muziką sintezuojančioje miniatiūroje solo šoks Mykhailo Mordasovas. Šis kūrinys yra tarsi mano autoironiškas autoportretas. Nuolatos besikaitaliojantys kilimai, kritimai, atsitiesimai, vėl pakilimai, vėl kritimai – tarsi perpetuum mobile“, – atskleidžia T. Baužas.

 

Kūryba pildo svajones net ir katastrofos akivaizdoje

Nuo praėjusių metų gruodžio prie KVMT trupės prisijungęs ukrainiečių baleto artistas Yanas Malaki stato dvi choreografines miniatiūras. Pirmoji, pavadinta „Faunai“, pasakos apie du nepriklausomus, narciziškos natūros dievukus, kurie pirmą kartą gyvenime sutinka į save panašias būtybes. „Kurdamas choreografiją šiam numeriui įgyvendinsiu savo seną svajonę, lydėjusia mane nuo studijų koledže (Kyjivo Serge’o Lifario municipalinėje šokio akademijoje – red. past.) laikų. Studijuodami kartu su kolega Mykhailo Mordasovu jau esame šokę kažką panašaus. Taip norėjosi šį šokį perkurti savaip, patobulinti ir pristatyti publikai tomis spalvomis ir judesiais kaip pats jį matau, jaučiu. Puiku, kad šio projekto dėka pasitaikė galimybė pagaliau išpildyti savo svajonę. Dirbu, stengiuosi, noriu patirti kuo daugiau malonumo tiek iš kūrybinio proceso, tiek ir iš pasirodymo scenoje“, – akcentavo Y. Malaki. 

Antroji Y. Malaki choreografinė miniatiūra „Devoid of feelings, not devoid of love“ (Be jausmų, bet ne be meilės) pasakos apie vienas kitą mylinčius vaikiną ir merginą, išgyvenančius pasaulio pabaigą: „Paskutiniai jausmai, kuriuos jaučia įsimylėjėliai išnyksta kartu su pasauliu, tačiau jų meilė lieka juose...“

 

KVMT inf.

Šviežiausios naujienos
Kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-mečiui operą „Buratinas“ Klaipėdoje statys jaunimo rezidencijos dalyviai

Kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-mečiui operą „Buratinas“ Klaipėdoje statys jaunimo rezidencijos dalyviai

Į devynių do iššūkį vėl leidžiasi Tomas Pavilionis, jo mylimosios Mari vaidmenį atliks Rita Petrauskaitė

Į devynių do iššūkį vėl leidžiasi Tomas Pavilionis, jo mylimosios Mari vaidmenį atliks Rita Petrauskaitė

Vilius Trakys: būti įvertintam – geriausia, kas gali nutikti

Vilius Trakys: būti įvertintam – geriausia, kas gali nutikti

Kviečiame dalyvauti perklausoje į jaunimo rezidenciją „J. Gaižausko opera vaikams „Buratinas“

Kviečiame dalyvauti perklausoje į jaunimo rezidenciją „J. Gaižausko opera vaikams „Buratinas“

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.