Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

02.24

17

30

Edukacija
Pažintis su opera UNDINĖ

Pirkti bilietus

Edukaciniame renginyje-atviroje repeticijoje (I dalis) supažindinsime su operos aukso fondui priklausančia Antoníno Dvořáko opera „Undinė“. Prieš repeticiją KVMT edukatorė Neda Tomašauskaitė pasakos apie šios romantinės operos sukūrimo aplinkybes ir ją įkvėpusius literatūrinius šaltinius, taip pat kalbins operos statytojus.

Čekų kompozitoriaus romantiko Antoníno Dvořáko (1841–1904) opera „Undinė“ – priešpaskutinė ir pati populiariausia iš dešimties jo sukurtų operų. Nors po premjeros 1901 m. Prahos nacionaliniame teatre „Undinė“ buvo nuolat rodoma ir perstatoma tiek Prahoje, tiek kituose Čekijos miestuose, buvusios Habsburgų imperijos žemėse ir kaimyninėse valstybėse, savo tikrojo populiarumo valandos tolėliau už Čekijos ribų jai teko palaukti iki XX a. 8–9 dešimtmečių.

Savo laimės žmonių pasaulyje bet kokia kaina siekiančios A. Dvořáko operos pagrindinės veikėjos įvaizdyje susilieja keltiškos, germaniškos, slaviškos kilmės legendų apie vandens dvasias (sirenas, meliuzinas, vokiečių Nixen ir Lorelei, rusų rusalkas) motyvai, pasikartojantys skirtingų Europos tautų folklore. Operos libretistas Jaroslavas Kvapilas mini du jį įkvėpusius literatūrinius šaltinius: vokiečių rašytojo Friedricho de la Motte Fouqué novelę „Undinė“ (1811) ir Hanso Christiano Anderseno pasaką „Undinėlė“ (1837). Tarp kitų inspiracijų dar galima paminėti rašytojų Karelo Erbeno ir Boženos Němcovos čekų liaudies pasakų rinkinius, iš kurių į operą atkeliavo ne tik čekų liaudies baladėms būdingi poetiniai įvaizdžiai, bet ir Vandenio personažas. Operos pavadinimui pasirinkę rytų slavų pasakose sutinkamą rusalką, kūrėjai savo dėmesį sutelkė į jos transformacijas: Vandenio jaunėlės dukters Undinės sąmoningą norą virsti moterimi iš meilės Princui, paaukojant savo balsą mainais į nemirtingą sielą, o vėliau susitaikymą su prakeiksmu, kai nepritapusi žmonių pasaulyje ir atstumta savo mylimojo ji virsta amžinai klajoti pasmerkta žaltvyksle, pražudančia žmones vandenų gelmėse. Pirmąja jos auka savanoriškai tampa atgailaujantis Princas, kuriam mirtį Undinės glėbyje atneša jos bučinys…

Lietuvos klausytojams ši A. Dvořáko opera buvo pirmą kartą pristatyta 1937 metais Kauno Valstybės teatre, kur ją pastatė dirigentas Juozas Tallat-Kelpša, režisierius Petras Oleka ir dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Libretą į lietuvių kalbą tąkart vertė poetas Kazys Binkis. Vėliau į tą pačią Kauno sceną, tik jau Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, „Undinė“ sugrįžo 1972-aisiais, kur ją interpretavo dirigentas Juozas Idzelis, režisierė Vlada Mikštaitė (ji pati iš naujo išvertė libretą į lietuvių kalbą) ir scenografiją bei kostiumus sukūręs Muodris Tenisonas, labiau žinomas kaip profesionalaus pantomimos teatro Lietuvoje pradininkas.

Trečiąkart atgaivinti „Undinę“ Lietuvos scenoje sumanė režisierius Bernardas Gytis Padegimas, radęs palaikymą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: „Ši opera mažai Lietuvoje statyta, o publika, nors ją myli, dažniausiai yra girdėjusi tik žymiąją Undinės ariją mėnuliui. Džiaugiuosi, kad į aktyvų repertuarą ši opera grįš būtent Klaipėdoje. Nors parašyta 1900-aisiais, joje minimi žodžiai, kuriuos ir šiandien kartojame kaip atradimą: „žmogus nutolo nuo gamtos, nukirto savo šaknis“. Ekologijos tema man ypač svarbi, apie ją kalbu nuo pat jaunystės, tad smagu, kad KVMT radau bendraminčių. Visas operos veiksmas rutuliojasi gamtoje: pirmame veiksme ji vešli ir sodri, o antrame jau nualinta. Tokia operos „Undinė“ pagrindinė mintis, ja grindžiama siužeto plėtotė, scenografija, solistų veiksmai scenoje.“ Kuriant operos scenovaizdį režisieriui talkino ilgametė jo bendražygė, scenografė ir kostiumų dailinininkė Birutė Ukrinaitė, vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Choreografiją operos šokiams kūrė ir veikėjų judesius režisavo trylika metų šiame teatre šokusi, vėliau kaip choreografė debiutavusi Aušra Krasauskaitė.

I dalis

Mėnuliui patekėjus, gamta tarsi nubunda ir ima gyventi savo nuostabų pasakos gyvenimą. Iš miško išbėga laumės. Žaisdamos ir dainuodamos, jos vilioja iš vandens gelmių ten gyvenančią vandens dvasią – Vandenį. Jis geraširdiškai globoja įsisiautusią jaunystę, kartais pats įsijungia į linksmą žaidimą, o kartais papasakoja įdomių dalykų... Jis žino ir apie žmonių pasaulį, puikų, bet klastos kupiną... Kas galėjo nujausti, kad tie pasakojimai įžiebs ilgesį jauniausios undinėlės širdyje, kad ji ims stebėti tą nežinomą pasaulį, gyvenantį saulės šviesoje...

Laumėms nutilus, Undinė pasakoja Vandeniui, kad ji įsimylėjo gražuolį Princą, kuris kartais medžiodamas čia užklysta, ilsisi ir mėgaujasi ežero vėsa. Ji ėmė laukti Princo, ilgėtis tų trumpų, laimingų akimirkų, kai pavirtusi banga liūliuodavo jį ir glamonėdavo. Ji ėmė trokšti sielos ir meilės... Vandenis, išgirdęs Undinės prisipažinimą, išsigąsta, nes jaučia, kad ši jos meilė geruoju jai nesibaigs ir kad gyvenimas tarp žmonių jai gali suteikti vien sielvartą. Matydamas, kad Undinė jo įspėjimų nesiklauso, pataria jai kreiptis į Raganą.

Likusi viena, Undinė prašo mėnulio, kad jis savo spinduliais praneštų mylimajam apie jos meilę. Po to, kai tolimas Vandenio balsas dar kartą veltui bando atkalbėti Undinę nuo jos sumanymo, ji šaukiasi Raganos. Ši sakosi žinanti būdą, kaip vandens laumę paversti žmogiška esybe, tik įspėja, kad tai pavojinga: tapusi žmogumi, Undinė neteksianti kalbos, liksianti nebylė, o jei nusivilsianti savo meile, būsianti prakeikta, ir tuomet nerasianti ramybės nei žemėj, nei vandeny. O be to, žūsiąs ir tas, kurį ji myli. Įsitikinusi savo meilės galia, Undinė sutinka su šiomis sąlygomis, ir Ragana savo burtais paverčia Undinę žmogumi.

Aušta rytas, aidi medžioklės ragai. Pasigirsta medžioklio daina. Princas atsiveja baltą stirną. Lyg sapne, jis nebegali pajudėti iš vietos, net medžioklio daina jo nepažadina. Vietoj stirnos, jis pamato žolėje miegančią nuostabią mergaitę. Veltui Undinės draugės ir Vandenis iš vandens gelmių bando ją sulaikyti. Princas, staiga pamilęs Undinę, nusiveda ją į savo pilį.

Princo pilyje didelė šventė – jaunojo šeimininko sužadėtuvės. Visi susirūpinę – keistą nuotaką išsirinko Princas! Jis sumanė vesti girioje rastą nebylę, gal moterį, o gal laumę... Girininkas kalbasi su virtuvės pagalbininku virėjuku, abu jie stebisi tuo bauginančiu įspūdžiu, kurį jiems daro Undinė. Ir Princui neramu. Jau tiek dienų jie gyvena šalia, o jam niekaip nepavyksta įminti šios nebylės būtybės paslapties, įžiebti jos širdyje ugningos aistros... Nusivylęs Undine, jis savo jausmus nukreipia į svetimšalę Princesę, kuri pasirodo sode. Ne, išdidžiai Princesei nereikalinga Princo meilė, bet kodėl nepasimėgauti dar viena pergale?

Staiga sodas nušvinta, pasigirsta linksmos fanfaros ir puošnių svečių būrys išeina iš pilies. Svečiai šoka polonezą. Svečiams išsiskirsčius po sodą, iš tvenkinio iškyla Vandenis. Jis jau pastebėjo, kad Princas ruošiasi pamesti Undinę, ir čia pat aprauda liūdną Undinės likimą. Jo rauda susilieja su grįžtančių iš sodo svečių choru.

Ištuštėjusiame sode pasirodo Undinė. Tvenkinyje pamačiusi Vandenį, ji pasakoja jam apie savo sielvartą. Netoliese vienas kitu besidžiaugiantys Princas ir Princesė yra gyvas jos sielvarto įrodymas. Princas pareiškia Princesei, kad dėl jos jis jau pamiršęs Undinę, ir po karštų abiejų prisipažinimų Princas suspaudžia Princesę savo glėbyje. Su siaubu stebi Undinė šį pavojingą žaidimą, ji bando atitraukti mylimąjį nuo žavingos viliūgės, bet dabar jau Undinės prisilietimas nutvilko jį šalčiu! Princas ją atstumia, iš tvenkinio iškilęs Vandenis apglėbia Undinę ir neria su ja į vandenį. Veltui išsigandęs Princas prašo Princesę išgelbėti jį nuo užkerėjimo. Princesė, dėl kurios jis pametė Undinę, atstumia jį ir išdidžiai nueina.

Informacija:

Premjeros data:

2023-02-24

Trukmė:

2 val.

Vieta:

Klaipėdos kultūros centras Žvejų rūmai, Didžioji salė

Kaina:

5.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
02 val. 00 min.
Pabaiga
Vaidmenys ir atlikėjai
person profile image
Ona
Kolobovaitė
Undinė
person profile image
Valdas
Kazlauskas
Vandenis
person profile image
Mindaugas
Zimkus
Princas
person profile image
Gabrielė
Kuzmickaitė
Ragana
person profile image
Rasa
Ulteravičiūtė-Kazlauskienė
Svetimšalė princesė
person profile image
Emilia Janina
Kozłowska
Pirmoji laumė
person profile image
Dina
Mataitienė
Antroji laumė
person profile image
Ernesta
Stankutė
Trečioji laumė
person profile image
Kęstutis
Nevulis
Girininkas
person profile image
Judita
Butkytė
Virėjukas
person profile image
Vilius
Trakys
Medžioklis
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
choras
Laumių, undinių balsai
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
baleto trupės artistai
Laumės
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
simfoninis orkestras

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.