Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro struktūros schema
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
    • Teatro vadovo pavaduotojas
      • Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
      • Ūkio skyrius
    • Buhalterinės apskaitos
      skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Teatro Vadovas
    • Teatro vadovo pavaduotojas menui
      • Kūrybinės veiklos planavimo ir solistų skyrius
      • Orkestro tarnyba
      • Choro tarnyba
      • Baleto tarnyba
Teatro vadovo pavaduotojas
Buhalterinės apskaitos
skyrius
Personalo ir bendrųjų reikalų skyrius
      • Pastatymų
        tarnyba
        • Sceną aptarnaujantis skyrius
        • Gamybos skyrius
Ūkio skyrius
    • Teatro vadovo pavaduotojas rinkodarai
      • Rinkodaros tarnyba
        • Reklamos
          ir pardavimų
          skyrius
        • Žiūrovus aptarnaujantis skyrius
        • Pastatymų ir renginių organizavimo skyrius
    • Strateginio
      ir investicijų
      valdymo skyrius
Repertoire page event cover image

Repertuaras ir bilietai

01.14

18

30

Koncertas
LIETUVIAIS ESAME MES GIMĘ

Pirkti bilietus

Koncertas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui

PROGRAMA

Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS (1875–1911)
Simfoninė poema „Miške“ (1901)

Stasys ŠIMKUS (1887–1943)
Ištrauka iš simfoninės poemos „Nemunas“ (1930)
Trys dainos: harmonizuota lietuvių liaudies daina „Tamsioj naktelėj“; harmonizuota lietuvių liaudies daina „Anoj pusėj Dunojėlio“; „Kur bakūžė samanota“, Prano Vaičaičio ž.

Solistai: Rita Petrauskaitė (sopranas), Mindaugas Rojus (baritonas)

Loreta NARVILAITĖ (g. 1965)
Ištrauka iš istorijų operos „Klaipėda“ solistams, chorui ir orkestrui (2023, premjera)

Solistai: Rita Petrauskaitė (sopranas), Šarūnas Šapalas (baritonas)

Vladimiras KONSTANTINOVAS (g. 1958)
„Jau aušt aušružė“ simfoniniam orkestrui ir chorui (2022, premjera)

Stasys ŠIMKUS (1887–1943)
Daina „Lietuviais esame mes gimę“ chorui, ž. Jurgio Zauerveino (1908)

Carl ORFF (1895–1982)
„O Fortuna“ iš kantatos „Carmina Burana“ (1935–1936)

Koncerto vedėjai: Beata IGNATAVIČIŪTĖ, Gytis ŠIMELIONIS


Klaipėdos sukilimo dienos išvakarėse Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras paminės Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį koncertu „Lietuviais esame mes gimę“. Ypatingos svarbos tolesnei visos Lietuvos politinei, ekonominei ir kultūrinei raidai turėjęs įvykis įkvėpė programą, kurioje skambėsiantys kūriniai tarytum tiesia laiko tiltą, jungiantį Klaipėdos krašte daugelį amžių dominavusios vokiškos kultūros terpėje XX a. pradžioje sunkiai puoselėtus lietuvybės daigus su XXI a. pradžios Klaipėdoje kuriama šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muzika.

Įžanga į šią šventinę programą taps orkestro atliekama lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“. Spalvingomis faktūromis tapomą miško garsų peizažą (pasak paties kompozitoriaus, jis „prasideda tyliais, plačiais akordais, koks tylus ir platus yra mūsų lietuviškų pušų kuždesys“) neabejotinai įkvėpė Baltijos ir Nemuno pakrantėse šalia tėvų namų Druskininkuose ošiantys pušynai, kurių jis taip ilgėjosi studijuodamas Varšuvos muzikos institute. Pirmąjį savarankiškai po studijų sukurtą stambų kūrinį – laisvos sonatos formos simfoninę poemą – jis pateikė grafo Mauricijaus Zamoiskio paskebtam konkursui Varšuvos filharmonijos įkūrimo proga, tikėdamasis sukaupti lėšų tolesnėms muzikos studijoms Leipcigo konservatorijoje ar bent sulaukti kūrinio atlikimo neseniai duris atvėrusioje Varšuvos filharmonijoje. Nors nebuvo lemta išsipildyti nė vienam iš kompozitoriaus norų, tačiau ji užėmė reikšmingą vietą Lietuvos muzikos istorijoje kaip pirmoji lietuvių kompozitoriaus sukurta simfoninė poema. Tiesa, pats kompozitorius jos nebeišgirdo – poema „Miške“ buvo viešai atlikta tik po kompozitoriaus mirties Sankt Peterburge 1912 metais.

Iš savo pirmtako tautinės muzikinės kultūros kūrimo estafetę perėmė ir jo pramintomis brydėmis sekė dvylika metų už M. K. Čiurlionį jaunesnis muzikas, taip pat užaugęs mieste prie Nemuno (Seredžiuje), vargonininko diplomą įgijęs tame pačiame Varšuvos muzikos institute, iš jo perėmęs vadovavimą tenykštės Lietuvių savišalpos draugijos chorui, vėliau auštuosius muzikos mokslus tęsęs ir gyvenęs Sankt Peterburge. Tai ypatingai Klaipėdos krašto ir Lietuvos kultūrai nusipelnęs veikėjas Stasys Šimkus – kompozitorius ir dirigentas, vargonininkas ir chorvedys, folkloristas ir lietuviškų „klojimo vakarų“ rengėjas, patriotiškai nusiteikęs švietėjas, publicistas ir ambicingas visuomenininkas, Klaipėdos muzikos mokyklos (dabar – Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija) įkūrėjas ir pirmasis jos direktorius, Klaipėdos simfoninio orkestro steigėjas. Beje, šis iš mokyklos mokytojų ir gabesnių mokinių suburtas orkestras koncertuose Klaipėdoje, Palangoje, Šilutėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune atlikdavo ne vien Vakarų klasikų kūrinius, bet dažnai įtraukdavo ir naująją lietuvių muziką, įskaitant M. K. Čiurlionio poemą „Miške“.

Koncerto programoje skambės ištrauka iš vienintelio S. Šimkaus kūrinio orkestrui – simfoninės poemos „Nemunas“. 1930 m. parašytos partitūros priešlapyje kompozitoriaus įrašyta parafrazė iš Adomo Mickevičiaus soneto „Nemunui“ („Nemune, namų mano upeli, / Kur tie vandenys, / Kuriuos kadaise rankutėmis semsčiau, / O paskui yriausi į tavo krantų išdidžias pakalnes / Nerimstančiai širdžiai ieškodams pavėsio...“) nuteikia kūrinyje vyraujančiam romantiniam patosui, derinamam su moderniomis vokiečių muzikos srovėmis (impresionizmu, ekspresionizmu), kuriomis jis domėjosi gilindamas kompozicijos žinias Leipcigo ir Berlyno konservatorijose 1921–1922 metų žiemomis. Poemoje panaudotų Klaipėdos krašto liaudies dainų „Iš Kirijos miestužio, ant kadagio laivužio“ ir „Išein, išein jaunasis bernelis“ melodijas su originalia medžiaga, pasak muzikologės Danos Palionytės, „suartina švelnus vandens siūbavimo fonas“. Deja, šis S. Šimkaus kūrinys taip ir neįsitvirtino koncertiniame repertuare: poemos premjerą Klaipėdoje atliko paties kompozitoriaus įsteigtas ir diriguojamas orkestras, o vėliau koncerte ji buvo atikta tik kartą – prieš daugelį dešimtmečių dabartinio Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro.

Vertingiausią S. Šimkaus kūrybinio palikimo dalį sudaro vokaliniai ir choriniai kūriniai, jau tapę lietuvių muzikos literatūros klasika. Koncerte skambės harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Tamsioj naktelėj“ ir „Anoj pusėj Dunojėlio“, taip pat 1908 m. Varšuvoje sukurta originali daina „Kur bakūžė samanota“ Prano Vaičaičio žodžiais, kurios staigus ir iki šiol neblėstantis populiarumas suteikė postūmį jaunam vargonininkui imtis kūrybos ir stoti studijuoti į Sankt Peterburgo konservatoriją.

Istorinei progai skirtoje programoje neapsieita ir be kitos populiarios S. Šimkaus dainos – patriotinės giesmės chorui „Lietuviais esame mes gimę“, tapusios ir visą koncerto programą įvardijančiu šūkiu. Neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir realiu pretendentu į Lietuvos Respublikos himną šalia Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ laikytai dainai kompozitorius pasirinko šiek tiek pakeistą ir sutrumpintą Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein) eilėraštį „Lietuv’ninkai mes esam gimme“, pirmąkart išspausdintą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais. Šis tekstas tarp jaunųjų lietuvininkų buvo žinomas ir giedamas pritaikant skirtingas melodijas jau nuo XIX a. 9 dešimtmečio, tačiau išpopuliarėjo būtent Šimkaus sukurta ir 1912 m. Sankt Peterburge išleista daina, kurią caro valdininkai vadino „blogesne net už „Marselietę“! Be jos iki šiol neapsieina nė viena lietuvių dainų šventė, jos melodija dažnai girdima ir radijo transliacijų šaukiniuose.

XXI amžiaus Klaipėdos muzikinei kultūrai koncerte atstovaus du šiame mieste gyvenantys ir kuriantys kompozitoriai – Loreta Narvilaitė ir Vladimiras Konstantinovas. Šiuo metu jie abu kuria muziką istorijų operai „Klaipėda“, kurios premjera įvyks III-iajame Klaipėdos festivalyje 2023-iųjų vasarą. Koncerto klausytojai pirmieji išgirs fragmentą iš Loretos Narvilaitės kuriamo pirmojo operos veiksmo. Kompozitorė pasakoja, kad „veiksmo pabaigoje įtvirtinama mintis apie Mažosios Lietuvos susijungimą su didžiąja Lietuva. Ji išsakoma trijų svarbių veikėjų – spaustuvininko Martyno Jankaus, lietuvninkų kunigo Viliaus Gaigalaičio ir iš Didžiosios Lietuvos atvykusio buvusio knygnešio Jono Polovinsko-Budrio, kuris vėliau paskiriamas sukilimo vadu, obalsiu „Mažoji Lietuva – mūsų!“ Visa tai vyksta 1922 metų Kalėdų išvakarėse, Mažosios Lietuvos kaime. Koncerte skambančiame operos fragmente Martynas Jankus rodo savo vyresnėlei ką tik atspausdintą obalsį ir su viltimi bei tikėjimu laukia naujų laikų (libretą būsimai operai kuria filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis). Tuo tarpu Vladimiras Konstantinovas šio koncerto programai pasiūlė kitą savo kompoziciją – 2022 metais sukurtą simfoninę pjesę „Jau aušt aušružė“. „Tai pjesė Klaipėdos krašto dainos motyvais. Tarp atlikėjų yra ir choras, tačiau ne kaip „nešančioji konstrukcija“, o veikiau kaip orkestro skambesio atspalvis“, – trumpai kūrinį anotuoja kompozitorius. Abi kompozicijos atliekamos pirmą kartą.

Vokiškąjį Klaipėdos krašto kultūros dėmenį koncerto pabaigoje primins KVMT simfoninio orkestro ir choro atliekama Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ (1935–1936) pirmoji dalis „O Fortuna“. „Iš „O Fortuna“ skambesio pažinsite, kokie muzikos vėjai prieš šimtmetį vyravo Europoje. Apie amžinąjį gyvenimo ratą ir permainingą laimę pasakojanti C. Orffo kantata mums primena ir Klaipėdos krašto patirtis: įvykiai keičia vieni kitus – perversmai, karai, kovos, – bet, nepaisant nieko, gyvenimas tęsiasi!“, – apibendrina šio koncerto programą parengęs maestro Tomas Ambrozaitis. „O Fortuna“ taip pat anonsuoja vasarą vyksiantį III-iąjį Klaipėdos festivalį, kuriame numatoma visame pasaulyje žinomos ir mėgstamos, neretai operos ir baleto teatrų statomos kantatos naujo sceninio pastatymo premjera Klaipėdos elinge.

Muzikos vadovas ir dirigentas

Tomas Ambrozaitis

Režisieriaus asistentė

Karina Novikova

Grimo dailininkė

Aira Braždienė

Šviesų dailininkas

Andrej Lavrinovič

Informacija:

Premjeros data:

2023-01-14

Trukmė:

1 val.

Vieta:

Klaipėdos kultūros centras Žvejų rūmai, Didžioji salė

Kaina:

10.00 €

Artimiausi spektakliai:

Pradžia
01 val. 20 min.
Pabaiga
Atlikėjai
person profile image
Rita
Petrauskaitė
Sopranas
person profile image
Mindaugas
Rojus
Baritonas
person profile image
Šarūnas
Šapalas
Baritonas
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
simfoninis orkestras
person profile image
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro
choras
person profile image
Tomas
Ambrozaitis
Dirigentas

RĖMĖJAI

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. cookies). Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti skaitykite slapukų politikoje.

Sužinoti daugiau

sutinku

Abonementas

Repertuaras ir bilietai

  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-09-02

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2020-09-12

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-09-25

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2020-10-10

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-11

    Laikas: 14:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2020-10-22

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-10-24

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2020-10-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-11

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2020-11-13

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-02-05

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-06

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-02-18

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Edukacija

    Data: 2021-03-12

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-03-13

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-03-14

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Miuziklas

    Data: 2021-03-26

    Laikas: 18:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Opera

    Data: 2021-04-07

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2021-04-09

    Laikas: 19:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-11

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2021-04-25

    Laikas: 13:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Koncertas

    Data: 2021-06-19

    Laikas: 17:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Vaikams

    Data: 2022-10-09

    Laikas: 12:00

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:
  • Žanras: Šokio spektaklis

    Data: 2022-12-07

    Laikas: 18:30

    Kiekis:
    Sekcija/kaina:

Mokėjimo būdas *
Noriu Naujienlaiškio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo

Projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0019

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įgyvendiną teatro modernizavimo projektą, dalinai finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo, pagal 2020-01-10 pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Bendra projekto vertė 23 990 642,98 Eur, iš jų ES regioninės plėtros fondo lėšos - 9 510 736,93 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 14 479 906,05 Eur.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje, rangovas parinktas 2018 m., rangos darbų viešąjį konkursą laimėjo UAB „Infes“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose

Projekto tikslas – padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras įkurtas 1987 metų sausio 1 dieną, Klaipėdos liaudies operos teatrą reorganizavus į muzikinį teatrą. Per dvidešimt šešerius kūrybinės veiklos metus teatre pastatyta per 100 įvairių žanrų ir epochų sceninių veikalų, tai: operos, operetės, miuziklai, muzikinės dramos, baletai, šiuolaikinio šokio spektakliai, oratorijos, muzikiniai spektakliai vaikams.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia šias pagrindines paslaugas – rodo spektaklius (savo ir kitų gastroliuojančių teatrų repertuarą) Klaipėdoje, stato naujus spektaklius, teikia edukacines paslaugas, rodo spektaklius kituose miestuose (gastrolės), įgyvendina kultūrines programas. Teatras orientuojasi į platų visuomenės ratą kaip tikslinę žiūrovų auditoriją. Repertuaras bei spektakliai pritaikomi kuo įvairesnėms tikslinėms žiūrovų grupėms (atsižvelgiant į amžių, socialinę padėtį, pomėgius ir kt.), tokiu būdu siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į teatrą ir pritraukti kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovus.

Svarbi scenos infrastruktūra įrengta dar sovietų laikais ir šiuo metu visiškai neatitinka laiko realijų. Nėra galimybės greitai pakelti ir nuleisti dekoracijų, vystyti kitų meninių spendimų. Įdiegus šiuolaikinę scenos infrastruktūrą, būtų pagerintas ne tik vizualinis vaizdas, kuris svarbus žiūrovui, bet ir būtų sudaryta galimybė didesnei režisierių ir aktorių saviraiškai. Tai leistų statyti daugiau ir novatoriškesnių spektaklių.

Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad teatro spektakliai atspindėtų tai, kas yra aktualu. Šiuolaikiniai spektakliai, kuriuose vyrautų jaunimo kultūra (vadinamoji „gatvės kultūra“), būtų naudojamos išmaniosios technologijos (kadangi tokias technologijas jaunimas naudoja ir kasdieniniame gyvenime) leistų padidinti susidomėjimą ne tik jaunimo tarpe, bet pritrauktų ir kitų amžiaus lankytojų grupes, kurios nori susipažinti su siek problemomis. Įdiegus tinkamą scenos įrangą, galima būti kurti vizualinius pasakojimus, kurie taptų neatsiejama spektaklių dalimi.

Šiuo metu Vakarų Europoje ir JAV vyrauja tendencija, kad teatras turi būti aprūpinamas naujausia technine įranga, kuri leistų kurti visiškai naujo lygio pasirodymus. Tokia įranga leidžia išreikšti spektaklio herojaus išgyvenimus vizualiai, scenoje projektuoti vaizdinius, sukurti reikiamą atmosferą (keičiant šviesos spektrą, intensyvumą, spalvą, galima sukurti baimės, gėrio, jaukumo ir kt. atmosferą). Gera garso sistema leistų pasiūlyti įvairesnių garso sprendimų. Labai svarbu pažymėti, kad režisieriai, turėdami tokias priemones, galėtų lengviau interpretuoti scenarijus, pasirinkti sprendinius, kurie iki šiol, dėl techninių sąlygų, nebuvo galimi.

Įgyvendinus projekto veiklas, numatoma pasiekti projekto tikslą - padidinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patrauklumą, teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bus pasiekti tokie rezultatai:

  • modernizuoti didžiosios salės scenos technologijos įrenginius ir susijusią įrangą;
  • modernizuoti didžiosios ir mažosios salės garso ir apšvietimo įrangą;
  • pakeisti didžiosios salės kėdes bei kiliminę dangą. Pakeisti mažosios salės kėdes, suteikiant daugiau komforto lankytojams.
  • Pritaikyti teatro erdves ir infrastruktūrą lankytojų poreikiams.