Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

10.09

18

30

Operetė
Jacques Offenbach ORFĖJAS PRAGARE

Pirkti bilietus

Į spektaklį žiūrovai bus įleidžiami tik su GALIMYBIŲ PASU.

2 veiksmų operetė lietuvių kalba

Libreto autoriai: Hector Crémieux, Ludovic Halévy (į lietuvių k. vertė Virginijus Pupšys)

Klaipėdos miesto teatre jau nuo 18 a. pabaigos skambėjo operos. Šis žanras į pajūrio kraštą atkeliavo vokiškos kultūros bei čia dirbusių garsių muzikos profesionalų dėka. Muzikinio teatro ištakų uostamiestyje 200 metų jubiliejų Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasitiks su Jacques‘o Offenbacho operete „Orfėjas pragare“. Būtent ši operetė, pirmąkart suvaidinta Paryžiuje 1858 m., Europos scenose įtvirtino ir išpopuliarino garsųjį šokį – kankaną. Devynioliktame amžiuje Paryžius buvo žėrintis pramogų pasaulio centras, o kompozitoriui J. Offenbachui patiko laužyti nusistovėjusias „rimtosios operos“ tradicijas. Jo operetėje „Orfėjas pragare“ regime ironišką antikinio mito apie Orfėją ir Euridikę versiją, parodijuojančią šeimyninio gyvenimo realybę. Siužetas Kartu gyvendami Euridikė ir Orfėjas pavargo vienas nuo kito. Euridikė jaučiasi apleista, ją erzina vyro aistra muzikai. Savo ruožtu Orfėją žeidžia žmonos abejingumas jo talentui. Atšalę tarpusavio santykiai verčia sutuoktinius dairytis kitos draugijos: Orfėjas asistuoja nimfai Chlojai, Euridikė užmezga meilės ryšį su kaimynu, bitininku Aristėju. Tačiau Aristėjas iš tiesų yra dievas Plutonas, ketinantis pagrobti Euridikę ir išsivežti ją į pragarą. Kai Euridikė apsisprendžia išvykti su Aristėju, Orfėjas į tai reaguoja ramiai. Tačiau aplinkiniai jo abejingumo nesupranta: žmonos pabėgimas neišvengiamai atsilieps Orfėjo, kaip žymaus menininko ir smuiko profesoriaus, reputacijai. Tad Orfėjas iškeliauja į Olimpo kalną prašyti dievo Jupiterio pagalbos. Jupiteris turi savų rūpesčių: jo pavyduliaujanti žmona Junona galvoja, kad Euridikė ir Jupiteris palaiko slaptą meilės ryšį. Olimpo valdovas nutaria padėti Orfėjui išvaduoti Euridikę, tačiau ne tam, kad sugrąžintų ją vyrui, o tam, kad pats galėtų džiaugtis jos grožiu. Uždaryta pragare Euridikė nuobodžiauja: atvirtęs dievu Plutonu, Aristėjas nustojo ja domėtis. Euridikė susižavi auksasparniu vabzdžiu, atskrendančiu pas ją pro rakto skylutę. Juo pasivertė dievas Jupiteris, žadantis Euridikę padaryti laimingą. Plutonas į pragarą atvykusiems Olimpo dievams surengia puotą. Įkvėptas savo, kaip suvedžiotojo, sėkmės, joje pasirodo ir Jupiteris. Orfėjas prašo jo leidimo parsivesti žmoną. Jupiteris sutinka, tačiau kitų dievų akivaizdoje iškelia sąlygą: keliaudamas iš pragaro, Orfėjas negalės atsigręžti ir pažvelgti į Euridikę. Kai pora priartėja prie Stikso upės, Jupiteris paleidžia žaibą: Orfėjas išsigandęs atsigręžia ir taip praranda Euridikę. Jupiteris liepia Euridikei tarnauti vyno dievui Bakchui. Naujos bakchantės garbei iškeliama dar viena pasiutusi puota.

JŪRATĖ KATINAITĖ Dieviškai skambantis pragaro kankanas
+

 

www.7md.lt Nr. 32 (1353), 2020-09-25

 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – Jacques’o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“

 

Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.

 

Kaip sakoma, humoras – dalykas rimtas, tad operetė šių dienų statytojams yra tarsi sunkioji artilerija, su kuria netyčia gali susisprogdinti. Rafinuotas humoras ir elegancija – aristokratiškas derinys, nuobodžiaujančios aukštuomenės dykinėjimo stilius, įvaldytas XIX a. Europos didmiesčiuose, kur ir tarpo operetė. XX a. kataklizmai nustūmė operetę į laisvalaikio užribius, iškėlę demokratiškesnę miuziklo formą ir popdainos žanrą. Tik Austrija, ilgėdamasi savo imperinės praeities, vis dar sėkmingai puoselėja operetės tradiciją, investuodama į šio žanro specifikos įvaldymo ugdymą. Visur kitur operečių atlikimas gana keblus. Dainininkams reikia paslankaus, didelio diapazono balso, gerai įvaldytos smulkios technikos, sklandaus perėjimo iš dainavimo į kalbėjimą. Negana tokių akrobatinių vokalinių užduočių, dar būtina gracingai judėti ir puikiai šokti! Jei viso to nėra, žiūrovų laukia didelis nesmagumas ir gailestis, sumišęs su pasidygėjimu. Todėl rimti režisieriai ir dainininkai vengia operetės, o nerimti dažniausiai užsiima žiūrovų kankinimu.

 

Štai su tokiu nusiteikimu rugsėjo 18-osios vakarą įsitaisiau Klaipėdos Žvejų rūmų salėje, kur Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė Jacques’o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ premjerą. XIX a. Paryžiuje klestėjo „demimondas“ – kurtizanės, prostitutės, kokotės, kabaretai ir, žinoma, viešnamiai. Intelektualų ir bohemos salonuose diskusijų temos taip pat buvo drąsios. Visa tai paveikė prancūziškąją operetę – juslingesnę ir drąsesnę už vienietiškąją. Operetėje „Orfėjas pragare“ (1858), kurią Offenbachas išdidžiai vadino komiška opera (opéra bouffe), autorius ne tik panaudojo kankaną, kuris dėl perdėm atviro erotiškumo oficialiai tuo metu buvo draudžiamas, bet ir pačios operetės siužete (libreto autoriai Hectoras Crémieux ir Ludovicas Halévy) stipriai per dantį patraukė antikinį graikų mitą apie Orfėją ir Euridikę, lig tol nuo Claudio Monteverdi iki Christopho Willibaldo Glucko ir Josepho Haydno operos scenoje regėtą tik tragedijos pavidalu. Offenbacho herojai – vienas kitam įgrisusių sutuoktinių pora; Orfėjas pasinėręs į kūrybos ir konservatorijos reikalus, tad jam tik trukdo nuobodžiaujanti Euridikė, mezganti romaną su kaimynu Aristėju. Kūrinyje dekonstruojama graikų mito fabula, virtuoziškai žongliruojama archetipais, priskiriant jiems priešingas prasmes, kartkartėm lyg prieskonių įmetant aliuzijų į operetės autorių laiką. Pastarąją idėją lyg teniso kamuoliuką pagavo klaipėdietiškojo pastatymo režisierė Rūta Bunikytė ir galbūt libreto į lietuvių kalbą vertėja Audronė Grigienė-Olejniczak, užmetusios keletą replikų ir iš mūsų dienų aktualijų.

 

R. Bunikytės kūrybinėje biografijoje – nemažai miuziklų ir operečių, pastatytų KVMT, o „Orfėjo pragare“ estetika rodo įgytą patirtį bei muzikinio teatro vingrybių, kuriose dažnai sprandą nusilaužia teatro grandai, išmanymą. Tai tik dar sykį įrodo, kad operetės, miuziklo režisūra – irgi talento bei įdirbio reikalaujanti specifinė profesija, kiek kitokia nei operos ir visiškai kitokia nei dramos teatro.

 

Šio pastatymo didžioji sėkmė – scenografija ir personažų kostiumai, kuriuos neįmantriai, minimalistiškai, estetiškai vientisai sukūrė dailininkė Renata Valčik, įkūnydama režisierės idėją matyti spektaklį kaip nuolatinį judėjimą tarp dangaus ir pragaro, todėl pagrindinė scenografijos detalė – laiptai, kuriais herojai juda tai vedami savo dieviškos prigimties, tai nuodėmių tempiami pragaro link. Dieviškojo baltumo fone nuostabaus grožio suknelėmis sklaidosi gundymams neatsparios moteriškosios dievybės, o dievai lyg politikai su smokingais ar idealiai prigludusiomis eilutėmis šmirinėja su spiečiais dviprasmiškų minčių. Visą šią spalvų ir siluetų harmoniją lyg peiliu kartkartėmis rėžteli įspūdingoji Viešoji nuomonė (Dalia Kužmarskytė) – pusiau vyras, pusiau moteris, „su daugeliu veidų“ –  aukščiausioji jėga, kurios bijo net nuodėmių valdomi dievai.

 

Premjeroje matėme daugiausia jaunąją teatro kartą – gražius, gracingus solistus. Vokalinė spektaklio pusė tokių komplimentų kol kas nenusipelno. Pirmojo veiksmo jaudulį ir balsų virpulį dainininkai daugmaž įveikė antrame ir daugelis atskleidė savo galimybių potencialą. Yra kur tobulėti. Netruks prabėgti laikas, ir uostamiesčio centre išdygs naujasis teatro pastatas, kuris, kaip įprasta naujoms erdvėms, ims traukti ne tik publiką, bet ir artistus iš toliau, tad jauniesiems klaipėdiečiams metas sustiprinti savo vokalines pozicijas, idant jie taptų naujosios scenos spiritus movens. Išskirčiau Euridikę – Beatą Ignatavičiūtę. Gaivus jos tembras, artistinis paslankumas teikia didelių vilčių kaip ateity puikaus koloratūrinio soprano, ryškiosios Klaipėdos primadonos Ritos Petrauskaitės įpėdinės.

 

Komplimentai skrieja spektaklio muzikos vadovui, dirigentui Tomui Ambrozaičiui už gerai parengtą orkestrą ir subalansuotą spektaklio visumą. Puikiai padirbėjo ir choras (vad. Vladimiras Konstantinovas), o dar šauniau – baleto trupė (choreografė Inga Briazkalovaitė), suteikusi nepakartojamų estetinių potyrių.

 

„Orfėjas pragare“ – stiprus koziris KVMT repertuaro dėlionėje. Spektaklio kūrėjai gaiviai pristatė operetę be pabrėžtinių nuorodų į aktualijas, pasitikėdami veikalo gyvybingumu, kurį tik reikia skvarbiai įžvelgti ir išskleisti žiūrovams. O žiūrovai tuomet nusiramina, pasitikėdami statytojų profesionalumu, ir džiaugiasi puikia pramoga.

ALGIS BŪGA „Orfėjo pragare“ recenzija. Kas yra slaptasis operetės ginklas?
+

 

lrytas.lt, 2020-09-22

 

Įdomi ta muzikos žanrų istorija. Štai šimtmečiais gyvuojanti opera vis sulaukia kritikos ir kaltinimų sustabarėjimu, štampais. Jai pranašaujama žanro mirtis, ji bandoma „gaivinti“ moderniais ir net išaukiančiais režisūriniais sprendimais. O gyvuoja, nors tu ką... Ir ne tik gyvuoja bet yra vienas populiariausių, lankomiausių, publikos mėgstamų žanrų.

 

O operetė? Kompozitorių pamiršta, garsiausių nūdienos režisierių nevertinama, lyg ir apskritai mirusi muzikos kritikų požiūriu – tačiau yra itin publikos mėgstama, žinomiausių pasaulio teatrų ir solistų repetuaruose atliekama.

 

Kad operetės poreikis nemažėja, liudija ir rugsėjo 18 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvykusi Jacques Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ premjera. Pilnoje, kiek tik leidžia nūdienos aplinkybės, žiūrovų salėje, išmatuotomis temperatūromis, susodinti reikiamais atstumasi ir šachmatų tvarka, žiūrovai laukė, sulaukė ir patyrė prancūziškos operetės katarsį.

 

Ši J. Offenbacho operetė yra gan retas svečias Lietuvos muzikinių teatrų scenose, nors atskiri jos numeriai koncertinėse programose atliekami itin dažnai. Painus libretas, sudėtingi muzikiniai numeriai ar kuo nors ypatinga atlikėjų sudėtis, kur slypi tas slaptas operetės kovos su užmarštimi ginklas?

 

Pirmasis žanro pavyzdys

 

J. Offenbacho (1819–1880) operetė „Orfėjas pragare“ kompozitoriui to net nenumačius tapo pirmuoju šio žanro pavyzdžiu pasaulio muzikos istorijoje. 1858 m. jo sukurtas ir pastatytas kūrinys pelnė jam „operetės tėvo“ titulą. Šiam žanrui su kai kuriomis išlygomis galima priskirti maždaug 100 jo muzikinio teatro scenai sukurtų kūrinių, nors pats jis operetėmis jų nevadino – apibūdindavo jas „muzikinėmis bufonadomis“, „reviu“, o dažniausiai „komiškomis operomis“.

 

„Orfėją pragare“ jis pavadino „opéra bouffe“. Ir tam buvo svarių priežasčių – pirmiausia ir ko gero akivaizdžiausia, kad pavadinimo operetė tuo metu tiesiog nebuvo. Kompozitorius, nusivylęs Paryžiaus „Opéra-Comigue“ požiūriu į jo kūrybą, Eliziejaus laukuose įkūrė savo teatrą „Théâtre des Bouffes-Parisiens“ ir pastarajame statė išimtinai savo sceninius kūrinius, kurie erzino ir pykdė to meto oficialius cenzorius, bet palaipsniui augino publikos susidomėjimą.

 

Sėkmė atėjo ne iš karto, keletas jo opusų nesulaukė jokio dėmesio. Bet „Orfėjas pragare“ pagal Hectoro Crémieux ir Ludovico Halévy siužetą viską apvertė aukštyn kojomis. Kodėl taip atsitiko? Pirmiausiai turbūt todėl, kad visa ši istorija vyko Paryžiuje. Mieste, kuriame telkėsi meno ir kultūros elitas, kuriame buvo išskirtinė publika – puikiai išmananti tiek Antikos mitologiją, tiek klasikinės operos žanro kanonus.

 

Pasikėsinimas į šių dviejų sričių neliečiamybę ir dar daugiau – į jų parodiją, sukėlė susidomėjimą, atkreipė vertintojų kritišką žvilgsnį. J.Offenbachas leido sau: pirma – parodijuoti neliečiamąjį Antikos mitą apie Orfėją ir Euridikę (meilės vedino dainiaus, keliaujančio į pragarą susigrąžinanti dievų pagrobtos mylimos žmonos, istoriją), antra – pasikėsino į pirmosios klasikinės operos Claudio Monteverdi „Orfėjas“ (1607 m.) neliečiamybę, netgi panaudojo operetėje žymiosios [Glucko – V.J.] Orfėjo arijos „Netekau aš Euridikės“ fragmentą.

 

Tai sulaukė dvigubo kritikos atsako, bet ir dvigubo publikos susidomėjimo ir tapo tikrąja operetės libreto ir muzikos sėkmės priežastimi. Galima tik pavydėti J. Offenbachui tokios publikos ir tokio rezultato. Vėliau jau tolstant nuo operetės gimimo laiko ir augant operetės populiarumui, publiką vis mažiau domino kompozitoriaus santykiai su mitologija ir klasikinės operos parodijavimas šiame kūrinyje, bet vis labiau viliojo ir tebevilioja spalvingi charakteriai bei subtili prancūziška J. Offenbacho muzika.

 

Jupiterio ir Plutono salono užkulisiai

 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas drąsiai ir neapsigaudamas nėrė į J. Offenbacho partitūrą, vesdamas publiką kompozitoriaus ir libretistų nubrėžtais muzikinės ir siužetinės parodijos keliais.

 

Susibūrusi statytojų komanda – muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, scenografė Renata Valčik, choreografė Inga Briazkalovaitė, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas – sukūrė įtraukią dieviškojo ir pragariškojo pasaulių fejeriją.

 

Spektaklio muzikos vadovo ir dirigento Tomo Amrozaičio vadovaujamas orkestras nuosekliai vedė klausytojus operetės partitūroje sudėliotos muzikinės dramaturgijos keliu. Jo mostams paklūstantys muzikantai atskeidė tikrąją J. Offenbacho muzikos prigimtį – žavūs, operos manierai artimi solo, duetai, kvartetai nepastebimai peraugo į operetei būdingus siautulingo šokio epizodus.

 

Ir taip kiekvieną kartą – iki spektaklio kulminacijos – visuotinio kankano, išjudinusio net ramiausiai nusiteikusius žiūrovus. Būtų nepadoru nepastebėti, kaip auga ir profesionalumu nepaliauja stebinti teatro orkestras, jau kelis sezonus džiuginantis savo garso kokybe, interpretacijų tikslumu, intonacija ir žanro pojūčiu (tik ką žavėjomės juo R. Wagnerio „Skrajojančiame olande“, E. Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ ir balete „Eglė žalčių karalienė“, W. A. Mozarto operoje „Don Žuanas“).

 

Teatro orkestrui nenusileidžia ir choras, vadovaujamas Vladimiro Konstantinovo. Anksčiau minėti operų pastatymai akivaizdžiai išaugino jo kūrybines galias. Šioje operetėje choras parodė profesinę brandą, tiek kaip žanro interpretuotojas, tiek ir kaip aktorines bei judesio užduotis scenoje įveikiantis kolektyvas.

 

R. Valčik scenografija žavėjo estetiška aplinka, nuosaikumu, prabanga bei netikėtomis nūdienos detalėmis (prabangi vonia, klozetas / sostas). Balta, juoda ir raudona – tai pagrindinės spektaklio spalvos, tiksliai atskleidžiančiios Jupiterio valdomo Olimpo ir Plutono aistrų ir nuodėmių valdomus pasaulius.

 

Ta pati scenografija abiejuose veiksmuose – laiptai tarp dangaus ir pragaro (o gal „kaip danguje, taip ir žemėje“) – šviesų dailininko E. Sabaliausko kūrybinės išmonės dėka tampa skirtingais pasauliais, skirtingomis vykstančio veiksmo vietomis. Bet laiptai yra laiptai, kai jie tampa kūrybine scenos aikštele, iššūkiai garantuoti visiems.

 

Atsikvėpti ant šios scenografės sukurtos vertikalios scenos neleidžia režisierės R. Bunikytės ir choreografės I. Briazkalovaitės duetas. Viename iš premjeros anonsų buvo skelbiama, kad šiame spektaklyje nešoka tik kolonos. Drįsčiau abejoti, nes dalis kolonų (veiksmo eigoje tarsi formuojamų iš tiulio) tampa tarsi gyvomis, slepiančiomis, viliojančiomis, intrigą slepiančiomis veikėjomis. Ir judesio tikrai daug – šoka visi – solistai, choras ir spektaklyje dalyvaujanti teatro baleto trupė, net abejoti imi – režisierės tai sumanymas, ar choreografės sprendimų viršenybė.

 

Pagrindinių teatro pajėgų vitrina

 

Operetė „Orfėjas pragare“ kiekvienam teatrui yra tarsi jo pagrindinių pajėgų – solistų – ekspozicija. 14 personažų, 12 solistų ( du personažai nedainuoja). Rugsėjo 18 d., kuomet teko stebėti spektaklį, jame dainavo tik Klaipėdos muzikinio teatro pajėgos. Reikia pastebėti, kad pajėgos tikrai solidžios. Spektaklyje – tiek jauni, tiek ir ilgamečiai teatro artistai. Jų kuriami vaidmenys įvairūs tiek savo sudėtingumu, tiek charakteriais.

 

Požemių karalystės valdovo Plutono / Aristėjo partiją tą vakarą atliko solistas Tadas Jakas. Bene antrąjį sezoną teatre dainuojantis solistas publiką sužavėjo savo švelniu ir subtiliu tembru, o organiška vaidyba sukūrė įtikinamą personažą jau nuo pirmojo savo pasirodymo scenoje („Aš esu Aristėjas, Arkadijos piemuo“).

 

Toliau – tikras ofenbachiško velniuko paveikslas – subtilus balsas ir talentingo gundytojo charakteris („Čionai jūs kvėpuojate Deivių ir Nimfų gardžiais kvepalais“). Jo velniškojo personažo įvaizdžiui labai padėjo ir išorinės detalės – kostiumas, grimas, ypač šėtoniška avalynė (net įdomu, kaip solistui pavyko su jais judėti, ką čia judėti – bėgioti laiptais aukštyn žemyn dainuojant).

 

Euridikės vaidmenį atliko solistė Beata Ignatavičiūtė. Žiūrovus ji sužavėjo jau pirmąja savo arija „Mirtis man šypsosi meilingai“, lengvai, lyg be pastangų įveikė ir „Ak! Liūdnas manasis likimas“. Tai partija reikalaujanti iš solisto ir profesionalaus atlikimo, ir subtilios vaidybos. J. Offenbacho muzika tikrai kietas riešutėlis – greitas tempas, daug aukštų natų bei virtuozerijos – visa tai solistės profesiniame arsenale.

 

Ypatingo publikos dėmesio sulaukė ir vienas žinomiausių operetės numerių – Euridikės ir Jupiterio duetas (dar vadinamas „Musių duetu“). Jupiterio vaidmenį spektaklyje atliko Muzikinio teatro grandas Mindaugas Rojus – artistiškumo, sceninio žavesio ir jo neatims niekas, ir šis jo kuriamas Olimpo valdovo Jupiterio vaidmuo tik dar kartą tai patvirtino.

 

Spektaklyje vaidmenis taip pat kūrė Kęstutis Nevulis (Orfėjas), Dalia Kužmarskytė (Viešoji nuomonė), Reda Jucevičienė (Junona), Gytis Šimelionis (Merkurijus), Oksana Auškalnytė (Diana), Šarūnas Juškevičius (Stiksas), Dina Mataitienė (Minerva), Vitalija Trinkė (Venera), Rasa Ulteravičiūtė (Kupidonas) ir kt.

 

O taip pat Kankanas – labiausiai žinomas operetės ir, ko gero, viso J. Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ muzikinis „veikėjas“, visų žinomas, publikos lauktas, sutiktas ovacijomis ir bravo šūksniais. Kas abejoja, gali tuo įsitikinti patys. Teatro sezonas tik prasidėjo.

Dirigentas

Dmitrijus Zlotnikas

Dirigento asistentas

Vytautas Valys

Režisierė

Rūta Bunikytė

Scenografė ir kostiumų dailininkė

Renata Valčik

Choreografė

Inga Briazkalovaitė

Šviesų dailininkas

Eugenijus Sabaliauskas

Informacija:

Premjeros data:

2020-09-18

Vieta:

Žvejų rūmų Didžioji salė, Klaipėda

Kaina:

10.00 €, 15.00 €, 20.00 €

Pradžia
01 val. 05 min.
I dalies pabaiga
20 min.
Pertrauka
II dalies pradžia
45 min.
Pabaiga
Atlikėjai
person profile image
Rita
Petrauskaitė
Euridikė
person profile image
Kęstutis
Nevulis
Orfėjas
person profile image
Tadas
Jakas
Plutonas / Aristėjas
person profile image
Aurelija
Dovydaitienė
Viešoji nuomonė
person profile image
Mindaugas
Rojus
Jupiteris
person profile image
Judita
Butkytė
Venera
person profile image
Gabrielė
Kuzmickaitė
Diana
person profile image
Dina
Mataitienė
Minerva
person profile image
Rosana
Štemanetian
Kupidonas
person profile image
Šarūnas
Juškevičius
Stiksas
person profile image
Reda
Jucevičienė
Junona
person profile image
Aurimas
Raulinavičius
Merkurijus

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio


Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.