Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

03.28

17

30

Edukacija
Pažintis su opera PULKO DUKTĖ

Pirkti bilietus

Edukaciniame renginyje-atviroje repeticijoje (I veiksmas) supažindinsime su pirmąkart Lietuvoje pastatyta Gaetano Donizetti komiška opera „Pulko duktė“. Prieš repeticiją KVMT edukatorė Neda Tomašauskaitė pasakos apie šios operos sukūrimo aplinkybes ir ją įkvėpusius istorinius įvykius, taip pat kalbins operos statytojus.
Štai keletas įdomesnių faktų apie šią operą ir jos naująjį pastatymą:

  • buvo rodoma Klaipėdos miesto teatre XIX a. viduryje;
    „Pulko duktė“ jau beveik du šimtmečius karaliauja garsiausiose pasaulio scenose. 1840 m. vasarį „Opéra Comique“ teatre įvykusi pirmos italų kompozitoriaus Gaetano Donizetti (1797–1848) operos prancūzišku tekstu premjera iš pradžių sulaukė aštrios kritikos dėl nevykusio atlikimo. Tačiau netrukus „Pulko duktė“ tapo „kasiniu“ spektakliu ir ilgam išliko teatro repertuare. Operos finale skambanti arija „Salut à la France“ (Valio Prancūzijai!) tapo neoficialiu Prancūzijos himnu. Jis daugelį dešimtmečių skambėjo spektakliuose, rodomuose visos Prancūzijos operos teatruose nacionalinės šventės Liepos 14-osios proga. Įdomu tai, kad XIX a. viduryje opera buvo rodoma ne tik Naujojo Orleano, Niujorko, Londono operos teatruose, bet ir tuomet Prūsijos Karalystei priklausiusio Mėmelio (Klaipėdos) miesto teatre, vadovaujant impresarijui Franzui Eduardui Morohnui (1841–1859).
  • romantinės komedijos siužetas mezgasi karo lauke;
    Opera pasakoja našlaitės Mari istoriją Napoleono karo žygių Europoje laikais XIX a. pradžioje. Rasta mūšio lauke ir užauginta seržanto Sulpicijaus vadovaujamame 21-ajame prancūzų armijos pulke, mergina tampa jo skalbėja, virėja ir laimingu pulko talismanu. Mari įsimyli vietinis jaunuolis Tonijas, kuriam ir ji neabejinga. Norėdamas būti arčiau mylimosios, Tonijas įstoja į prancūzų kariuomenę. Tačiau netikėtai atsiradusi kilminga teta Markizė de Berkenfyld (vėliau paaiškėja, kad ji ir yra tikroji Mari motina) išsiveža Mari ir stengiasi užtikrinti jos luomui derančią padėtį visuomenėje. Ji mėgina atpratinti Mari nuo pulke įgytų stačiokiškų manierų, moko gražaus dainavimo ir superša ją su savo luomo jaunikiu. Mari sielvartauja, ilgėdamasi pulko draugų ir mylimojo, bet nedrįsta priešintis mirusio tėvo ir motinos valiai. Tačiau Tonijas nepasiduoda: su pulko draugais įsiveržia į vestuvių puotą ir visus įtikina savo meile Mari. Markizė atlyžta ir leidžia Mari pasirinkti tą vyrą, kuriam priklauso jos širdis.
  • operos muzikoje – žaižaruojanti vokalinė pirotechnika ir šuoliai į „tenorų Everestą“;
    Operos muzika trykšta nerūpestinga linksmybe, tačiau iš dainininkų reikalauja kone pirotechnikos efektus primenančio vokalinio meistriškumo bei aktorinių sugebėjimų. Pagrindinio moters vaidmens – „pulko dukters“ Mari – atlikėja turi ne tik nepriekaištingai valdyti balsą, kad įveiktų visus vokalo daugiakovę primenančios partitūros ruožus, bet ir tuo pat metu kurti nepaprastai spalvingą personažą. O jos mylimojo Tonijo partija tampa išbandymu net geriausiems pasaulio dainininkams: jau pirmajame operos veiksme jiems tenka devynis kartus šokdinti balsą aukštyn iki antros oktavos do bene žymiausioje visų laikų tenoro arijoje „Pour mon âme“ (Mano sielai), pramintoje „tenorų Everestu“.
  • Klaipėdoje operos veikėjai persikėlė iš XIX a. Tirolio į XX a. Alžyrą ir prakalbo lietuviškai.
    Pristatydama šią operą Lietuvos publikai, režisierė Jūratė Sodytė sumanė perkelti veiksmo vietą ir laiką iš Napoleono armijos karo veiksmų Austrijoje (1805–1815) į Alžyro Nepriklausomybės karą (1954–1962). Scenografė Sigita Šimkūnaitė operai sukūrė kontrastingą scenovaizdį: pirmas veiksmas tvoskia tropiniu karščiu, o antras dvelkia rafinuotu prancūzų aukštuomenės gyvenimo šaltuku. Beveik 100 Agnės Kuzmickaitės šiam spektakliui sukurtų kostiumų pabrėžia šį kontrastą: kariškiai dėvi stilizuotas uniformas, alžyrietės – tradicinius hidžabus, o prancūzų damos – tuo metu kūrusių mados grandų Yves’o Saint Laurent’o, Christiano Dioro ir Coco Chanel įkvėptas sukneles, kostiumėlius ir aksesuarus. Skirtingai nuo italų opera buffa, dainuojamus rečitatyvus prancūziškoje opéra comique atstoja kalbamieji intarpai. Sekant naujausiomis pasaulio muzikinių teatrų tendencijomis ir norint palengvinti turinio suvokimą, operos dainuojamieji numeriai atliekami prancūzų kalba, o kalbamieji dialogai – lietuviškai (juos iš prancūzų kalbos išvertė teatro solistas Virginijus Pupšys).

I veiksmas
1962-ieji, Alžyras. Artėja Alžyro karo pabaiga. Prie lauko terasoje susirinkusių prancūzių, būgštaujančių dėl galimos Alžyro Nacionalinio išsivadavimo fronto pergalės ir su tuo susijusių pasekmių kolonistams, prisijungia įsibaiminusi markizė de Berkenfyld. Ji planuoja grįžti į savo pilį Prancūzijoje, lydima liokajaus Hortenzijaus. Pasklidus žiniai, kad Prancūzija rengiasi pasirašyti paliaubų sutartį, baimė ir įtampa auga. Markizė taip susijaudinusi, kad liokajui tenka ją gaivinti uostomąja druska. Ji įpareigoja Hortenzijų pasirūpinti saugumu ir viską suruošti kelionei. Damos pasišalina į apartamentus.
Panikos apimtas Hortenzijus bando nepastebėtas prasmukti pro arabų kvartalą ir atlikti jam pavestą užduotį. Tačiau netikėtai pasirodęs Prancūzijos armijos 21-ojo pulko seržantas Sulpicijus išgąsdina liokajų ir jis ruošiasi sprukti. Seržantą tai pralinksmina, nes jo ketinimai kuo taikiausi – jis tikina įvesiąs mieste tvarką. Jam įkandin įeina Mari – našlaitė, kurią pulko kariai rado kovos įkarštyje ir užaugino kaip savo dukterį. Užaugusi mergina liko jame tarnauti kaip maisto, drabužių ir atsargų tiekėja. Sulpicijus džiaugiasi ją matydamas ir klausinėja, kas tas nepažįstamasis, su kuriuo ją matė pulko kariai. Vos jai prasitarus, kad tai Tonijas – jaunas alžyrietis, kareiviai įveda jaunuolį, suimtą už tai, kad šniukštinėjo aplink stovyklą. Mari maldauja kareivių jo nebausti, nes andai jis išgelbėjęs jai gyvybę – pagavo bekrentančią nuo aukšto skardžio į prarają. Kareiviai dėkoja jam, vadina jį draugu. Jie ragina Mari užtraukti pulko dainą. Pasigirdus būgno tratėjimui, Sulpicijus išsiveda savo karius, kartu pasiimdamas ir Toniją.
Tačiau šis sugeba nuo jo pasprukti ir grįžta pas Mari. Ji paaiškina Tonijui, kad norėdami būti kartu, jie turėtų gauti visų pulko „tėčių“ palaiminimą. Tonijas prisipažįsta mylįs Mari ir abu jaunuoliai dainuoja meilės duetą.
Sugrįžęs Sulpicijus užtinka įsimylėjėlių porelę, seržantas įsako Tonijui nedelsiant pasišalinti, tarp jų įvyksta barnis. Mari, supykusi ant Sulpicijaus, išbėga įkandin jaunuolio.
Pasirodo markizė su savo liokajumi ir prašo seržanto palydos, kad galėtų saugiai tęsti kelionę į Berkenfyldo pilį. Išgirdęs šį pavadinimą, seržantas prisimena jį matęs laiške, rastame kartu su kūdikiu mūšio metu. Markizė pasakoja, kad jos sesuo buvo ištekėjusi už prancūzų armijos kapitono ir jų duktė dingo karo metu. Paaiškėja, kad Mari yra seniai pradingusi markizės dukterėčia. Mari labai nustemba, sužinojusi, kad markizė yra jos teta. O šią nemaloniai nustebina šiurkščios merginos manieros ir kareivinių žodynas, tad prašo jos vykti kartu ir mokytis jos luomo panelei priderančio elgesio. Mari priešinasi jos valiai, tačiau nieko nebegali pakeisti ir sutinka išvykti.
Kad būtų arčiau mylimosios, Tonijas nusprendžia įstoti į 21-ąjį pulką. Jis tikina savo naujuosius pulko draugus, kad myli Mari ir prašo jos rankos. Jie sutinka, tačiau Sulpicijaus pranešta žinia, kad Mari išvyksta gyventi pas savo tetą visus pribloškia. Mari ateina atsisveikinti su Toniju ir savo mylimu 21-uoju pulku.

Informacija:

Premjeros data:

2023-03-28

Trukmė:

1 val. 30 min.

Vieta:

Klaipėdos kultūros centras Žvejų rūmai, Didžioji salė

Kaina:

5.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
01 val. 30 min.
Pabaiga
Vaidmenys ir atlikėjai
person profile image
Rita
Petrauskaitė
Mari
person profile image
Tomas
Pavilionis
Tonijas
person profile image
Vilius
Trakys
Seržantas Sulpicijus
person profile image
Loreta
Ramelienė
Markizė de Berkenfyld
person profile image
Vytautas
Bytautas
Hortenzijus
person profile image
Valdas
Kazlauskas
Kapralas
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
choras
21-ojo pulko kariai, prancūzų damos
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
baleto trupės artistai
Alžyriečiai
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
simfoninis orkestras
person profile image
Tomas
Ambrozaitis
Dirigentas

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2022-10-09

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.