Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

2023.11.30

18

00

Opera
Gaetano Donizetti MEILĖS ELIKSYRAS

Pirkti bilietus

PRAŠOME ATKREIPTI DĖMESĮ: šis spektaklis yra generalinė repeticija, kurios metu galimi įvairūs nesklandumai, neplanuoti stabdymai ir kartojimai.


2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija

Libreto autorius Felice Romani pagal Eugène'o Scribe'o libretą Danielio Aubero operai „Gėrimas“

Beveik 70 operų sukūrusį itin produktyvų XIX a. italų operų kompozitorių Gaetano Donizetti (1797–1848) išgarsinusioje komiškoje operoje „Meilės eliksyras“ (1832) pasakojama istorija apie neturtingą, naivų vaikiną Nemoriną, beviltiškai įsimylėjusį gražuolę Adiną, besimėgaujančią ne tik turtingos paveldėtojos gyvenimu, bet ir nuolat keičiamų kavalierių dėmesiu; apie drovaus įsimylėjėlio sumanymą pasekti Tristano pavyzdžiu ir laimėti savosios Izoldos meilę išgėrus legendoje minimo stebuklingo gėrimo; apie visas kliūtis galiausiai nugalinčius nuoširdžius jausmus – tikrąjį meilės eliksyrą. Žinoma, komiškoji operos fabula niekaip nesimegztų be klasikinio meilės trikampio tarp soprano, tenoro ir baritono, kurio vaidmenį šioje operoje atlieka savimyla seržantas Belkorė, arba be deus ex machina funkciją atliekančio šundaktario Dulkamaros. Be kita ko pasakojama, kad operos siužetas turėjo realių sąsajų su kompozitoriaus gyvenimu, mat jį nuo tarnybos Austrijos kariuomenėje, kaip ir operos Adina Nemoriną, išpirko turtinga moteris... Kad ir kokios būtų šios operos sukūrimo aplinkybės, jau beveik du šimtmečius „Meilės eliksyro“ bel canto stiliaus arijos ir duetai verčia smarkiau plakti operos gerbėjų širdis viso pasaulio teatruose ir koncertų salėse, kur iki šiol skamba tenorų ypač pamėgtas Nemorino romansas „Una furtiva lagrima“ („Slapta ašarėlė“).

Populiariausia G. Donizetti opera ir Klaipėdoje statoma jau trečią kartą. Po Klaipėdos liaudies operoje 1974 m. pristatytos premjeros (muzikos vadovas ir dirigentas Kazys Kšanas, režisierius Vytautas Paukštė, scenografas Henrikas Ciparis) ši opera su įvairiais atnaujinimais buvo rodoma bene dvylika metų. Antrojo operos pastatymo Klaipėdos žiūrovai sulaukė 2013 m., kai vasaros festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ metu buvo parodyta šiuolaikiškai, per „jūrinės“ temos prizmę interpretuotos operos „Meilės eliksyras“ premjera (režisierė Daina Adamkevičiūtė Adama, scenografė ir kostiumų dailininkė Marta Vosyliūtė, choreografas Gintaras Tubelis, vaizdo projekcijų autorius Darius Vaičekauskas, muzikos vadovas ir dirigentas Dainius Pavilionis). Pagrindinius vaidmenis šiame pastatyme kūrė KVMT ir kviestiniai solistai: Rita Petrauskaitė ir Latvijos nacionalinės operos solistė Inga Šlubovska (Adina), Tomas Pavilionis ir Aurimas Raulinavičius (Nemorinas), Mindaugas Rojus ir Tomas Tuskenis (Belkorė), Artūras Kozlovskis (Dulkamara) ir kiti. Dainininkus taisyklingos itališkos tarties tąkart mokė specialiai iš Milano „La Scalos“ teatro pakviestas vokalo pedagogas Marco Borroni. Nors šis spektaklis sulaukė entuziastingų profesionalių vertintojų liaupsių ir „Padėkos kaukės“ apdovanojimo, KVMT repertuare jis buvo rodomas gana retai, o jo sceninis gyvenimas netruko nė ketverių metų.

Trečiąkart statyti „Meilės eliksyrą“ Klaipėdos muzikiniame teatre ėmėsi jaunosios kartos operos režisierė Karina Novikova. Regis, šio spektaklio veiksmas taipogi labiau siesis su nūdiena nei su XVII a. Baskijos provincijos realijomis. Tiesa, šįkart jis bus kameriškesnis, skirtas rodyti nedidelėse salėse, kuriose ryšys su publika artimesnis, o gal net intymesnis, tad ypač parankus skleistis meilės temai. Režisierės teigimu, „1832 metais sukurta opera skamba taip, lyg būtų paimta iš mūsų laikų psichoterapeuto užrašų ar „Netflix“ serialo. Kuriant spektaklį man įdomu panagrinėti, kas atsitinka, kai susikerta du požiūriai į meilę – hedonistinis ir romantinis. Pirmajam atstovauja Adina, kuriai meilė yra lengva pramoga: gerbėjų gausa gražina jos gyvenimą ir svaigina potyrių pilnatve. Kitas, kuriuo nuoširdžiai tiki Nemorinas – tai požiūris į meilę kaip į stipriausią, visą žmogaus esybę užvaldantį, gyvenimą keičiantį, nuolat auginamą jausmą. Jų meilės istorija yra apie toksiškus santykius, manipuliacijas, nepasitikėjimą savimi ar pavargimą nuo savęs, desperaciją. Opera baigiasi laimingai, bet kažin ar norėtumėm matyti jos tęsinį, nes viskas jų santykiuose labai trapu. Man labai svarbu atrasti santykį tarp pramoginių ir draminių komedijos elementų, nevengiant ekspresijos ir tuo pačiu išryškinant labai jautrią pagrindinę istoriją. Muzikoje gausu vaizduotę išlaisvinančios, prie realizmo ir buities nepririšančios medžiagos.“ Režisierė, kuriai labai svarbus ir vizualusis jos statomų veikalų dėmuo, pati ėmėsi kurti ryškiaspalves spektaklio dekoracijas. Jai talkina kostiumų dizainerė Augustė Zukaitė, grimo dailininkė Aira Braždienė ir choreografė Daria Verovka.

Pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas – iš Italijos kilęs KVMT koncertmeisteris Carmelo Giuseppe Longo, kuriam teko užduotis parengti glaustesnį operos medžiagos variantą sumažintam orkestrui ir merginų ansambliui vietoje mišraus choro. „Meilės eliksyre“ dainuos daug jaunų teatro solistų, bandysime publiką sužavėti jaunystės energija bei noru kurti. Viskas skambės lengvai, saulėtai, bet intensyviai. Publikos laukia „stogą raunantis“ vakaras su gruziniškomis vestuvėmis, ryškiomis spalvomis ir jautria meilės istorija!“ – žada režisierė K. Novikova.

EVELINA ZENKUTĖ Operos „Meilės eliksyras“ pamokos
+

Durys / 2023 gruodis / Nr. 12 (120)

 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pokštelėjo nesulaukęs Naujųjų Metų. Gruodžio pradžioje mažytėje Žvejų kultūros rūmų Teatro salėje pristatyta italų kompozitoriaus Gaetano Donizetti operos „Meilės eliksyras“ kamerinė versija – tebūnie tai skambės banaliai; ir gerai – publiką nutvieskė jaunatviška ugnimi, optimizmu ir spalvomis. Žiūrovai šypsojosi. Tai jau daug. Nors „Meilės eliksyras“ – pramoginio žanro atstovas, vis dėlto didžiausia jo stiprybė – visapusiškas edukatyvumas. Ko moko komiškos operos jaunosios kartos režisierė Karina Novikova ir jos suburta komanda?

 

Kad gali būti lengva

Išties, šviesos ir šilumos nūdienos scenos mene – maža. Kamuojasi režisieriai, vargsta aktoriai, kenčia ir žiūrovai. Liūdna, skauda, sunku. Klaidžiodamas tamsumose, viltį turi įžiebti pats. Ne visiems pavyksta. Ne visiems norisi. Ką daryti? Publikai siūlyti daugiau lengvo pramoginio turinio?

Sunku pasakyti, ar dirbtinė komedijų injekcija pataisys situaciją. Leisk neleidęs botoksą į vystančią odą, vizualiai gal ir pamaskuosi, bet vitališkumo neįšvirkši. Juolab sunku įsivaizduoti, ką turėtų daryti aukštą meninį lygį siekiantys išlaikyti teatrai. Gražiai paprašyti režisierių: gal kažką lengviau, na, taip, kad nesinorėtų nusišauti? Neorganiška. Reikia ir galėti, ir norėti. K. Novikovai tinka abu veiksmažodžiai – ji įrodo: įmanoma viskas, net ta, rodos, taip nelengvai įžiebiama šviesa.

Ryškiai geltonos pačios režisierės kamerinei operai sukurtos scenos dekoracijos, žaižaruojantys fantastiški violetinės ir ciklameno spalvų Augustės Zukaitės kostiumai, jaunatviškai eklektiška, baleto, kabareto, šiuolaikinio populiariojo ir kitų šokio žanrų judesius inkorporuojanti Darios Verovkos choreografija, žaismingas Airos Braždienės grimas ir unikalūs jos iš tikros vilnos sumodeliuoti perukai, jaunatviški, entuziazmo kupini Muzikinio teatro ir kviestinių atlikėjų įkūnyti personažai kuria siautulingai linksmą atmosferą. Natūraliai, ne iš reikalo. Ir tai užkrečia. Ar, kaip veikiau priklausytų eliksyrui, kuris juk meilės, gydo nuo snobiškumo, destruktyvių minčių ir kito negatyvo.

 

Kad opera įdomu

Taip, „Meilės eliksyras“ įrodo, kad iš scenos gali sklisti lengvumas, linksmumas, žaismė. Sykiu jis atlieka ir svarbią misiją – edukuoja. Pirmiausia, žinoma, dar visai jaunus žmones. Panašu, režisierė dega noru paneigti iki šiol gajus stereotipus apie operos rėksmingumą, patosiškumą, dirbtinumą, įkandamumą tik specifinei auditorijai ir siekia įrodyti, kad šis scenos menas gyvas, įtraukus, net galintis tapti puikia alternatyva serialams ar virtualioms pramogoms.

Dėl to ir G. Donizetti, pasižymintis itin melodinga ir „kabinančia“ muzika, kurią atlieka Muzikinio teatro dirigento Carmelo Giuseppe’s Longo vadovaujama simfoninio orkestro kamerinė grupė. Dėl to ir minėto C. G. Longo sutrumpinta bei adaptuota, taigi lengvai suprantama, nevarginanti, operos versija. Dėl to ir mažos, neįpareigojančios Žvejų rūmų ar Kultūros fabriko erdvės.

Apie viską pagalvota. Ne mažiau gudrus jaukinimosi ėjimas – dar rudenį uostamiesčio mokyklose rodyti operos ištraukas, vaikus įtraukiant į diskusijas su psichologe ir solistais. Nenuostabu, bilietus į pirmuosius spektaklius klaipėdiečiai šluote iššlavė. Vadinasi, įdomu. Patraukia.

Nenurašykime dabartinės jaunosios kartos. Viskas su ja gerai. Tereikia trupučio kantrybės, dėmesio, nedidelių širdžių, akių ir protų atvėrimo intervencijų. Beje, tos šviečiamosios intervencijos praverstų ir nemažai daliai vyresnių žmonių, purtančių galvas vien užsiminus apie operą. Taip, galbūt „Meilės eliksyras“ išties labiau subalansuotas jaunimui, bet tas spalvingas ir optimistiškas scenoje matomas sprogimas, ko gero, padėtų sumaišyti daugelio vyresniųjų žaidžiamos partijos „nemėgstu operos“ kortas.

 

Kad niekas nesikeičia

Ko dar moko „Meilės eliksyras“ – šįsyk jo siužetas? Pažiūrėjęs operą, koks nors paauglys turbūt nustebs suvokęs, kiek daug paralelių esama su nūdiena, o brandžiam žmogui beliks šyptelėti ir dar kartą sau patvirtinti – esmės išlieka, kinta tik forma.

Štai neturtingas Nemorinas (solistai Giedrius Gečys, Tadas Jakas) įsimyli lengvabūdę ir gerbėjų neatsiginančią Adiną (per premjerinius rodymus susirgusias Beatą Ignatavičiūtę ir Rasą Ulteravičiūtę-Kazlauskienę pakeitė solistė Gabrielė Jevsejevaitė. Beje, ji savo partijas atliko stovėdama tarp muzikantų, o scenoje Adiną įkūnijo D. Verovka), bet bijo pripažinti jausmus. Į kaimelį atvykęs charizmatiškas seržantas Belkorė (solistai Farshadas Abbasabadi’s, Martynas Stankevičius) iškart pasiperša Adinai. Pažįstamas statusų ir jausmų trikampis? Taip, „Meilės eliksyro“ pabaiga laiminga, bet kiek daug nemorinų gyvenime taip ir lieka vieniši, o adinos sukuria turtingas, bet nelaimingas šeimas su belkorėmis. Ko gero, net mokyklose vaikai patiria, ką reiškia nepritapti, būti atstumtiems, nemylimiems dėl vienokios ar kitokios socialinės padėties.

Arba kita situacija. Troškimo pavergti Adiną kamuojamas Nemorinas už paskutinius pinigus iš į miestelį atvykusio gydytojo Dulkamaros (solistai Evertas Soosteris, Šarūnas Šapalas, Vilius Trakys) įsigyja stebuklingą meilės eliksyrą, kuris, pasirodo, tėra paprastas vynas. Ar ne šimtus kartų girdėta istorija apie visas gyvenimo problemas išsprendžiančius gyduolius? Ne už ačiū, žinoma.

O kaip Nemorinas sužavi Adiną? Galvodamas, kad veikia eliksyras, tiesiog ima pasitikėti savimi. Štai dar viena pamoka. Šįsyk apie charizmą, savivertę ir placebo efektą. Beje, komiškai liūdna tampa scena, kai kaimo merginos, kurių vaidmenis atlieka kelių atlikėjų ansamblis, sutinka apie iš mirusio dėdės paveldėtus turtus dar nieko nežinantį Nemoriną. Į iki tol nevertintą vargšą jaunuolį merginos sužiūra kitais žvilgsniais. Didelių komentarų nereikia. Visais amžiais pinigai tam tikrai daliai žmonių buvo patrauklumo sinonimas.

Režisierė K. Novikova operos siužetą palygino su „Netflixo“ serialu, nors, ko gero, tai tiesiog gyvenimas. Kartais atrodantis neteisingas, materialus, kupinas intrigų, kartais leidžiantis nugalėti teisybei ir tikrosioms vertybėms.

 

Kad reikia leisti kurti

Na, ir galiausiai „Meilės eliksyras“ moko suteikti šansus. Ypač – jauniems kūrėjams. Žinoti, kad tavimi – tiek jaunaisiais solistais, tiek apskritai profesionalioje scenoje galbūt pirmą kartą pasirodančiais žmonėmis – pasitikima, suteikia daug drąsos ir stimulo žengti toliau.

Taip, galbūt tam tikri momentai „Meilės eliksyre“ kiek sutirštinti, kai kurios mizanscenos, choreografiniai sprendimai kartais kone dirbtinai bando atitikti jaunatviškumo, komiškumo etiketes, bet tame esama ir savotiško žavesio – nepastebimai į tai, kas vyksta, imi žvelgti šypsodamasis. Minėtame tamsumų kontekste truputis šviesos, spalvų ir optimizmo, dargi profesionalioje, ne komercinėje scenoje, jau nemenkas laimėjimas.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, suteikęs progą reikštis jaunimui, ko gero, išlošė tiek iškart, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. „Meilės eliksyras“ žaibiškai sulaukė susidomėjimo, ne vienas operoje apsilankęs žiūrovas pasisėmė gerų emocijų, jaunatviška komanda patyrė vienijantį kūrybos džiaugsmą.

Galiu lažintis, kad koks nors operą pamatęs paauglys liko suintriguotas: kas toliau? Galbūt šio klausimo vedamas jis apsilankys ir kituose pastatymuose ar net taps ištikimu Muzikinio teatro gerbėju.

 

 

MUZIKOLOGO KOMENTARAS

 

Danguolė VILIDAITĖ

 

„Meilės eliksyras“ – tradicinis komiškos italų buffa pavyzdys: linksmas ir dinamiškas, su gana trafaretiškais personažais, šiai operos rūšiai būdingomis žaismingomis situacijomis ir kontrastais, tik labiau romantizuotas. Seržantas Belkorė (F. Abbasabadi’s), pavyzdžiui, pirmą kartą scenoje pasirodo nesudėtingo maršo fone – toks, ko gero, ir turėtų būti jo charakteris, paprastas, gal net primityvus, bet susižavėjęs Adiną (G. Jevsejevaitė) veikėjas uždainuoja gražiausiu bel canto balsu. Jo solo numeryje „Come Paride vezzoso“ negirdime jokio grotesko ar ironijos, patikime, kad jausmai tikri, nors kiek ir netikėti. F. Abbasabadi’o personažas spalvingas ir įtaigus, pasižymi dainingu melodingumu ir šiai manierai būdingu itin puošniu bei virtuozišku vokalu. Įspūdingai Belkorė suskambo ir pasipiršimo scenoje, trys pagrindiniai veikėjai (kartu su Adina ir Nemorinu) čia kartu susitinka pirmą kartą, kiekvienas su savo intencija ir nuotaika yra lygiaverčiai stiprūs.

 

Sukčius Dulkamara (Š. Šapalas) – kitas, šalia Belkorės, labiausiai buffa standartus atitinkantis personažas. Rimtas ir dramatiškas jo kreipimasis į kaimo žmones „Udite, udite, o rustici“, siekiant atrodyti oresniu, parduoti savo prekes, nėra tikroji jo charakterio spalva. Atskiros replikos greitakalbe ištariamos Nemorino adresu, šaipantis iš jo naivumo, žaismingas duetas kartu su Adina barkarolėjė „Io son ricco e tu sei bella“, atliekamas vestuvių puotoje, ar to paties eliksyro bandymas įpiršti Adinai, atskleidžia tikrąsias jo mintis, jo žvilgsnį į pasaulį prekeivio akimis. Tai ryškiausi Dulkamaros muzikiniai numeriai.

 

Romantiškesnės ir emocionalesnės operoje yra ir Adinos bei Nemorino (G. Gečys) partijos. Jau pirmoje kavatinoje „Quanto è bella“ vaikinas savo meilę išreiškia gana suprantamai, jausmingai. Ir jei šiame pastatyme personažas nėra toks jau baikštus ar svajingas įsimylėjėlis, kokį jį matėme 2013-ųjų metų Klaipėdos muzikinio teatro premjeroje (Tomas Pavilionis vėliau buvo pakviestas šį vaidmenį atlikti LNOBT), to graudaus ir gilaus liūdesio žymiajame romanse „Una furgiva lagrima“ tikrai netrūko. Bravo!

 

Pasikartosiu teikdama, kad lengvai skambančią G. Donizetti muziką nėra taip paprasta atlikti, ypač vokalistams. Adinos partija „Meilės eliksyre“ turbūt pati sudėtingiausia, nuspalvinta ne vien efektingais, koloratūriniais pasažais, dainingomis melodinėmis linijomis, su gražiomis viršūnėmis, bet ir subtiliu lyriškumu. Mėgstanti pakoketuoti, kaprizinga ir lengvabūdiška panelė, antrojo veiksmo finale beveik visiškai pasikeičia. Ypač gražiai G. Jevsejevaitės interpretacijoje suskambo virtuoziškas romantinis „Prendi, per me sei libero“, išreiškiantis jos personažo meilę Nemorinui ir tarsi nustelbiantis anksčiau išryškėjusias charakterio savybes. Dabar gi įdomu, kaip dainininkei būtų pavykę perteikti Adiną scenoje, interpretuojant ne tik vokalinę šios veikėjos pusę.

 

Spektaklis įdomus, dinamiškas, įtraukiantis, žavintis savo jaunatviška energija ir įtaigiais pagrindinių solistų vaidmenimis bei linksmomis mizanscenomis (daug linksmų niuansų atrasta ne tik pagrindinių personažų vaidmenims), gražiu susiklausymu ansambliuose.

Muzikos vadovas ir dirigentas

Carmelo Giuseppe Longo

Dirigento asistentas

Vytautas Valys

Režisierė ir scenografė

Karina Novikova

Kostiumų dailininkė

Augustė Zukaitė

Grimo ir perukų dailininkė

Aira Braždienė

Choreografė

Daria Verovka

Šviesų dailininkas

Andrej Lavrinovič

Informacija:

Premjeros data:

2023-12-02

Trukmė:

~2 val. (su viena pertrauka)

Vieta:

Klaipėdos kultūros centras Žvejų rūmai, Teatro salė

Amžiaus grupė:

N-7

Kaina:

12.00 €

Pradžia
02 val. 00 min.
Pabaiga
Vaidmenys ir atlikėjai
person profile image
Giedrius
Gečys
Nemorinas
person profile image
Gabrielė
Jevsejevaitė
Adina
person profile image
Daria
Verovka
Adina (aktorė)
person profile image
Farshad
Abbasabadi
Belkorė
person profile image
Šarūnas
Šapalas
Dulkamara
person profile image
Emilia Janina
Kozłowska
Džaneta
person profile image
Emilis
Valys
Notaras
person profile image
Roman
Budko
Kareivis
person profile image
Šarūnas
Juškevičius
Kareivis
person profile image
Gytis
Šimelionis
Kareivis
person profile image
Jonas
Tomkevičius
Kareivis
person profile image
Brayan Steven
Valencia Sarmiento
Kareivis
person profile image
Vytautas
Valys (jaun.)
Kareivis
person profile image
Loreta
Bizauskė
Mergina
person profile image
Lina
Čarienė
Mergina
person profile image
Lina
Lukauskienė
Mergina
person profile image
Dina
Mataitienė
Mergina
person profile image
Ernesta
Stankutė
Mergina
person profile image
Vitalija
Trinkė
Mergina
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro
kamerinė grupė

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.