Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

12.20

19

00

Miuziklas
ČIKAGA

Pirkti bilietus

2 veiksmų miuziklas, atliekamas lietuvių kalba
Libreto autoriai: Fred Ebb, Bob Fosse
Dainų tekstų autorius: Fred Ebb
Libretą ir dainų tekstus į lietuvių kalbą vertė Virginijus Pupšys

Seksualumo ir ironijos persmelktas miuziklas pasakoja apie dvi dėmesio ir pripažinimo siekiančias žudikes sausojo įstatymo laikų (1919–1933) Čikagoje, kurios baudžiamojo teisingumo sistemoje klesti korupcija, o laikraščių puslapiuose karaliauja nusikalstamo pasaulio „žvaigždės“. Išgarsėti ir šviesti spindinčia žvaigžde nesvarbu kur – vodevilio scenoje ar kalėjimo kameroje – vienintelė jų siekiamybė ir gyvenimo prasmė. Tai gyvenimas dėl žinutės pirmajame dienraščio puslapyje, dėl skandalingos antraštės, dėl vietos šlovės alėjoje. Joms nieko nėra šventa, o tikslui pasiekti – visos priemonės geros. Teisingumas šiame miuzikle virsta žiniasklaidai skirtu cirku, o kalėjimo sienos – žvaigždžių kalve, kur galioja savi papročiai ir taisyklės…

Šią muzikinę satyrą ar juodąją komediją amerikiečių dramaturgės ir scenaristės Maurine Dallas Watkins – buvusios „Chicago Tribune“ reporterės, karjeros pradžioje rašiusios žinutes „penktajam puslapiui“ – pjesės (1926) motyvais sukūrė žymiojo miuziklo „Kabaretas“ kūrėjai: kompozitorius Johnas Kanderis, dainų tekstų autorius Fredas Ebbas ir choreografas, režisierius, libreto bendraautoris Bobas Fosse. Pirmąsyk džiazo „aukso amžiaus“ dvasia žaižaruojantis miuziklas „Čikaga“ buvo pastatytas Brodvėjuje 1975 metais ir be pertraukos rodytas dvejus metus. Nuo 1979 m. „Čikaga“ buvo rodoma Londono Vest Ende. 1996 m. miuziklas buvo atgaivintas Brodvėjuje ir tais pačiais metais susižėrė net šešis „Tony“ apdovanojimus, o 1998 m. – „Grammy“ už geriausią muzikinio šou albumą. 1997 m. vėl Londone pradėtas rodyti atnaujintas miuziklas pelnė dvi Laurence’o Olivier statulėles geriausio muzikinio spektaklio ir geriausios pagrindinio vaidmens atlikėjos (Ute Lemper) kategorijose. 2002 m. pasirodžiusi miuziklo ekranizacija (rež. Rob Marshall), kurioje pagrindinius vaidmenis atliko tokios Holivudo garsenybės kaip Catherine Zeta-Jones (Velma), Renée Zellweger (Roksė) ir Richardas Gere’as (Bilis Flynas), pratęsė apdovanojimų seriją šešiais „Oskarais“ (2003), tarp jų geriausios nepagrindinio vaidmens atlikėjos (C. Zeta-Jones) ir geriausio filmo kategorijose.

Tiek Niujorko Brodvėjaus, tiek Londono Vest Endo scenose „Čikaga“ sėkmingai gyvuoja iki šiol ir yra antras ilgiausiai rodomas miuziklas visoje muzikinio teatro istorijoje (po Andrew Lloydo Webberio „Operos fantomo“). 2017 metais pristatyti šį neblėstančio populiarumo kūrinį Lietuvos publikai ėmėsi Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, subūręs ryškiausių šalies teatro menininkų bei muzikos žvaigždžių komandą, o vadovauti pastatymui pakvietęs patyrusį vokalo pedagogą, kompozitorių ir aranžuotoją Dereką Barnesą, daugelį metų dirbusį Londono Nacionaliniame teatre ir Vest Ende. Maža to, Klaipėdos teatras pirmasis pasaulyje gavo licenciją šį miuziklą rodyti didelėse arenose. Dėl to buvo išplėstos šokėjų, choro, orkestro grupės, specialiai dideliam masteliui pritaikyta scenografija, už kurią scenografė Renata Valčik buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“. Spektaklio scenovaizdyje, kurį papildo įspūdingi Eugenijaus Sabaliausko šviesų efektai ir „House of Kikimara“ dizainerių dueto sukurti stilizuoti XX a. 3-iojo dešimtmečio kostiumai, skleidžiasi „stilingas, seksualus, ekspresyvus kriminalinis šou“, kaip savo viziją apibendrina miuziklo režisierė Rūta Bunikytė.


APDOVANOJIMAI

Auksinis scenos kryžius“ (2018-03-27) Renatai Valčik už scenografiją miuziklui „Čikaga“

I VEIKSMAS

Vodevilio žvaigždė Velma Keli sveikinasi su publika, pradėdama vakaro pasirodymą daina („Džiazo duot“). Dar nesibaigus dainai, regime vaizdą iš naktinio klubo dainininkės Roksės Hart miegamojo, kuriame 1928 metų vasario 14-ąją ši nugalabijo savo meilužį Fredą Keislį, mėginusį nutraukti su ja romaną. Roksei iš pradžių pavyksta įtikinti savo vyrą Eimosą esą ji gynėsi nuo į namus įsilaužusio vagies, ir šis sutinka prisiimti kaltę. Nors jo nemyli, Roksė dėkinga savo vyrui už tai, jog jis dėl jos pasirengęs padaryti bet ką („Mano mielas, saldus“). Tačiau policininkui ištarus nužudytojo vardą, Eimosas pagaliau atsitokėja, kad Roksė jam meluoja. Roksei ir Eimosui susikivirčijus dėl išdavystės, įtūžio apimta Roksė pripažįsta savo kaltę. Ji suimama ir išsiunčiama į Čikagos Kuko apygardos kalėjimo moterų bloką, kuriame kali savo meilužių nužudymu kaltinamos žmogžudės („Celių kvartalo tango“). Viena iš bloko kalinių – Velma Keli – pasakoja, kad buvo suimta už savo vyro ir sesers nužudymą, kai aptiko šiuodu lovoje. Tačiau ji neprisipažįsta kalta dėl dvigubos žmogžudystės, mat tuo momentu dėl patirto šoko jai buvo aptemusi sąmonė. Blokui vadovauja kalėjimo prižiūrėtoja Matrona „Mama“ Morton, kurios įvesta kyšių sistema („Jei gera tu mamai“), regis, puikiai tenkina kalėjimo klientūros poreikius. Jai talkinant Velma atsidūrė žiniaskaidos dėmesio centre kaip „metų žudikė“, o dabar ji rengiasi savo didžiajam sugrįžimui į vodevilio sceną.

Vienintelis kliuvinys Velmos kelyje į populiarumą yra mažoji Roksė, kurios pusėn pastaruoju metu krypsta ne tik spaudos dėmesys, bet ir jos advokato Bilio Flyno simpatijos. Roksė prašo Eimoso, kad jis sumokėtų Flynui ir šis imtųsi jai atstovauti, bet jis neturi pinigų („Stepas“). Geidžiamas visų kalėjime kalinčių moterų, Bilis teigia joms padedantis ne vien dėl gražių akių („Reikia meilės man tikros“). Jis imasi ginti Roksę, nors netrukus paaiškėja, kad Eimoso kišenės tuščios. Norėdamas kompensuoti negautas pajamas, Roksės bylos nagrinėjimą Bilis paverčia tikru žiniasklaidos cirku ir, padedamas sentimentalios bulvarinės spaudos skiltininkės Merės Sanšain („Trupinėlis gėrio“), sukurpia skaitytojams patrauklią istoriją, tikėdamasis vėliau parduoti šias rašliavas aukcione. Roksės gynybai skirtoje spaudos konferencijoje Bilis reporteriams diktuoja naują įvykių versiją („Mes ginklo siekėme abu“), o Roksė tik žiopčioja lyg pilvakalbio valdoma lėlė.

Po šio pasirodymo Roksė tampa ryškiausia Čikagos įžymybe – bent taip ji pati skelbiasi, planuodama savo ateitį susieti su karjera vodevilio scenoje („Roksė“). Augantis Roksės populiarumas ima gožti Velmos žinomumą spaudos akiratyje. Nebesumodama ko dar imtis, Velma bando įkalbėti Roksę scenoje atgaivinti seserų duetą („Bet negaliu to viena“). Roksės šis pasiūlymas nevilioja, tačiau ji netrunka įsitikinti, kad jos istoriją iš laikraščių antraščių spėriai stumia jau kitas žiaurus nusikaltimas „iš aistros“. Tiek Velma, tiek Roksė suvokia, kad šiame pasaulyje negãli pasikliauti niekuo – tik savimi („Geriausias sau draugas“). Tuomet Roksei topteli, kad į laikraščių vedamuosius ją galbūt galėtų sugrąžinti graudi istorija apie vaikelio besilaukiančią kalinę…

II VEIKSMAS

Antro veiksmo įžangoje Velma atskleidžia kaip ciniškai Roksė manipuliuoja teisingumo sistema, siekdama savo tikslų („Pažįstu ją“). Dabar ji sugundė kalėjimo gydytoją, kad šis patvirtintų jos nėštumą. Pasirodo Roksė, džiugiai dainuodama apie savo negimusio (iš tiesų net neužsimezgusio) kūdikio ateitį („Aš ir vaikelis“). Eimosas didžiuodamasis pripažįsta savo tėvystę, bet vis tiek lieka niekam neįdomus, bemaž nematomas („Ponas Celofanas“). Bilis atkreipia dėmesį, kad Roksės istorijoje esama spragų, mat Eimosas jau keturis mėnesius su ja neturėjo jokių santykių. Jis tikina Eimosą, kad jeigu Roksė iš tiesų nėščia, tada vaikas negali būti jo, tikėdamasis, jog įtūžęs vyras su ja išsiskirs ir pasirodys esąs tikrasis piktadarys. Eimosą beveik įtikina ši versija ir jis rengiasi skyryboms.

Velma demonstruoja Biliui visus savo triukus, kuriuos yra suplanavusi teismo procesui („Kai Vel prieš teismą stos“). Roksė skeptiškai vertina jos šansus. Ją piktina tai, kad su ja, populiariausia Čikagos įžymybe, elgiamasi kaip su „sumauta nusikaltėle“. Dėl to ji susiginčija su Biliu ir atsisako jo paslaugų. Bilis perspėja, kad nusikaltėlių populiarumas – itin nepastovus dalykas, o dar labiau išgarsėti ji gali ir kabodama kilpoje. Tarsi jo žodžių patvirtinimas kalėjime pasklinda žinia, kad vienai iš kalinių – vengrų tautybės Katalinai Hunjak, tvirtinusiai, kad yra nekalta, tačiau nemokėjusiai anglų kalbos ir dėl to netekusiai galimybės pasinaudoti valstybės paskirto gynėjo paslaugomis – vienintelei moteriai per pusę amžiaus Čikagoje buvo įvykdytas nuosprendis pakariant („Vengriškos kartuvės“).

Artėja teismo diena. Įsibaiminusi Roksė maldauja Bilį priimti ją atgal savo globon. Šis nuramina Roksę, sakydamas, kad viskas bus gerai, jei tik ji pasistengs iš savo baudžiamojo proceso padaryti tikrą šou („Leisk jiems patiems apsikvailint“). Pagal kruopščiai apgalvotą planą Bilis vėl apverčia įvykių seką ir dabar įrodinėja, kad Eimosas yra tikrasis Roksės kūdikio tėvas, o Roksė teisme pažodžiui kartoja Bilio sukurptą Fredo žmogžudystės istoriją (šis vėl trumpam šmėsteli scenoje lyg prisiminimas). Roksė pasinaudoja ne tik visais Velmos sugalvotais triukais, skirtais apžavėti teisėją bei prisiekusiuosius, bet ir iš jos nudžiautais bateliais netikrais deimantais puoštomis sagtimis. Klausydamos bylos nagrinėjimo per radiją Velma ir „Mama“ Morton keikia Roksės begėdiškumą („Kas?“).

Kaip ir buvo žadėjęs, Bilis pasiekia, kad Roksė būtų išteisinta. Tačiau vos paskelbus išteisinamąjį nuosprendį („Verdiktas“), spaudos dėmesį patraukia jau kitas, kur kas sensacingesnis nusikaltimas, o su juo išgaruoja ir trumpalaikis Roksės populiarumas. Baigęs bylą Bilis atsisveikina tarstelėjęs, kad stengėsi vien dėl pinigų. Eimosas prašo Roksės pamiršti visą šį košmarą ir grįžti pas jį. Tačiau kankinama kartėlio dėl taip neilgai džiuginusios ir prarastos šlovės ji prisipažįsta iš tiesų nesilaukianti jokio vaiko. Ši žinia perpildo Eimoso kantrybės taurę ir jis ją palieka.

Finale Roksė ir Velma (išteisinta „už kadro“) drauge atlieka naują numerį Čikagos vodevilio teatro scenoje. Su švelnia ironija jos dainuoja apie šiuolaikinio gyvenimo privalumus („Šiais laikais“) ir dėkoja publikai už dėmesį.

Kompozitorius

John Kander

Muzikos vadovas ir dirigentas

Derek Barnes

Dirigentas ir chormeisteris

Vladimiras Konstantinovas

Režisierė

Rūta Bunikytė

Scenografė

Renata Valčik

Grimo dailininkė

Aira Braždienė

Šviesų dailininkas

Eugenijus Sabaliauskas

Choreografė

Inga Briazkalovaitė

Informacija:

Premjeros data:

2017-12-07

Trukmė:

~ 2 val. 25 min. (su viena 25 min. petrauka)

Vieta:

Žalgirio arena, Kaunas

Kaina:

16.00 €, 26.00 €, 33.00 €, 45.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
01 val. 00 min.
I dalies pabaiga
25 min.
Pertrauka
II dalies pradžia
01 val. 00 min.
Pabaiga
Vaidmenys ir atlikėjai
person profile image
Beata
Ignatavičiūtė
Velma Keli
person profile image
Viktorija
Zeilikovičiūtė
Roksė Hart
person profile image
Kristina
Jatautaitė-Stanevičienė
Matrona „Mama“ Morton
person profile image
Rokas
Spalinskas
Bilis Flynas
person profile image
Tadas
Jakas
Eimosas Hartas
person profile image
Rita
Petrauskaitė
Merė Sanšain
person profile image
Gytis
Šimelionis
Seržantas Fogartis
person profile image
Aurelijus
Liškauskas
Fredas Keislis
person profile image
Vilius
Trakys
Aronas / Martinas Harisonas (pirmą kartą)
person profile image
Valdas
Kazlauskas
Teisėjas
person profile image
Vytautas
Bytautas
Teismo klerkas
person profile image
Ernesta
Stankutė
Mona
person profile image
Oksana
Auškalnytė-Mockuvienė
Lizė
person profile image
Dina
Mataitienė
Enė (pirmą kartą)
person profile image
Živilė
Subačiūtė
Džiunė
person profile image
Viktorija
Galvanauskienė
Katalina Hunjak
person profile image
Roman
Budko
Daktaras
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
choras
Miestiečiai, žurnalistai, kalinės
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
baleto trupės artistai
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
simfoninis orkestras
person profile image
Vladimiras
Konstantinovas
Dirigentas

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.