Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

04.29

18

30

Kita
DĖMESIO! BALETAS 2022

Pirkti bilietus

Saugumo reikalavimai renginių lankytojams

2020 m. spalio 22 d. startavusiame projekte „Dėmesio! Baletas“ dalyvauja jaunieji KVMT baleto artistai, norintys išmėginti savo jėgas choreografijos ir kitose sceninės kūrybos srityse. Pirmasis jų sukurtų ir atliekamų choreografinių miniatiūrų vakaras sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo: jis buvo rodomas gyvai ir transliuojamas tiesiogiai teatro socialiniuose tinkluose bei teatro informacinių partnerių kanaluose. Tai paskatino teatrą tęsti ir kasmet kartoti šį unikalų kūrybinį procesą.

Kaskart nauja choreografinių miniatiūrų programa publikai pristatoma per tarptautinę šokio dieną – balandžio 29-ąją. Ši diena UNSECO sprendimu minima nuo 1982 m. ir sutampa su siužetinio baleto pradininku vadinamo prancūzų šokėjo ir baletmeisterio Jeano-Georges’o Noverre’o (1727–1810) gimtadieniu.


Choreografinių miniatiūrų programoje naudojami įvairių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių kostiumai, sukurti dailininkų Jordi Roigo, Leo Kulašo, Elvitos Brazdylytės, Martynos Kander, Ivetos Ciparytės, Jekaterinos Zlajos.


Daugiau apie dalyvius ir programą
Daugiau apie choreografinę kompoziciją „Starfall“
Vaizdo anonsas I

 

PROGRAMA

ALSUOTI ALSAVIMU
Choreografė ir kostiumų dailininkė Aušra Krasauskaitė
Muzika: Johann Sebastian Bach – Arija (ant G stygos), aranž. Silvija Miliūnaitė-Bliūdžiuvienė
Atlieka Rita Petrauskaitė (sopranas)
Šoka: Oleksandra Borodina, Roman Budko, Anna Chekmarova, Viktorija Galvanauskienė, Airisė Gudonytė, Ksenija Jermakova, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Maksym Sidenko, Semen Sidenko, Iryna Suslo, Daria Verovka, Kirstin Ann Zahradnick

NAÏVE DREAM (Naivus sapnas)
Choreografė Airisė Gudonytė
Muzika: Jevgenij Grinko – „Dusty room“
Šoka: Roman Budko, Ksenija Jermakova

ANTANO GARŠVOS PORTRETAS
Choreografas Taurūnas Baužas
Muzika: Daniel Avery & Alessando Cortini – „Enter Exit“
Šoka: Yan Malaki, Mykhailo Mordasov

VILTY
Choreografė, grimo ir šukuosenos dailininkė Viktorija Galvanauskienė
Muzika: Ólafur Arnalds – „1953“ (ištrauka)
Poetų mėgėjų eiles skaito Beata Ignatavičiūtė
Šoka Viktorija Galvanauskienė

ŠIĄ AKIMIRKĄ – LAIMINGI
Choreografė, grimo ir šukuosenų dailininkė Viktorija Galvanauskienė
Muzika: Shaun Taylor McManus – „My Last Memory“
Šoka: Oleksandra Borodina, Roman Budko, Danylo Butenko, Anna Chekmarova, Yuliia Kovalenko, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Maksym Sidenko, Semen Sidenko, Iryna Suslo, Daria Verovka, Kirstin Ann Zahradnick

STARFALL (Žvaigždžių lietus)
Choreografas, kostiumų dailininkas ir muzikos autorius Gaj Žmavc
Šoka Ksenija Jermakova

THE ONE (Vienintelis)
Choreografas ir kostiumų dailininkas Taurūnas Baužas
Muzika: Piotr Čaikovskij – siuita iš baleto „Gulbių ežeras“, op. 20, I scena (iš įrašo: Bergeno simfoninis orkestras / Neeme Järvi, ℗ Chandos Records, 2013)
Šoka: Roman Budko, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Maksym Sidenko

INVICTUS (Nenugalimas)
Choreografė Airisė Gudonytė
Muzika: Johann Sebastian Bach – Preliudas Nr. 2 c-moll iš „Gerai temperuoto klavyro“ I t., BWV 847, aranž. Luo Ni
Šoka: Anna Chekmarova, Viktorija Galvanauskienė, Maksym Sidenko, Kirstin Ann Zahradnick

FAUNS (Faunai)
Choreografas: Yan Malaki
Muzika: Claude Debussy – simfoninis preliudas „Fauno popietė“, L 86 (iš įrašo)
Šoka: Yan Malaki, Mykhailo Mordasov

ŽVAIGŽDUTĖ
Choreografas Taurūnas Baužas
Muzika: Balys Dvarionas – „Žvaigždutė“, Leono Stepanausko ž.
Atlieka: Beata Ignatavičiūtė (sopranas), Loreta Piaseckienė (fortepijonas)
Šoka Mykhailo Mordasov

DEVOID OF FEELINGS, NOT DEVOID OF LOVE (Be jausmų, bet ne be meilės)
Choreografas: Yan Malaki
Muzika: Ezio Bosso – „Missing a Part (The Waiting Room G)“
Šoka: Yan Malaki, Daria Verovka

SHAME (Gėda)
Choreografė, šviesų ir kostiumų dailininkė Daria Verovka
Muzika: Luke Howard – „Spare“
Šoka: Anna Chekmarova, Ksenija Jermakova, Kirstin Ann Zahradnick

FIND EACH OTHER (Surasti vienam kitą)
Choreografė, šviesų, grimo ir šukuosenų dailininkė Daria Verovka
Muzika: Angelo Badalamenti – „Sycamore Tree“, Davido Lyncho ž., atlieka Xiu Xiu
Šoka: Sofia Boldovska, Oleksandra Borodina, Roman Budko, Danylo Butenko, Anna Chekmarova, Viktorija Galvanauskienė, Kristina Gudelytė, Airisė Gudonytė, Ksenija Jermakova, Yuliia Kovalenko, Yan Malaki, Mykhailo Mordasov, Ilona Nesterenko, Maksym Sidenko, Semen Sidenko, Iryna Suslo, Kirstin Ann Zahradnick

DITĖ ELZBERGAITĖ Dėmesio! Baletas 2022
+

 

www.reveransas.lt, 2022-05-06

 

2022-04-29 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choreografinių miniatiūrų vakaras „Dėmesio! Baletas 2022” Klaipėdos kultūros centro „Žvejų rūmuose“.

 

Prieš kiek mažiau nei metus, 2021 metų vasarą, Klaipėdos elinge stebėjau spektaklių „Stabat mater“ ir „Šventasis pavasaris“ premjeras. Aprašiusi savo įspūdžius pasidalinau nuoširdžia rekomendacija ir reikia pripažinti, kad net šiek tiek „užpavydėjau“, jog ne Vilniuje, o Klaipdėdoje (kur nesu dažnas svečias) šis spektaklis bus rodomas. Visgi nepraėjo nė metai, o aš ir vėl apsilankiau Klaipėdoje, tiesa, šįkart jau dėl kito kūrinio, ir pirmą kartą spektaklį žiūrėjau laikinuose Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės namuose – „Žvejų rūmuose“. Neįprastai saulėtą pavasario vakarą stebėjau be sostinei būdingos skubos ir lėkimo į teatrą besirenkančius žiūrovus ir laukiau kūrybinio vakaro pradžios.

 

Pati renginio forma, tai yra choreografinių miniatiūrų vakaras, nėra nauja šokio mylėtojams, be to, ypač mėgiama įvairių baleto mokyklų. Sunku atsiriboti ir nuo „Kūrybinio impulso“. Tai – šiemet jau jubiliejinį 10-ąjį kartą organizuojamas Operos ir baleto teatro artistų choreografinių miniatiūrų projektas, ne tik žymintis baleto sezono pabaigą, bet jau ir tapęs pripažinta pradedančiųjų choreografų kūrybinių bandymų platforma. Žinant tai, nori to ar nenori, jau pats vakaro pavadinimas formuoja tam tikrus išankstinius įsitikinimus. Prie lūkesčių, be abejo, prisideda ir matytos premjeros sėkmė, tad šiuos mano pamąstymus sustabdė tik spektaklio pradžioje užgesusios šviesos.  

 

Pirmoji vakaro miniatiūra buvo Aušros Krasauskaitės „Alsuoti Alsavimu“. Juodai aprengti artistai visiškai juodame scenos fone, jų plastiškai judantys kūnai ir numerį vainikavęs netikėtas citrinų valgymas leido suprasti, kad šiandien, tikriausiai, rausvų tutu sijonų ir puantų nebus. Sopranas Rita Petrauskaitė, J. S. Bacho muzika ir „nuogos“ scenos grubumas iš pradžių nustebino ir kiek trikdė, tačiau sukurta šiek tiek melancholiška, bet tokia jauki atmosfera taip ir neapaleido manęs visą spektaklį. Jau besibaigiant pirmajam numeriui aš beveik tikėjausi būti pažadinta iš tokios malonios tamsumos ryškiomis šviesomis, tačiau taip nenutiko, o veikiau priešingai – choreografinių miniatiūrų vakaras pasirodė esąs visai ne atskirų choreografijų koncertas (kaip kad buvo galima tikėtis), o veikiau organiškai sujungta miniatiūrų visuma.

 

„Alsuoti alsavimu“, Olesios Kasabovos nuotrauka

 

Vakarą tęsė Airisės Gudonytės „Naive dream“. Kaip gerai numerį apibūdino pats pavadinimas, šis dviejų žmonių šokis (Roman Budko, Ksenija Jermakova) buvo mokykliškai teisingas ir tvarkingas, todėl pasirodė kiek naivus ir saldus. Visai kitokį duetą buvo galima matyti Taurūno Baužo choreografijoje „Antano Garšvos portretas“ (Yan Malaki, Mykhailo Mordasov). Čia ambicingai užsibrėžtas tikslas atskleisti A. Škėmos romano „Balta drobulė“ pagrindinio herojaus Garšvos portretą netikėtai susisiejo su neseniai Operos ir baleto teatre matytu G. Kuprevičiaus baletu „Čiurlionis“. Tiek scenoje matoma lova su metaliniu rėmu, tiek pagrindinio herojaus dualizmas, net muzikinis pasirinkimas – abu šie kūriniai man pasirodė neįtikėtinai panašūs. Pasak choreografo, jo miniatiūros objektas buvo Garšvos egzistencializmas, savinaika, tai gana aiškiai atsispindėjo ir scenoje: staigūs, grubūs, trūkčiojantys judesiai neleido žiūrovams atsipalaiduoti. Ši netikėta Čiurlionio ir Škėmos – tokių dviejų fundamentalių lietuvių kūrybos paminklų – paralelė man pasirodė itin įdomi ir verta dėmesio. Juk tiek biografiniame balete, tiek šioje miniatiūroje buvo siekta atskleisti žmogaus vidinius išgyvenimus, kurie, pasirodo, daug universalesni ir dažnesni nei galėtų pasirodyti tam vaizduojamam vienišumo ir sunkių klausimų kamuojamam herojui.

 

Choreografės Viktorijos Galvanauskienės miniatiūra „Vilty“ gudriai išnaudojo scenoje paliktą lovą ir taip toliau nepertraukiamai tęsė choreografinį vakarą. Šis pasirodymas taip pat plėtojo jau pradėtą dualizmo temą: kol Beata Ignatavičiūtė skaitė eiles, choreografė žodžius „įveiklino“ savo kūnu. Tos pačios choreografės antroji miniatiūra „Šią akimirką – laimingi“ subtiliai tęsė pirmosios kompozicijos tematiką ir tolima laimės viltis tapo pačia laime.

 

Gaj Žmavc miniatiūra „Starfall“, sukurta Ksenijai Jermakovai, priminė „Stabat mater“ ir „Šventojo pavasario“ atgarsius. Šis choreografas tęsė draugystę su Klaipėdos baleto trupe po to, kai praleido čia nemažai laiko kaip Edwardo Clugo asistentas, tad turėjo galimybę gerai pažinti trupės galimybes. Kurdamas muziką ir choreografiją savo pasirodymui jis mąstė apie dualistinį pasaulio modelį bei žvaigždžių paradoksą: žvaigždės iš toli atrodo nuostabiai, tačiau priartėjus prie jų per arti jos tampa mirtinos. Šis numerio idėjos paaiškinimas, gaila, nebuvo taip gerai suprantamas nežinant choreografo intencijos. Pats šokis pasirodė gan ištęstas ir, jei ne ekspresyvus K. Jermakovos atlikimas, būtų tikrai kiek prailgęs.

 

„Antano Garšvos portretas“, Olesios Kasabovos nuotrauka

 

Iš sąstingio pažadino antroji T. Baužo miniatiūra „The One“, kurią atliko R. Budko, Y. Malaki, M. Mordasov ir M. Sidenko. Nedaug yra baletų, kuriuos beveik kiekvienas gali atpažinti nuo pat pirmojo akordo, tačiau Čaikovskio „Gulbių ežeras“ yra būtent toks. Baltais plunksnų šortais aprengti pusnuogiai šokėjai nuo pat pirmos minutės scenoje pavergė žiūrovų dėmesį ir išsklaidė prieš tai rodytų numerių rimtį ir susikaupimą. Komiškai besistaipydami ir savo apdaro plunksnas aplink bedraikydami atlikėjai susilaukė ne tik juoko pliūpsnio, bet ir gausių aplodismentų. Visgi akylesnė akis nesunkiai galėjo susieti šią miniatiūrą su Itziko Gailili „Keturiomis gulbėmis“ ar visa gausybe kitų „Gulbių ežero“ interpretacijų, kurios visos pasižymi krentančiomis plunksnomis, (ne)sąmoningomis klaidomis ir pernelyg išraiškingu atlikimu.

 

Stebėdama kitus žiūrovus atkreipiau dėmesį, kad po tokio interaktyvaus ir įsimintino numerio didžiajai daliai jų buvo sunku grįžti į šiuolaikinio šokio minatiūras gaubiančią rimtį. A. Gudonytės  „Invictus“ (atlieka A. Chekmarova, V. Galvanauskienė, M. Sidenko, K. A. Zahradnick) pratęsė kūrybinį vakarą ir vėl taisyklinga ir preciziška modernaus šokio kalba kvietė pažvelgti į darnų kūnų bendravimą. Ši tema toliau buvo plėtota Y. Malaki choreografijoje „Fauns“. Atlikėjai Y. Malaki ir M. Mordasov yra tikrai dėmesio vertas duetas: jie buvo žaismingi ir jaunatviški, be to, jiems šauniai pavyko atrasti balansą tarp savimeiliško mėgavimosi savo kūno galimybėmis ir nuoširdaus judėjimo scenoje. Nežinodama miniatiūros pavadinimo pasižymėjau sau, kad šių dviejų artistų šokis man savotišku išdidumu priminė kultūrizmo varžybas, bet programėlėje perskaičiusi, kad jis yra įkvėptas faunų, turėjau pripažinti, kad choreografija įspūdingai tiksliai pavaizdavo tai, kaip faunai yra įsivaizduojami literatūroje ir populiariojoje medijoje.

 

Trečioji ir paskutinioji T. Baužo miniatiūra „Žvaigždutė“, kurią atliko M. Mordasov, sopranas B. Ignatavičiūtė ir pianistė Loreta Piaseckienė, pasirodė kiek nuspėjama. Lyg norėdamas tam įspūdžiui pasipriešinti choreografas nusprendė miniatiūrą užbaigti artisto šiuoliu į duobę, esančią scenos pradžioje, kas, žinoma, susilaukė audringos publikos reakcijos. Jau nujausdami kūrybinio vakaro pabaigą žiūrovai atidžiai sekė ir paskutiniąją Yan Malaki miniatiūrą „Devoid of feelings, not devoid of love“. Kartu su Daria Verovka atlikta kompozicija pirmiausiai įsiminė dėl puikaus Ezio Bosso muzikinio kūrinio, bet ir dėl jau prieš tai mano įvertinto Yan Malaki. Šis šokėjas, ko gero, man buvo vienas įsimintiniausių viso vakaro atlikėjų: tiek jo choreografinė kalba, tiek techniškas atlikimas išskyrė jį ne tik duetuose, bet ir grupinėse scenose. Tiesa, po šitiek vienas kitą keičiančių šiuolaikinio šokio numerių darėsi sunku juos vienas nuo kito atskirti, tad mielai pakartočiau kai kurių miniatiūrų peržiūrą dar kartą.

 

Paskutiosios dvi minatiūros taip pat buvo susietos keliais aspektais. Čia, jau beveik apžvelgus visus pamatytus numerius, turiu pagirti už tikrai nepriekaištingus perėjimus tarp skirtingų kompozicijų bei tematiškai ar kokiu kitu parinktu aspektu susietus pasirodymus. D. Verovkos „Shame“, kaip ir teigia pati choreografė, buvo siekis atskleisti gėdos, užsidarymo ir nejaukumo jausmus. Tam parinktas artisčių trio (A. Chekmarova, K. Jermakova. K. A. Zahradnick), o kaip priemonė sustiprinti šokio kalbai buvo itin gudriai panaudotas šviesos ir šešėlių žaismas ir… vanduo! Tikriausiai nereikia nė priminti, kuriame dar Klaipėdos baleto atliekame spektaklyje iš scenos viršaus pasipila vanduo, tad E. Clugo kūrybinė įtaka jauniesiems Klaipėdos choreografams yra akivaizdi. Šlapia scena nesutrukdė visai baleto trupei atlikti tos pačios choreografės miniatiūros „Find each other“, kuri gražiai užbaigė visą kūrybinį vakarą. Šios baleto trupės stiprioji pusė yra grupiniai šokiai, todėl pastabose tik pasižymėjau pliusiuką ir leidau sau mėgautis paskutiniąja miniatiūra.

 

„Shame“, Olesios Kasabovos nuotrauka

 

Kūrybiniame vakare iš viso buvo pristatyti 13 numerių, kuriuos kūrė 7 choreografai. Tai tikrai didelis skaičius pasirodymų, tad nenuostabu, kad vieni įsiminė labiau nei kiti. Tačiau čia daug svarbiau yra tai, kad bendras vakaro įspūdis buvo puikus. Pradedant scenografiniais sprendimais („nuoga“ scena be užkulisius dengiančių užuolaidų ir išradingas scenos erdvių panaudojimas), be kurių vakaro vizualinė pusė būtų buvusi daug primtyvesnė ir nuobodesnė, baigiant kruopščiai apgalvotais perėjimais tarp numerių, dėl kurių kūrybinis vakaras neatidaus žiūrovo net galėjo būti palaikytas vientisu spektakliu. Nesunku pastebėti ir tai, kad vyrauja kelios pagrindinės įkvėpimo temos: santykiai tarp žmonių, asmens vidinis dualizmas ir egzistencializmas. Ir nors pasirinktos temos nėra kažkuo neįprastos šiuolaikinio šokio pasauliui, o ir kai kurių numerių įkvėpimą tiek teminiu, tiek kūrybiniu lygmeniu galima gan lengvai paaiškinti per sąsajas su tam tikrais choreografais, tai yra būdinga jauno žmogaus kūrybai. Bandymai surasti savo individualią choreografinę kalbą tikrai užtrunka, o vienintelis būdas tai padaryti yra per kūrybą, todėl neverta skrupulingai analizuoti kiekvienos miniatiūros, to šiandien daryti ir nebandžiau, nes daug svarbiau yra sveikinti gražias iniciatyvas ir toliau skatinti tokius kūrybinius forumus, kuriuose choroegrafai gali ne tik kurti, bet ir susilaukti atgalinio ryšio.

Nors „Dėmesio! Baletas“ man buvo negirdėtas Klaipėdos valstybinio teatro projektas, tačiau džiaugiuosi, kad turėjau galimybę jį pamatyti. Lyginti su praėjusių metų pasirodymais negaliu, o kaip jau ir minėjau recenzijos pradžioje – lūkesčių geriau niekada išvis neturėti, bet labai džiaugiuosi, kad Klaipėdos baleto trupė vis aiškiau išsigrynina savo kūrybinį braižą ir nuosekliai jį plėtoja. Tiek jau ne kartą šioje recenzijoje minėtos vasaros premjeros, tiek šis kūrybinis vakaras man tik dar kartą patvirtino, kad uostamiestyje, ko gero, apsilankyti teks tikrai dažniau. Iki pasimatymo teatre!

Informacija:

Premjeros data:

2022-04-29

Vieta:

Žvejų rūmų Didžioji salė, Klaipėda

Kaina:

10.00 €, 15.00 €, 20.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
01 val. 30 min.
Pabaiga
Choreografai ir atlikėjai
person profile image
Anna
Chekmarova
Šokėja
person profile image
Taurūnas
Baužas
Choreografas
person profile image
Sofia
Boldovska
Šokėja
person profile image
Oleksandra
Borodina
Šokėja
person profile image
Roman
Budko
Šokėjas
person profile image
Danylo
Butenko
Šokėjas
person profile image
Viktorija
Galvanauskienė
Šokėja / choreografė
person profile image
Kristina
Gudelytė
Šokėja
person profile image
Airisė
Gudonytė
Šokėja / choreografė
person profile image
Ksenija
Jermakova
Šokėja
person profile image
Yuliia
Kovalenko
Šokėja
person profile image
Aušra
Krasauskaitė
Choreografė
person profile image
Yan
Malaki
Šokėjas / choreografas
person profile image
Mykhailo
Mordasov
Šokėjas
person profile image
Ilona
Nesterenko
Šokėja
person profile image
Maksym
Sidenko
Šokėjas
person profile image
Semen
Sidenko
Šokėjas
person profile image
Iryna
Suslo
Šokėja
person profile image
Daria
Verovka
Šokėja / choreografė
person profile image
Kirstin Ann
Zahradnick
Šokėja
person profile image
Gaj
Žmavc
Choreografas
person profile image
Beata
Ignatavičiūtė
Sopranas
person profile image
Rita
Petrauskaitė
Sopranas
person profile image
Loreta
Piaseckienė
Fortepijonas

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-03-10

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2022-10-09

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.